Kultūra
5 (100%) 1 vote

Kultūra

Žodį „kultūra“ dauguma žmonių savo kalboje vartoja beveik kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, jūs manote, kad nuėję pasiklausyti simfonijos ar aplankę dailės galeriją pagilinote savo supratimą apie kultūrą. Ar, tikriausiai, esate girdėję ką nors skundžiantis apie visuomenės populiariąją kultūrą, kurią kuria TV programos, veiksmo filmai, kompiuteriniai žaidimai, auskarai liežuvyje ar bamboje, muilo operos ir repo stiliaus muzika. Tikriausia ir jūs individų kultūringumą vertinate pagal jų išsilavinimą, ugdymą bei klasę, kurią individas užima visuomenėje.

Šios žodžio „kultūra“ suvokiamos reikšmės yra ganėtinai teisingos ir priimtinos. Tačiau antropologai šį žodį suvokia kiek kitaip. Jie nori, kad žmonės suprastų, kokia didelė kultūros reikšmė suvokiant žmoniją ir žmogiškumą. Antropologišku supratimu skirtumas tarp „aukštos kultūros“ ir „žemos kultūros“ yra visiškai nereikšmingas ir neįmanoma vienai grupei žmonių būti kultūriškesnei, turėti daugiau kultūriškumo nei kitai grupei.

Šiame skyriuje mes bandysime aptarti antropologiškąją kultūros reikšmę. Prieš suteikdami žodžiui tikslią reikšmę, mes aptarsime keletą svarbesnių žodžio suvokimų, vėliau padiskutuosime, kodėl kultūra turi tokią didelę reikšmę. Galiausia, mes paaiškinsime moderniosios antropologijos požiūrį į tai, kad kultūros skirtumai ir fiziniai/biologiniai skirtumai žmonių gyvensenoje yra susiję.

***

Čarlio Darvino biologinės evoliucijos teorijos buvo populiarios 19 a. pabaigoje. Vakarų intelektualai karštai ginčijosi ar gyvenimas taip išsivystė, ar naujos biologinės rūšys galėjo atsirasti ir atsirado padedamos natūralios atrankos, ar žmonija išsivystė iš beždžionių. 20 a. pr. įrodymai padėjo daugumai biologų ir kitų specialistų priimti Darvino evoliucijos teoriją.

Supažindinimas su kultūra

E.B.Tyloras, vienas iš kultūros antropologijos pradininkų, taip pat rašė 19 a. II-oje pusėje. Kaip ir Darvinas, Tyloras domėjosi evoliucija – senų rūšių pakeitimas naujai atsiradusiomis rūšimis. Bet jis visą savo dėmesį buvo sutelkęs į kultūros evoliuciją, ne į pasaulio (gyvenimo). Tyloras ir dar kiti mokslininkai taip pat atpažino skirtumus tarp kultūros (išmokti ir įsisavinti įpročiai) ir genų (biologiškai perduodama informacija, kuri lemia kūno savybes).

Be to dauguma 19 a. mokslininkų neįvardija skirtumų tarp paveldėtų ir išmoktų faktorių, todėl klaidingai suvokė kultūros apibrėžimą. 1871 m. Tyloras kultūrą apibūdino taip: „tai visuma dalykų, į kuriuos įeina žinojimas, tikėjimas, menas, moralė, įstatymai, papročiai ir visi kiti gabumai bei įpročiai, kuriuos žmogus įgyja būdamas visuomenės nariu.“ Pastebėta, kad šis apibūdinimas yra labai platus, apimantis beveik visą žmonių gyvenimą, nuo „žinojimo“ iki „įpročių“. Taip pat pastebėta, kad kultūra yra tai, ko žmogus pasiekia būdamas visuomenės nariu, t.y. kad žmonės perima kultūrą augdami ir gyvendami tam tikroje grupėje žmonių.

Po Tyloro duotos pradžios antropologija kultūrą apibrėžė daugybe apibūdinimų, tačiau vis viena Tyloro sukurtas apibūdinimas vis dar naudojamas. Beveik visi šiuolaikiški apibūdinimai turi panašių bruožų . Antropologai teigia, kad kultūra – tai:

· savybės perimtos ir išmoktos beaugant ir besivystant tam tikroje žmonių visuomenės grupėje;

· savybės plač· iai paplitę ir naudojamos visuomenės narių ar grupių;

· mąstymo ir elgsenos skirtumai, esantys tarp visuomenių ar grupių;

· esminės savybės, atsirandanč· ios besivystant psichologiškai ir socialiai, kurios kitų žmonių laikomos nenormaliomis.

Kultūra yra tai, kas išmokstama, pasidalijama, labai priklausoma nuo grupių skirtumų, tačiau yra būtina individui tapti asmenybe.

