Krovinių vežimo planavimas
5 (100%) 1 vote

Krovinių vežimo planavimas

Turinys

1. Įvadas 2

2. Krovinių vežimų planavimas 3

2.1 Krovinių klasifikavimas 3

2.1.1 Krovinių (prekių) vežimas

priklausomai nuo transporto rūšies privalumų ir trūkumų 4

2.2 Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta srautai,

bei veiksniai turintys įtakos krovinių apimčiai 5

2.2.1 Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta srautai 5

2.2.2 Veiksniai, turintys įtakos vežamų krovinių apimčiai 6

2.3 Vežimų netolygumas 8

2.4 Krovinių partijų formavimas ir kaupimas 9

2.5 Techninė krovinių vežimo dalis 9

2.5.1 Skiriamieji punktai ir rūšiavimo stotys 9

2.5.2 Stoties keliai, įrenginiai ir jų paskirtis 10

2.5.3 Eksploatacinės vagonų charakteristikos 10

2.5.4 Racionalus vagonų paskirstymas pakrovimui 11

2.5.5 Krovinių vežimas konteineriuose 12

2.5.6 Padėties įvertinimas transportuojant krovinius 12

2.6 Vežimų planavimas – bendra vežimų koncepcija 12

2.7 Vežimų organizavimas 14

2.7.1 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės 15

3. Išvados 17

Literatūra 18

1. Įvadas

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams, arba kita stadija gamybos eigoje, jeigu šios operacijos yra gamybos tęsinys. Šias operacijas sudaro:

1. medžiagų vežimas;

2. sandėliavimas ir saugojimas;

3. komplektavimas ir įpakavimas;

4. vežimas bet kokia transporto rūšimi.

Taip pat priskiriamos yra ir tokios operacijos kaip:

1. maršruto parinkimas;

2. eismo grafikų sudarymas;

3. transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį trūkį (skirtumą) tarp gamintojo ir vartotojo. Jos užtikrina saugumą ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, – gerą jų vežimo būklę į tas vietas, kur jie reikalingi ir tada, kada jie reikalingi.

Vykdant šias operacijas, ten kur gamyba yra specializuota neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kurią veikia atmosferinės sąlygos, žemės ūkio kenkėjai ir grobstytojai. Norint įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimų planus. Savaime šie planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui bus nepriimtina. Krovinių vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje jam vietoje ir reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Transportas tampriai susijęs su tokiomis ūkio šakomis kaip:

– pramonė;

– statyba;

– prekyba ir t.t.

Pagal savo specifiką transportas jungia visų minėtų ūkio šakų veiklą.

Šiame darbe aptarsime krovinių vežimo geležinkeliu planavimą įvertinant padėtį transportuojant krovinius, krovinių srautus, jų klasifikavimą, kaupimą, bei jų vežimo geležinkelio transportu taisykles ir t.t.

2. Krovinių vežimų planavimas

Planuojant krovinių vežimus, būtina užtikrinti visišką ir savalaikį šalies ūkio poreikių patenkinimą, minimalias išlaidas transportavimui, teisingą vežimų paskirstymą įvairioms transporto rūšims, neracionalių vežimų mažinimą ir likvidumą, racionalų tuščių krypčių apkrovimą, efektyvų techninių priemonių panaudojimą.

Įvairių krovinių srautai mazguose yra sumuojami ir gaunami visų krovinių srautai. Suminį krovinio srautą abiem kryptimis padauginus iš ruožo ilgio, gaunama ruožo krovinių apyvarta tonkilometrais, o sudėjus ruožų krovinių apyvartas gaunama kelio (kelio ruožo) krovinių apyvarta.

Taip pat dar yra išskiriama vežimų apimtis pagal susisiekimo rūšis:

· įvežimas;

· išvežimas;

· tranzitas;

· vietinis vežimas.

Tiesioginio ir vietinio susisiekimo suma – tai bendras vežtų krovinių kiekis, vietinio susisiekimo ir išvežimo suma – tai išvežimas, vietinio susisiekimo ir įvežimo suma – tai atvežimas, įvežimo ir tranzito suma – tai priėmimas, išvežimo ir tranzito suma – tai krovinio perdavimas kaimyniniams keliams.

2.1 Krovinių klasifikavimas

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų paėmimo, paėmimo momento vežti iki įteikimo gavėjui.Pagrindinės transportavimo proceso operacijos:

1) Krovinių ruošimas vežimui:

1. įpakavimas

2. grupavimas pagal kryptį

3. markiravimas

4. svėrimas

5. konteinerių užpildymas, vežimo dokumentų forminimas

2) Krovinio vežimas (Jo pristatymas į paskirties vietą laiku ir visiškai saugiai)

3) Krovinių saugojimas sandėliuose.

Krovinio tipas vienas iš pagrindinių faktorių parenkant transporto priemones, jų eksploatavimo sąlygas, krovinio iškrovimo darbų būdą.

Kroviniai klasifikuojami pagal tas savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų pusias t.y. pagal krovos būdą, taros rūšį, masę, gabaritus pavojingumą.

Pagal krovos būdą kroviniai skiriami: 1) Vienetiniai (Jie charakterizuojami gabaritų dydžiu, mase, forma priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę). 2) Suverstiniai (Juos galima krauti ir iškrauti suverstinai, gali kristi iš aukščio, vertinami pagal apimtį ir masę). 3) Piltiniai (skysti ir
pusiau skysti).

Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi: 1) Vienetiniai normalios masės iki 250 kg. 2) Padidintos masės iki 30 t nuo 250 kg. 3) Sunkiasvoriai nuo 30 t ir daugiau.

Pagal gabaritus kroviniai būna: 1) Leistini vežti bendrojo naudojimo keliais. 2) Stambiagabaritiniai.

Kroviniai pagal siuntos dydį: 1) Mažų partijų iki 5 t. 2) Vidutinių partijų nuo 5 t iki 30 t. 3) Masiški virš 30 t.

Krovinio partija – tai yra jo kiekis pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną ekspedicinį dokumentą.

Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į 4 grupes: 1) Nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai). 2) Pavojingi pagal gabaritus. 3 )Dūlkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, bitumas). 4 )Pavojingi.

Pavojingi kroviniai skiriami į 9 klases: 1) Sprogstančios medžiagos. 2) Suspaustos ir suskystintos dujos. 3) Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, skysčių mišiniai. 4) Lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, vežimo metu galinčios lengvai užsidegti nuo išorinių liepsnos šaltinių, kuriuos sukelia trintis, savaiminės cheminės reakcijos ir šildymas. 5) Oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai langvai išskiriantys deguonį. 6) Nuodingos ir infekcinės medžiagos. 7) Radioaktyvios medžiagos. 8) Šarminės ir koroduojančios medžiagos. 9) Medžiagos santykinai nedidelio pavojingumo vežant, tačiau reikalaujančios atitinkamo rėžimo ir saugojimo sąlygų.

2.1.1 Krovinių (prekių) vežimas

priklausomai nuo transporto rūšies privalumų ir trūkumų

Esminiu logistikos valdymo komponentu yra klijentams teikiamos paslaugos.

Kiekviena logistikos vadybos veiklos dalis prisideda prie aptarnavimo, kurį kompanija suteikia klijentui, lygio.

Svarbiausios transportavimo paslaugos savybės veikiančios klijento aptarnavimo lygius yra:

– patikimumas;

– pristatymo laikas;

– prekybos zona;

– lankstumas, kalbant apie gaminius, kuriais gali būti prekiaujama;

– nuostoliai ir žala kroviniams;

– transporto firmos sugebėjimas suteikti daugiau už pagrindines transportavimo paslaugas.

Kiekviena transporto rūšis: kelių, geležinkelio, oro, vandens ar vamzdynų transportas yra tarpusavyje susiję su aptarnavimu, todėl svarbu žinoti kiekvienos transporto rūšies privalomus ir trūkumus.

2.2 Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta srautai,

bei veiksniai turintys įtakos krovinių apimčiai

2.2.1 Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta srautai

Kroviniai gali būti vežami pagal įvairias schemas, viena ar keliomis transporto rūšimis. Parenkant vežimo schemą, įvertinami produkcijos ir jos gamybos ypatumai, vežimo faktoriai ir atsargų valdymo sąlygos paskirstymo sistemoje.

Krovinių vežimų variantų schemų grafikas pateiktas 1pav.

Transporto įmonėse vežimo apimtis ir krovinių apyvarta paskirstoma pagal krovinių grupes ir priimtą nomenklatūrą. Šis paskirstymas vadinamas krovinių vežimų ir apyvartos struktūra.

Kroviniai Vežimų apimtis Vežimų atstumas [km] Krovinių apyvarta

Tūkst. tonų Lyginamasis svoris bendroje apimtyje % Tūkst. tonų Lyginamasis svoris bendroje apimtyje %

Mediena

Tai pateikiama lentelės pavidalu. Lentelė parodo kokybinę ir kiekybinę vežimų charakteristiką, kiekvieno krovinio lyginamąjį svorį bendrojo vežimo apimtyje ir krovinių apyvartoje.

Nustatant vežimnų apimtį būtina įvertinti tai, kad vieni ir tie patys kroviniai ypač miestuose gali būti vežami kelis kartus. Tai atsitinka todėl, kad dauguma krovinių nevisada tiesiogiai vežamą iš jų gamybos vietos į naudojimo vietas.

Svarbu panagrinėti koeficientus susietus su krovinių srautais, bei krovinių vežimo apimtimis. Vežant pakartotinai, vežimų apimtis gali būti didesnė už tikrąjį krovinio kiekį, gaminamą arba naudojamą mieste ir jis charakterizuojamas pasikartojimo koeficientu (Kp) rodančiu vežimų santykį su faktiškai gaminamu arba naudojamu krovinių kiekiu.

Pasikartojimo koeficientas priklauso nuo teisingo krovinių vežimo organizavimo iš jų gamybos vietos į vartojimo vietas. Kuo dažniau vešime krovinius, tuo labiau patirsime išlaidų. Metinė krovinių apyvarta ir vežimo apimtis dažniausiai netolygiai pasiskirsto pagal mėnesius ir ketvirčius. Ir šiuos svyravimus lemia gamybos specifika, kurią aptarnauja transportas.

Krovinių apyvartos ir vežimų apimties netolygumas iššaukia netolygų transporto priemonių panaudojimą dėl ko apsunkinamas transporto įmonių darbas.

Krovinių srautu vadinamas krovinių kiekis tonomis vežamas tam tikra kryptimi ir tam tikru laikotarpiu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1338 žodžiai iš 4411 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.