Kultūros įtaka tarptautiniam verslui
5 (100%) 1 vote

Kultūros įtaka tarptautiniam verslui

TURINYS

ĮŽANGA 3

KULTŪROS SĄVOKA 4

KULTŪRA IR VERSLAS 4

ELGSENOS BRUOŽAI 5

ŽMOGIŠKŲJŲ VERTYBIŲ IR POŽIŪRIŲ VAIDMUO 7

DEMOGRAFINIAI VEIKSNIAI 9

KULTŪROS CHARAKTERISTIKOS 10

YPATINGA KALBOS REIKŠMĖ 11

KALBOS NEVIENARŪŠIŠKUMAS 12

TAUTINIAI VEIKSNIAI 13

MATERIALIOJI KULTŪRA IR TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA 14

KULTŪROS DAROMA ĮTAKA 14

KULTŪROS LYGIO ANALIZĖ 17

KULTŪROS NEPASTOVUMAS 17

KULTŪRINIS SUDĖTINGUMAS IR LYGIS 18

TARPKULTŪRINIŲ LYGIŲ RYŠIAI 19

KULTŪRINIS PRIEŠIŠKUMAS 21

TARPKULTŪRINIS POVEIKIS 21

KULTŪRŲ HETEROGENIŠKUMAS IR TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ 21

ANALIZĖ ĮMONĖS LYGMENYJE 22

KULTŪROS ĮTAKOS MODELIAI 22

POŽIŪRIS Į ŽMONES IR PRODUKTUS 23

BARJERAI ĮMONĖMS 23

INOVACIJŲ SKLAIDA 23

KULTŪRINIS NUOTOLIS 24

KULTŪROS ĮTAKA VARTOTOJŲ ELGSENAI 24

KULTŪRŲ SINTEZĖS ĮTAKA VARTOTOJŲ ELGSENAI 26

SANTRAUKA 28



Įžanga

Spartėjant globalizacijai, pasaulyje nyksta ryškūs skirtumai tarp skirtingų kultūrų šalių. Manoma, kad atsiranda bendroji kultūra, tačiau tokia nuomonė negali būti teisinga, nes tai tik paviršutiniškas požiūris, atsižvelgiant į bendrą žmonių elgseną bei į tai, kad daugelyje šalių vartojami vienodi maisto produktai, naudojami buitiniai prietaisai, žiūrimi tokie patys filmai, valgoma tų pačių vardų restoranuose ir rengiamasi tų pačių vardų drabužiais, bei kita.

Plačiau tyrinėjant tam tikras kultūras išryškėja akivaizdūs skirtumai. Žvelgiant tiek pagal objektyvistines teorijas, t.y. kuomet tiriant kultūras remiamasi lyginamaisiais aspektais, tiek subjektyvistines teorijas, kurios remiasi tam tikros kultūros pažinimu iš vidaus, yra pripažįstama, kad skirtumai tarp kultūrų, kurie kartais būna labai ryškūs, egzistuoja.

Globalizacija ir kapitalizmas taip pat įtakoja vis daugiau įmonių apsispręsti susieti savo verslą ar net perkelti jį į užsienio šalis – t.y. tapti tarptautinėmis kompanijomis. Tarptautinio verslo pasaulyje kultūros pažinimas yra ypač svarbus, nes tik susipažinus su svetimos šalies kultūra, galima tikėtis sėkmingo verslo didelės rinkos dalies užėmimo. Tam, kad galėtų tinkamai išnaudoti kultūros pažinimo teikiamas galimybes, verslininkas turi sugebėti:

Ø įvertinti kultūros vaidmenį tarptautinėje rinkoje;

Ø sudaryti pagrindinių šalies, kurioje bus vykdomas verslas, kultūros charakteristikų ir elementų sąrašą;

Ø išsiaiškinti kalbos ir komunikacijos vaidmenį kompanijoje;

Ø nustatyti religijos įtaką visuomenei ir pagrindines vertybes;

Ø suprasti, kaip skirtingos socialinės struktūros veikia internacionalizavimą.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti: kuo remiantis yra vertinama kultūra, kokios yra kultūros sudedamosios ir kaip kultūra įtakoja tarptautinį verslą.