Kultūros antropologai dažnai naudoja žodį „kultūra“, kai nori pabrėžti unikalius ar labiausiai pastebimus papročių ar tikėjimo aspektus. Pavyzdžiui, kai mes šnekame apie Japonų kultūrą, mes pastebime išskirtinius, tik japonams būdingus papročius ar ritualus. Kuo Japonų mąstymas ir elgsena skiriasi nuo Š. Amerikos gyventojų, Iraniečių, Kiniečių ir indėnų. Ir sąvoka „Japonų kultūra“ mums leidžia įsivaizduoti tuos skirtumus. Taigi kalbėti apie žmogaus kultūrą, reiškia atkreipti dėmesį į dalykus, išskiriančius jį iš kitų ir paverčiančius žmogų unikaliu.

Kita vertus, yra keli dalykai, kurių antropologai, kalbėdami apie kultūrą, nemini. Mes niekada nesakome, kad Japonų kultūra yra geresnė už, pavyzdžiui, Prancūzų ar Indėnų kultūrą. Taip pat antropologija nesako, kad šios kultūros yra nepakeičiamos. Mes tik pabrėžiame, ką kultūros perima ir įsisavina, nepaisant išbandymų, kuriuos patiria per daugybę egzistavimo metų. Galiausia, antropologai nemano, kad japonų, prancūzų ar japonų kultūros skiriasi dėl fizinių (biologinių) skirtumų tarp žmonių. Paprasčiausiai mes suvokiame, kad japonų, prancūzų ar indėnų vaikai auklėjami skirtingai, skiriasi jų mąstymas, elgsena, vaikas elgiasi taip, kaip elgėsi nariai tos grupės, kurioje jis užaugo.

Kuo kultūros skiriasi viena nuo kitos? Jos skiriasi mąstymu (kaip žmogus suvokia jį supantį pasaulį) ir elgesiu (kaip jis elgiasi tam tikroje situacijoje). Šie du dalykai yra susiję: nuo to, kaip mes suvokiame,
priklauso tai, kaip mes elgiamės.

Tačiau šiuos dalykus reikia ir atskirti. Taigi antropologai skiria minties ir elgesio komponentus.

Kultūriniai minties komponentai sudaryti iš žinojimo ir informacijos apie augančius vaikus supančią visuomenę: šeimą, draugus, priešus, moralę, lyčių vaidmenis, išvaizdą, higieną, manieras, seksualinius standartus, nuostatas ir t.t. Visi šie suvokimo modeliai parodo, ką visuomenės nariai mano apie kultūrą.

Šioje knygoje vartodami frazę „kultūros žinojimas“ turime omenyje požiūrius, idėjas, standartus, įstatus, įsakymus, nuomones ir kitą žmogaus galvoje esančią informaciją.

Šiuo metu pabrėžiami 2 dalykai, susiję su kultūra. Pirma, požiūriai ir nuomonės įgyjamos grupėje, kurioje užaugame (pvz. instinktai čia neįeina – jie paveldimi). 2 grupė žmonių požiūrius perima iš kitų kartų, juos papildo ir perduoda kitai. Kai kurie žmonės būna kultūringesni už kitus, tačiau ir tai jie yra perėmę iš praėjusių kartų.

Kultūros komponentai yra reguliarios ir nuolatinės elgsenos (pvz. kaip žmonės elgiasi bažnyčioje, darbe ir t.t.). Antropologus labiau domina tai, kaip skirtingi žmonės elgiasi vienodose situacijose. Labiausiai mes domimės elgesio modeliais.

Taip pat skiriame kultūros, minties ir elgesio komponentus.Aišku, jie yra labai susiję. Kad pabrėžtumėm šias jungtis mes šnekame apie kultūrinę integraciją. Tai aiškina, kad skirtingi kultūros elementai yra susiję. Tam naudojame sąvoką „kultūrinė sistema.“

Kultūros apibrėžimai

Kultūros sąvoka yra labai svarbi kultūros antropologams, todėl naudinga šį žodį apibrėžti: „grupės kultūra susideda iš perimamų, socialiai įgytų žinių ir elgesio modelių“

Kad būtų aiškiau aptarsime kiekvieną šios sąvokos komponentą.

Perimami …

Pagal apibrėžimą, kultūra yra kolektyvinė – visi grupės nariai joje dalyvauja. Gali būti daugybė žmonių, priklausančių tai pačiai kultūrai ir jie gali būti išsisklaidę po įvairius regionus, kaip pvz. „vakarų kultūra“ ar „Afrikos kultūra“. Taip pat mes naudojame tokias frazes, kai kalbame apie kultūrų skirtumus. Kita vertus, gali būti ir maža žmonių grupė, priklausanti tai pačiai kultūrai. Kai kurios ramiojo vandenyno salos turi tik kelis šimtus gyventojų, tačiau jie turi savo atskirą kalbą, papročius ir tikėjimus.

