Krovinių vežimas smulkiomis ir mažo tonažo siuntomis
5 (100%) 1 vote

Krovinių vežimas smulkiomis ir mažo tonažo siuntomis

KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO SIUNTOMIS REFERATAS

VILNIUS, 2003

ĮVADAS

Dėl patogios geografinės padėties ir turėdama neužšąlantį Klaipėdos jūros uostą Lietuva yra svarbi prekybos tarp Rytų ir Vakarų partnerė. Lietuvos Respublikos teritoriją kerta I (Šakiai – Mockava), IXD (Šumskas – Kybartai) transporto koridoriai. Lyginant su kitomis transporto šakomis geležinkelių transportas užima daugiau nei 60% krovinių gabenimo rinkos. 1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežamų tranzitinių krovinių apyvarta, palyginti su 1998 m., padidėjo 10,7%. Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę komercinės veiklos dalį. Vežamų apimtims ir krovinių apyvarta priklauso nuo daugelio veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio produkcijos apimtis ir struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir specializaciją, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir krovinių paskirstymas įvairioms transporto rūšimis. Krovinių vežimų struktūra apibūdina vieną arba kitą krovinį pagal bendrą vežtų krovinių kiekį ir krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir kt. krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei pajamoms. Svarbiausi geležinkelių privalumai prieš kitas transporto rūšis yra geležinkelių pritaikymas vežti didelės apimties krovinius dideliais atstumais. Jam nereikia daryti pertraukų važiuojant. Traukinių judėjimas vyksta visą parą, todėl kroviniai yra pristatomi sąlygiškai greitai.

TURYNIS

ĮVADAS

I skyrius. OPERACIJOS KELYJE…………………………………………………4

1.1. Komercinių gedimų šalinimas………………………………………………………………..4

1.2. Techninių gedimų šalinimas………………………………………………………………….5

1.3. Perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų……………6

1.4. Patikrinimas………………………………………………………………………………….6

1.5. Papildomas siuntimas………………………………………………………………………..7

1.6. Peradresavimas………………………………………………………………………………7

II skyrius. PRISTATYMO TERMINAI……………………………………………8

2.1. Krovinio pristatymo terminas pratęsimas…………………………………………………..8

III skyrius. KROVINIŲ IŠDAVIMAS…………………………………………….9

IV skyrius. TARIFAI……………………………………………………………..11

4.1. Tarifai Lietuvos geležinkelyje………………………………………………………………11

V skyrius. KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO

SIUNTOMIS………………………………………………………………………12

5.1. Smulkiąja siunta……………………………………………………………………………..12

5.2. Mažąja siunta………………………………………………………………………………….13

Literatūra…………………………………………………………………………………………14

I skyrius. OPERACIJOS KELYJE.

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda dėl krovinio taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo, vežimo planavimo klaidų ir t.t. Prie tokių operacijų priskiriama:

Ų komercinių gedimų šalinimas;

Ų techninių gedimų šalinimas;

Ų perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų;

Ų patikrinimas;

Ų papildomas siuntimas;

Ų peradresavimas.

Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą. Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorinį spaudą. Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiuteriu, tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama apskaitos mašinos žyma. Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojamas Vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai. Druskininkų ir Didžiasalio stotys krovinius vežti priima su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, su tokiais dokumentais gauna ir išduoda krovinius gavėjui. Eksportuojamas krovinys priimamas vežti, o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, kurių įforminimą reglamentuoja tarptautinės
taisyklės. Važtos dokumentus sudaro:

Ų 1-as lapas – važtaraštis;

Ų 2-as lapas – lydraštis;

Ų 3-ias lapas – lydraščio šaknelė;

Ų 4-as lapas- krovinio priėmimo kvitas.

Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas, lydintis krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui. Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina, kad gavo krovinį. Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas, pagal kurį skaičiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteiktų paslaugų mokesčiai. Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje. Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduodamas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas.