Rašant darbą daugiausiai remtasi knygos „Understanding the international marketing enviroment“ 5 skyriumi „Culture, values and technology“. Taip pat naudoti Tarptautinės ir tarpkultūrinės komunikacijos paskaitos konspektai bei žinios, įgytos šių paskaitų metu. Kai kurioms teorijoms paremti naudojami pavyzdžiai iš internetinės svetainės http://international-business-center.com.

Kultūros sąvoka

Kultūra yra visa apimantis, todėl sudėtingas reiškinys, kurį sunku vienareikšmiškai apibrėžti. Mokslininkai ir tyrinėtojai pateikia daug kultūros apibrėžimų:

Ø Kultūra – tai išmoktų bendrai būdingų elgesio bruožų integruota visuma, kuri yra priimta ir pasidalinta tarp visuomenės narių (Hoebel);

Ø Kultūra – tai protinis žemėlapis, kuris nurodo, kaip komunikuoti su supančia aplinka ir kitais žmonėmis (Downs);

Ø Kultūra – kolektyvinis sąmonės programavimas, skiriantis vieną žmonių grupę nuo kitų (Hofstede);

Ø Kultūra – tai įprastas gyvenimo būdas, kuris yra įdiegtas visuomenės, tačiau turi neribotą įvairovę potencialių, t.y. pripažįstamų, veiksmų, jausmų ir mąstymo variacijų (Kroeber).

Apibendrinant šiuos apibrėžimus, kultūra yra tradicijos, papročiai, normos, įsitikinimai, vertybės ir mąstymo būdai, perduodami žmonių iš kartos į kartą. Kultūra susideda iš pastovių mąstymo, jausmų ir reakcijos būdų, įgytų ir perduodamų per simbolius. Kultūros šerdį sudaro tradicinės (susiformavusios ir atrinktos istoriškai) idėjos ir ypač joms suteikiamos reikšmės.

Visi žmogaus veiksmai yra paremti mokymusi. Išmoktos nuolatinės reakcijos ir bendravimo būdai galiausiai tampa nesąmoningais veiksmais. Kultūra apima kalbą, vertybes, materialius objektus, papročius ir žinias, kurios ateina iš žmogaus į žmogų, iš kartos į kartą (Funakawa). Tos pačios grupės žmonės žino taisykles, netgi jei jų neįvardina tiesiogiai. Jos yra išmoktos stebint kitų tos grupės žmonių elgesį. Šių taisyklių, vertybių dalinimasis ir veikia kultūrą, kuomet vertybės yra kriterijus, pagal kurį vertinamas asmeninis bei grupės ar visuomenės elgesys. Aplinka, kurioje gyvena tam tikra grupė ar visuomenė yra vadinama kultūrine aplinka. Kultūrinė aplinka susideda iš:

Ø Išmoktų elgesio ypatybių, kurios yra pasidalinamos tarp tos pačios kultūros žmonių;

Ø Realių fizinių bruožų ar išvaizdos;

Ø Idealizuotų būdingų fizinių bruožų, pvz.: reklamos stereotipai;

Ø Demografinės charakteristikos, kaip populiacija, amžiaus pasiskirstymas.

Kultūra ir verslas

Kultūros
pažinimas ypač svarbus verslo pasaulyje, kur egzistuoja skirtingi bendravimo principai, verslo suvokimas, etiketo taisyklės. Dažnai net tos pačios šalies įmonių kultūros skiriasi tarpusavyje. Išskiriamos keturios įmonių rūšys (atsižvelgiant į kultūrą):

Ø Kolektyvinė kultūra. Įprasta darbo kultūra su savo nuostatomis.