Nepaisant minėtų dalykų, kai mes sakome „perimama kultūra“, turime omenyje 2 dalykus. Pirma, žmonės sugeba bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje be didelių nesusipratimų ar elgesio neaiškinimų. Antra, žmonės perima kultūros tapatybę: jie atpažįsta save ir savo kultūrą tarp kitų žmonių ar tradicijų. Taigi, afrikiečiai ar kitos kultūros gali ją perimti pagal abu požymius.

Dauguma žmonių, priklausančių tai pačiai kultūrai, gyvena toje pačioje visuomenėje bei kalba ta pačia kalba. Kartais kažkokios visuomenės kultūros tradicijų yra patogus, nes jis leidžia naudoti frazes: „Amerikos kultūra“; „Indijos kultūra“. Visuomenės ir kultūros ne visada užima tą pačią teritoriją.

… socialiai įgyti …

Individai kultūrą įgyja beaugdami visuomenėje ar kokioje kitoje grupėje. Šis procesas vadinamas inkultūracija arba socializacija.

Sakydami, kad kultūra yra įgyjama suvokiame, kad ji neperduodama genais. Tai yra tai, ką vaikas beaugdamas perima iš savo grupės narių. Ir jei žmones skirsime pagal genus, dar nereikš, kas jų kultūra skiriasi. Kitaip tariant kultūros ir biologiniai skirtumai yra visiškai nepriklausomi vienas nuo kito.

Sakydami, kad kultūra yra socialiai įgyjama, neturime omenyje, kad žmonės mokosi iš klaidų. Vaikai kultūrą įgyja pasitelkdami stebėjimą, bendravimą, imitavimą bei išvadas, ir bendravimas užima svarbiausią vietą. Dalindamiesi savo paskirtimi, mes daug ko išmokstame ir gauname daug naujos informacijos.

Taip pat svarbus yra vienos kartos išminties perdavimas kitai kartai. Taip kiekviena karta vis daugiau išmano. Tobulėti padeda ne tik giminės, tėvai bet ir mokymosi įstaigos.

Kadangi mes dalinamės savo žiniomis, šis procesas gali labai greitai vykti ir genų informacijos perdavimas jam negali prilygti. Tačiau tai, kas perduota genais, mums lengviau pastebėti.

Kultūra yra įgyjama, ne genetiškai perduodama, todėl biologiškai jos paaiškinti neįmanoma. Ir faktas, kad kultūrą mes socialiai įgyjame, daro mus pranašesniais prieš kitus sutvėrimus.

… žinojimas …

Kai antropologai vartoja sąvoką „kultūrinis žinojimas“, mes neturime omenyje, kad žmonių suvokimas, taisyklės, standartai ir t.t. yra tikri neabejotina tvarka. Mūsų profesija neteikia žinojimo tikslumo ar garbingumo. Atvirkščiai, mes būtent akcentuojame tai, kad kultūrinis žinojimas skirtingose grupėse labai skiriasi. Štai kas yra svarbiausia apie kultūrinį žinojimą:

· tos pač· ios kultūros nariai sugeba vienas kitą suprasti be didesnių nesusipratimų;

· žinojimas leidžia geriau dirbti, išgyventi, reprodukuoti save ir perduoti savo kultūrą.

Galiausiai kultūrinis žinojimas leidžia lengviau adaptuotis natūralioje ir socialinėje aplinkoje.

… elgesio modeliai

Žmonių, esančių skirtingose kultūrose, elgesys skiriasi. Tačiau ir žmonės, priklausantys tai pačiai kultūrai, dažnai elgias skirtingai. Tą lemia keletas priežasčių:

1. žmonės turi
socialinį tapatumą (vyrai, moterys; turtingas ir vargšas ir t.t.)

2. individo elgesys skiriasi pagal kontekstus ir situacijas (moterys skirtingai elgiasi su vyru, vaikais, darbuotojais)

3. kiekvienas individas yra unikalus (užaugę toje pač4. ioje visuomenėje esame skirtingi)

5. kultūriniai standartai elgesio, kurio tikimasi, yra dažnai dviprasmiški, neaiškūs.

Nepaisant tokios painiavos, kiekviena grupė turi elgesio modelius. Pavyzdžiui jei aplankytumėte Amazonės regione gyvenančius žmones, žinomus kaip Yanomamö, jūs labai nustebtumėte. Žmonės yra agresyvūs, žiaurūs. Papročiuose esama kandžiojimo ir kitų žiaurumų.