1.1. Komercinių gedimų šalinimas.

Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse, taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys, pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose yra matavimo prietaisai, kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti, įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų. Visi, į stotį atvykstantys ir iš jos išvykstantys, pakrauti vagonai būtinai apžiūrimi komerciniu požiūriu, siekiant aptikti ir pašalinti komercinius gedimus, gresiančius traukinių eismo saugumui ir vežamų krovinių saugai. Komercinės vagonų apžiūros metu tikrinama:

Ų plombos – jų tvarkingumas, ženklai ir t.t., plombų kiekis privalo atitikti važtos dokumentuose nurodytam kiekiui, plombavimas turi atitikti “Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės” reikalavimams;

Ų angos, jų būklė – visos angos turi būti uždarytos;

Ų užtaisymai (vidiniai, išoriniai);

Ų tuščių vagonų švara, durų bei angų uždarymas;

Ų gabenamų krovinių teisingas pakrovimas ir tvirtinimas atviruose riedmenyse (turi atitikti “Krovinių pakrovimo ir tvirtinimo techninėms sąlygoms”;

Atvykę ir išvykstantys tranzitiniai traukiniai apžiūrimi Stoties darbo technologiniame procese nustatytoje vietoje ir laiku, kartu su technine apžiūra. Apžiūra pradedama tik po to, kai vagonų techninę apžiūrą atliekantys darbuotojai iš abiejų pusių atitvers ir įtvirtins traukinį. Kai aptinkamas vagonas su komerciniais gedimais, gresiančiais traukinių eismo saugumui ir vežamo krovinio saugai, dviem egzemplioriais surašomas Bendrasis aktas kurį pasirašo ne mažiau kaip du geležinkelio įmonės atstovai. Akte nurodoma, kokių priemonių imtasi komerciniams gedimams pašalinti. Bendrojo akto pirmasis egzempliorius pridedamas prie važtos dokumentų, antrasis lieka jį surašiusioje geležinkelio įmonėje(stotyje). Bendrojo akto blankai tam skirtoje vietoje pažymimi jį surašiusios stoties spaudu ir sunumeruojami. Vieno Bendrojo akto visi egzemplioriai (surašomi per kalkę) numeruojami vienu numeriu. Perdavimo stotyse Bendrojo akto surašymo data ir numeris nurodomi nustatytos formos traukinių perdavimo žiniaraštyje, skiltyje „Pastabos”.

Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimų registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pavyzdžiui, buvo nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos, atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba pasislinkę krovinių štabeliai (krūvos), taip pat taiso ir kitus gedimus. Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklėse. Komercinių gedimų pašalinimo, kai vagonai nuo traukinio ne atkabinami arba atkabinami, ir vagonų varymo į gedimus pašalinti skirtus kelius tvarka nustatoma Stoties darbo technologiniame procese. Kai komercinių gedimų priežastis-vagono techninė būklė, tai komerciniai gedimai pašalinami tik techniniu požiūriu sutvarkius vagoną. Komerciniu požiūriu traukinį patikrinę darbuotojai, Stoties darbo technologiniame procese nustatyta tvarka ir ne delsiant praneša stoties budėtojui apie tai, kad traukinys patikrintas ir paruoštas išformuoti ar išsiųsti iš stoties. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi registracijos žurnalą .Įrašus savo parašais patvirtina traukinį apžiūrėję darbuotojai ir nurodo savo vardą, pavardę ir pareigas.

1.2. Techninių gedimų šalinimas.

Techninės vagonų apžiūros metu tikrinama:

Ų aširačių, ašidėžių techninė būklė;

Ų vežimėlių, rėmų, sijų, šliaužiklių techninė
būklė;

Ų vagonų sukabinimo įtaisų techninė būklė;

Ų kėbulo, stogo techninė būklė;

Ų stabdžių svirtinės pavaros techninė būklė;

Ų stabdžių įrangos apsauginių įtaisų tvirtinimas.