Ø Visuomeninės įmonės kultūra. Pvz.: policija. Kuomet veikla yra normuota, vykdoma pagal aiškius nurodymus. Darbuotojų santykiai nėra formalūs, neišskiriami lyderiai, tačiau yra aiški hierarchijos sistema.

Ø “Papildomų darbo valandų” kultūra. Šio tipo įmonėse iš darbuotojų tikimasi daug pastangų, papildomo darbo, dažnai dirbami viršvalandžiai.

Ø „Macho“ kultūra. Tokioje įmonėje pagrindinės idėjos susijusios su vyriškumu: fizinė jėga, agresyvumas ir pan.

Pagal šį skirstymą galima nustatyti ir vyraujančios verslo kultūros tipą. Siekiant maksimalių verslo rezultatų, dirbant su kitos šalies įmone, priimant verslo sprendimus, kuriant verslą kitoje šalyje, bendraujant su klientais/partneriais iš kitos šalies, ruošiant susitikimus su užsieniečiais reikia atsižvelgti į tos šalies bei įmonės esamą kultūrą.

Susipažinimas ir prisitaikymas prie šalies, kurioje vykdomas verslas, kultūros tampa pareiga tiek vidurinio lygio darbuotojams, tiek ir aukštesnio bei aukščiausio lygio vadybininkams.

Verslo veiklos jautrumas kultūrai priklauso nuo tiesioginio apsikeitimo tarp veiklos ir kultūrinės aplinkos. Tokios veiklos kaip rinkodara ir ryšiai su visuomene reikalauja daugiau kultūros pažinimo bei prisitaikymo, nei tarkim finansinė apskaita.

Įmonės pajėgumas veikti tarptautinėje rinkoje priklauso nuo trijų skirtingų, bet susijusių sugebėjimų:

Ø Susidoroti su kultūriniais skirtumais tarptautinėse rinkose;

Ø Suderinti rinkodaros siekius su jų simboline reikšme tarp skirtingų šalių klientų;

Ø Identifikuoti naujas verslo galimybes užsienio šalių kultūriniame kontekste.

Vykdant verslą tarptautiniu mastu, kultūrinės aplinkos prasmė gali būti atskleista nustatant kelių marketingo elementų įtaką įmonėje. Įmonėje turi būti nustatyta normų, vertybių ir požiūrių poveikis potencialių klientų elgesiui, jų demografiniam profiliui, specifinėms kultūros charakteristikoms, atsižvelgiant į specifinę kalbos poziciją, etninių faktorių įtaką ir materialios kultūros vaidmenį.

Elgsenos bruožai

Elgsenos bruožai kyla iš socialinių normų, asmeninių vertybių ir požiūrių (žr.: 1 pav.)1 pav. Elgsenos bruožai.

Iš visuomenės narių yra tikimasi priimti ir prisiderinti prie egzistuojančių standartų, t.y. visuomenėje egzistuojančių socialinių normų, taisyklių, kurios reguliuoja, koks yra tinkamas ir netinkamas elgesys visuomenėje. Tarptautinei įmonei yra svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikros normos yra labiau svarbios nei kitos.

Dalis normų yra vadinamos tradicijomis (anlg. Folkways) ir nėra labai svarbios visuomenės nariams, todėl pažeidžiant jas (pvz.: reklamos akcijomis) nesulaukiama griežtos reakcijos ar bausmės.

Kitos normos yra papročiai (anlg. Mores), jų pažeidimas gali sukelti didelę pasipiktinimo bangą tarp visuomenės narių. Rinkos dalyviai, verslininkai, kurių veikla išniekina visuomenės papročius, gali sulaukti griežtų bausmių, kaip pvz.: produkto nesėkmė, pašalinimas iš rinkos ar netgi priverstinis verslo uždarymas. Konkrečių ingredientų naudojimas maisto produktuose ar gėrimuose, medicininių priemonių reklamavimas ar propagavimas, drabužių neatitikimas visuomenės normoms ar netinkamai pasirinkta reklaminė kampanija gali sukelti didelių problemų tolesnei įmonės veiklai toje visuomenėje. Skirtumo tarp papročių ir tradicijų kiekvienoje tarptautinėje rinkoje supratimas yra svarbi tarptautinės įmonės vadybininkų atsakomybė.