O jei aplankytumėte Malaizijos žmones, jus nustebintų, kaip retai jie pyksta. Šie žmonės jums gali pasirodyti netgi per geri.

Yanomamö ir Malaizijos žmonių elgesio skirtumai parodo, jog yra elgesio modeliai ir jie atspindi visuomenės prigimtį. Žmonės yra visiški bendruomeniniai gyvūnai. Mes retai ką nors darome vieni, todėl santykiai žmonėms yra tokie svarbūs. Antropologai skiria didelį dėmesį šiems visuomeniniams santykiams.

Pasiskolindami „rolės“ terminą iš aktorių, juos mes pasinaudosime analizuodami santykius grupės kontekste. Individai dažnai sako „turėti rolę“, „būti rolėje“. Rolės dažniausiai turi vardus ar etiketes (šeimoje „mama“, klasėje „moksleivis“ ir t.t.). Nuo to, kokią žmogus turi rolę, visuomenė tikisi iš jo atitinkamo elgesio. Visuomenės tikėjimasis apima teises ir pareigas. Teisės (privilegijos) kurias aš kuriu užimdamas rolę, apima ir naudą, kurią aš gaunu būdamas grupės nariu. Pareigos (privilegijos) apima tai, ką aš darau bendrai su kitais grupės nariais ar dėl jų.

Teisės ir pareigos dažniausiai yra susiję: mano teisės į tave yra tavo pareigos man ir atvirkščiai. Kai turiu rolę grupėje, mano norai irgi būna išpildyti. Kai mūsų nepatenkina gyvenimas grupėje ir užėmimas tam tikros rolės, tai veda į tiesioginį ar netiesioginį baudimą. Yanomamö gentyje atsisakę už save pakovoti vyrai yra išjuokiami ir gali niekada nebūti pripažinti.

Per inkultūraciją vaikai išmoksta žmonių rolių tikėjimosi taisyklių ir pareigų. Perimtas rolių žinojimas yra atsakingas už modelių elgesį.

***

Taigi, dalykai, kurie yra kultūros dalys, daugelio žmonių nuomone, nėra tokiais laikomi antropologų nuomone. Pavyzdžiui dauguma antropologų nemano, kad architektūra ar dailė yra kultūros dalys, greičiau tai yra kultūros išraiška. Taip pat namai ir pastatai yra įvairių kultūrų kūriniai.

Apibūdinimų svarstymai pastebimi ir kitur. Pavyzdžiui įrankių gaminimas ar gebėjimas rašyti nėra kultūros dalys. Tai tik kultūros išraiška.

Kultūrinis žinojimas

Kaip jau minėjome, į kultūrinį žinojimą įeina žmonių papročiai, požiūriai, taisyklės, prielaidos. Apie pasaulį ir kt. paminėti fenomenai. Šiame skyriuje aptarsime penkis kultūrinio žinojimo elementus: normos, vertybės, simboliai, realybės klasifikavimas ir pasaulio vaizdas. Šie 5 elementai nėra svarbesni už kitus kultūrinio žinojimo elementus, bet apie juos būtina padiskutuoti.

Normos

Normos yra pasklidę žmonių elgesio tarpusavio ir kokioje nors aplinkoje taisyklės. Čia akcentuojami žodžiai idealas, taisyklė, privalo ir gali. Nors normos ir yra, tačiau dažnai jos yra pažeidžiamos. Normos reiškia: 1) yra priimtini žmonių elgesio standartai; 2) kiti žmonės teisia pagal tai, kaip toli asmuo nukrypo nuo normos; 3) žmonės,kurie nusižengia normoms, susilaukia negatyvios grupės nariu reakcijos. Kadangi mes dalinamės bendromis normomis, mes vienodai ir teisiame. O teisimas jau yra viena iš normos išraiškų.

Kartais žmonėms nepatinka normos, nes jos riboja jų vaizduotę, ar kitaip varžo, tačiau normos individams yra labai naudingos. Jų padedami, žmonės žino kaip elgtis su aplinkiniais ir žino, kaip aplinkiniai elgsis su jais.

Vertybės

Vertybės susideda iš to, ko žmonės ir visuomenė nori ir ko siekia gyvenime. Vertybės turi gilų, kartais nesąmoningą įtaką žmogaus elgesiui. Mes stengiamės tobulinti tas sritis, kurios įeina į mūsų „gero gyvenimo“ suvokimą. Vertybės parodo žmonių gyvenimo esminius dalykus. Žmonės netgi gali savo gyvenimus pašvęsti siekiamoms vertybėms.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2351 žodžiai iš 7711 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.