Kai aptinkamas vagonas su techniniais gedimais, gresiančiais eismo saugumui, vagonų tikrintojas remontininkas informuoja apie tai stoties budėtoją, nurodydamas tikslią vagono atkabinimo priežastį bei pasirašo techninių gedimų žurnale. Esant smulkiems gedimams bando savo jėgomis pašalinti gedimą. Atvykus traukiniams į stotį ir esant traukinyje techniškai netvarkingiems vagonams (netinka pakrovai, gražinami ir pan.) apie tai informuojami vagonų tikrintojai remontininkai. Apžiūra pradedama tik po to, kai traukinis iš abiejų pusių bus įtvirtintas ratstabdžiais, kad galima būtų saugiai atlikti traukinio techninį apžiūrą. Kai vagoną ar vagonus negalima suremontuoti esant traukinėje jis atkabinamas į Einamąjį remontą, techniniams gedimas šalinti. Jeigu vagonas dėl techninių kliūčių atkabinamas nuo savo grupės vagonų pakelinėje stotyje – šios stoties darbuotojai turi surašyti Bendrąjį aktą ir papildomus važtos dokumentus. Po remonto pagal šiuos dokumentus vagonas išsiunčiamas į galinę stotį ir krovinys išduodamas gavėjui.

1.3. Perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų.

Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose, kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus, važtaraštyje ir kelio žiniaraštyje, užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios apie jį taip, kad jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną, į kurį perkrautas krovinys. Sudaromas naujas vagono žiniaraštis, o pirminis pridedamas prie komercinio akto pirmojo egzemplioriaus. Jeigu nebuvo sudarytas komercinis aktas, pirminis vagono žiniaraštis paliekamas perkrovimo stotyje. Jame nurodoma perkrovimo priežastis ir nurodomas vagono numeris, į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią, perduodami vežimo dokumentai uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų platformų, taip pat traukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius (jų kopijos saugomos perėjimo stotyje). Tai reikalinga paskirstant atsakomybę tarp įvairių kelių už krovinių saugumą ir laiku atliktą pristatymą, norint palengvinti jų paiešką, taip pat nustatyti vagonų bei konteinerių balansą kelyje ir kelių tinkle. Aptikus vagonų (konteinerių) komercinius gedimus, dėl kurių krovinį būtina perkrauti į kitus vagonus (konteinerius), esant akivaizdiems krovinio grobimo iš vagonų (konteinerių) požymiams (išlaužtos sienos,grindys ar stogai, suardyta krovinio pakuotė ir panašiems), bei tų, kuriose vežami ginklai, kitų Šalių atstovybėms skirti bei I klasės pavojingieji (sprogieji) kroviniai – visi vežami kroviniai iš tokių vagonų (konteinerių) iškraunami, patikrinamas krovinių kiekis ir būklė. Tai padaroma stotyje, kurioje aptikti vagonų komerciniai gedimai. Kai komercinių gedimų aptikimo stotyje nėra galimybės iškrauti krovinio, geležinkelio įmonės vadovo nustatyta tvarka, vagonai ir konteineriai su kroviniu siunčiami į artimiausią, tai pačiai geležinkelio įmonei priklausančią bei krovinį iškrauti galinčią stotį.

1.4. Patikrinimas.

Kroviniai, atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui nesveriant, netikrinant jų kiekio ir būklės. Pavojingieji kroviniai, atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui netikrinant. Jeigu pažeistas vagonas, konteineris ar kuri nors iš plombų, kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui. Vagoną, kuris atkabinamas nuo traukinio, kad patikrintų jame esantį krovinį, perduodamas saugoti geležinkelio įmonės apsaugos tarnybai (kol apsaugos tarnyba priims saugoti vagoną-jį saugo stoties viršininko paskirtas asmuo). Geležinkelio įmonė turi teisę patikrinti, ar siuntėjo sukrautas krovinys atitinka važtos dokumentuose pateiktus duomenis. Pakelinėse stotyse geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti siuntą, jeigu tai būtina

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1947 žodžiai iš 6143 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.