Tačiau ne visada visuomenės papročių ar šventų dalykų paniekinimas, pažeidimas gali pakenkti įmonei. Dažnai įmonės pasirenka agresyvias reklamines kampanijas, kurių metu yra žadinamas tam tikros visuomenės subkultūros pasipriešinimas, tuo pačiu kitos subkultūros pritarimas. Pavyzdžiui, Volkswagen įmonė, pristatydama rinkai naująjį VW Golf modelį Prancūzijoje, pasirinko agresyvią reklamą. Reklamos plakatuose VW Golf palyginamas su religinė apraiška, kurioje vaizduojama Paskutinė Vakarienė ir Jėzus Kristus rekomenduojantis automobilį savo mokiniams. Ši reklama papiktino tikinčiuosius, o kai Katalikų bažnyčia pateikė ieškinį dėl reklamos daromos žalos tikinčiajai visuomenės daliai, koncernas prisiėmė kaltę ir nutraukę reklaminę kampaniją. Tokios reklaminės kampanijos paleidimas Volkswagen koncernui buvo rizikingas, tačiau pasisekęs. Tokiu būdu buvo pasiektos dvi tikslinės auditorijos dalys: jaunimas, kuriam būdinga maištauti ir tokios reklamos bei tikinčiųjų ir konservatyvių pažiūrų žmonių pasipiktinimas sukėlė žavesį; ir tikinčiųjų bei konservatyviųjų žmonių visuomenę, kurią nudžiugino reklamos panaikinimas. Šis pavyzdys įrodo, kad žinant visuomenės normas galima ne tik įsitvirtinti rinkoje be skandalų, bet ir pasiekti naudos agresyviais metodais.

Žmogiškųjų vertybių ir požiūrių vaidmuo

Žmogaus norai, natūralus savanaudiškumas yra varžomas apmąstymų, kas yra tinkama, etiška, moralu ir derama. Natūralus savanaudiškumas priklauso nuo
dviejų nepalenkiamų įvertinimo šaltinių: malonumo ir moralės. Siekiant malonumo yra stengiamasi išvengti kančios, tačiau žmogus yra suvaržytas visuomenės normų, įsitikinimų bei pagarbos kitam žmogui. Skirtingos kultūros turi savas vertybių sistemas, kurios tiesiogiai įtakoja klientų ir vadybininkų elgesį. Apskritai žmogaus elgesį sąlygoja bendrosios (visuomenei) bei asmeninės vertybės ir asmeninis požiūris. Remdamiesi vertybėmis žmonės vertina save ir kitus. Tai ilgalaikis, patvarus, nurodantis arba numatomas tikėjimas, kad tam tikras elgesio modelis bus priimtinas ir kito asmens modeliui.

Siekiant nustatyti, kaip individų socialinę patirtis įtakoja jų vertybių prioritetus ir kaip paveikiamas jų elgesio pasirinkimas, yra išskiriami trys universalūs žmogiškieji poreikiai (Schwartz ir Bilsky): biologiniai poreikiai; socialinės sąveikos poreikiai ir elementaraus socialumo.

Tarptautinei įmonei svarbu, kad veikla nesikirstų su universaliomis vertybėmis (taip pat poreikiais), tačiau reikėtų ypatingai stebėti, kad esama strategija užtikrintų, jog vertybės, kurios priklauso nuo kultūros, yra pritaikytos pagal vartotojo papročius. Netgi paprasti dalykai, tokie kaip rankos paspaudimas, dovanos gali lemti verslo sėkmę. Pavyzdžiui Europoje tinkamas rankos paspaudimas yra tvirtas, tačiau Viduriniuose rytuose rankos yra laikomos lengvai, bet ilgesnį laiką. Dovanų įteikimas taip pat yra skirtingai vertinamas įvairiose šalyse. Pvz.: Didžiojoje Britanijoje verslo dovanos nėra priimtinos, Prancūzijoje negalima teikti verslo dovanų su įmonės logotipais, nes tai yra laikoma neskoningumo ir neasmeniškumo požymiu. Rusijoje, Italijoje ir Argentinoje negalima dovanoti peilių, nes tai yra santykių nutraukimo ženklas. Taip pat dovanojant gėles reikia žinoti, kad Australijoje, Kanadoje ir Anglijoje baltos lelijos yra mirties ženklas, tuo tarpu Vokietijoje tą reiškia baltos ir geltonos chrizantemos. 2 pav. Universalūs žmogiškieji poreikiai.

Antrame paveiksle (žr.: 2 pav.) pavaizduota minėtų universaliųjų poreikių sandara.

Biologiniai poreikiai susideda iš tokių žmogiškų vertybių kaip: psichologinis pasitenkinimas, malonumas, jausmingumas ir emocinis pasitenkinimas. Taip pat biologiniams poreikiams priskiriami ir jaukaus gyvenimo bei laimės siekiai. Brandumo aspektas, priskiriamas biologiniams poreikiams, paveikia individo elgseną, savęs, kitų asmenų ir pasaulio supratimą, įvertinimą. Svarbiausios vertybės susijusios su išmintimi, plačiomis pažiūromis, grožio ir drąsos pasauliu.

Socialinės sąveikos poreikius atspindi savęs suvokimas, pasiekimai ir socialumas. Savęs suvokimas remiasi asmens pasitikėjimu, kad jis sugeba nepriklausomai mąstyti ir veikti. Šios vertybės susitelkia ties vaizduote, loginiu mąstymu, nepriklausomybe ir intelektu. Pasiekimai susiję su kompetencijomis ir įgūdžiais, kurie leidžia asmeniui vystytis ir tobulėti. Vertybės yra paremtos ambicijomis, sugebėjimais ir socialinių pripažinimu. Socialumas remiasi rūpinimusi kitų gerove ir visuomenės ar grupės išlikimu. Aukštinamos vertybės: būvimas naudingu, atlaidumas ir atsidavimas bei lygybė.

Elementaraus socialumo poreikiai apima saugumą ir atitikimą. Saugumas remiasi fiziniu išlikimu, psichine gerove ir baimės išvengimu, o pagrindinės vertybės – vidinė harmonija, šeimos saugumas, nacionalinis saugumas ir pasaulinė taika. Tuo tarpu atitikimas apibrėžiamas kaip poelgių, kurie trukdytų kitiems, suvaržymas. Svarbiausios vertybės pagal šiuos poreikius yra: nedarymas žalos kitiems, savikontrolė, būvimas nuolankiu, mandagiu ir švariu.

Dar vienas svarbus kultūros aspektas, kurį būtina identifikuoti vykdant tarptautinį verslą – religija. Suprantant religijos vaidmenį visuomenėje, galima prognozuoti produkto įsitvirtinimą rinkoje, nes religija lemia vartotojišką elgseną, t.y.: socialinį elgesį (pvz.: kavinių, barų lankymą), drabužių stilių, verslo vykdymo metodikas, bendras visuomenės vertybes, harmoniją ir konfliktus visuomenėje. Religija taip pat įtakoja žmonių požiūrį į laiką (punktualumas, sezoniškumas), turtą (materialistinė visuomenė ar ne), pokyčius (konservatoriškumas ar atvirumas pokyčiams) ir riziką (ar linkę rizikuoti). Taip pat religija įtakoja ir principines vertybes. Pavyzdžiui, Vakaruose, krikščioniškose tautose, socialinis mobilumas ir laimėjimų siekis (kurie yra skatinami Krikščioniškos religijos), apsisprendimo teisė ir darbo svarba yra vertybė. Tuo tarpu induizmo pasiekėjai išaukština nirvanos siekimą, per paveldėto socialinio statuso ir mąslaus gyvenimo kombinaciją. Šalyse, kaip pvz.: Italija ar Indija, kur religija užima svarbią vietą visuomeniniame gyvenime, religinės institucijos (Vatikanas, bažnyčia) turi didelę reikšmę priimant arba atmetant pasikeitimus.

Skirtingų kultūrų šalyse taip pat skiriasi ir požiūris į laiką. Kai kuriose kultūrose svarstyti verslo pasiūlymą mėnesį yra normalu ir priimtina, tuo tarpu kitose sprendimai priimami žymiai greičiau. Pavyzdžiui, Arabų šalyse neegzistuoja tikslūs tvarkaraščiai ar darbų sąrašai, čia laikas skiriamas tam tikram darbui priklauso nuo santykių su darbo užsakovu ar partneriu, todėl tai yra svarbu žinoti vakarų šalių įmonėms, kurios bendradarbiauja su Arabų šalimis ar žada pradėti verslą.

Demografiniai
veiksniai

Pagrindiniai demografiniai faktoriai, lemiantys visuomenės kultūros ypatumus, vertybes yra šie: populiacija, populiacijos augimo tempai, amžiaus pasiskirstymas ir geografinė padėtis. Natūralu, kad populiacija ir populiacijos augimo tempai įmonei, kuri planuoja pradėti verslą užsienio šalyje, rodo potencialios rinkos sąlygas. Tačiau didelė populiacija ne būtinai sufleruoja gerą rinką, nes tokiose šalyse gyventojų pajamos gali būti palyginus mažos, o esantys nedideli populiacijos augimo tempai dažniausiai rodo gerai išvystytą ekonomiką. Taip yra todėl, kad besivystančios ekonomikos šalyse, per pastaruosius metus, mirtingumas žymiai sumažėjo, dėl medicininių technologijų naujovių bei specialistų geresnio išsilavinimo, naujesnių žinių. Tuo tarpu gimstamumas nepakito, todėl įvyksta populiacijos sprogimas, kuris trukdo pastangoms pakelti pragyvenimo lygį. Auga ne tik populiacija, bet ir jos tankumas, t.y. kinta nuo industrinių šiaurės šalių į pietus. Manoma, kad iki 2050 metų populiacija išsivysčiusiame pasaulyje pakils apie 200 milijonų žmonių, tuo tarpu pietuose, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, populiacija gali pakilti 2 bilijonais.

Amžiaus pasiskirstymas užsienio šalyse svarbus tarptautiniam verslui, nes taip pat parodo pardavimų ir investavimo galimybes. Šalis, kurios dauguma gyventojų yra vyresnio amžiaus dažniausiai turi mažesnę motinystės ar vaikams, mokiniams skirtų prekių ir paslaugų rinką, gyventojai nėra lankstūs naujovėms. Tačiau tokios šalies rinka tinka farmacijos kompanijoms, nes atsiranda didesnis poreikis sveikatos priemonėms. Amžiaus pasiskirstymas svarbus ne tik žiūrint į potencialių pirkėjų amžių, bet ir į potencialių darbuotojų, nes tai turi svarbios įtakos darbo jėgos ir produktyvumo dydžiui. Šalyse, kuriose yra daugiau jaunesnių ar senesnių žmonių, kurios nukentėjo nuo karų, ligų ir kitų nelaimių, gali atsirasti kvalifikuotos ar fizinės darbo jėgos stygius ir tuo pačiu gerokai išauga atlyginimo dydžiai.

Kultūros charakteristikos

Tarptautiniu verslu užsiimančiai įmonei svarbios yra keturios pagrindinės kultūros charakteristikos:

Ø Ji yra išmokta;

Ø Ji yra susijusi;

Ø Ji yra adaptyvi;

Ø Ji gali veikti laike ir subkultūrose.

Asmuo savo turimas kultūrines normas ir vertybes ugdo per socializaciją ir akultūraciją. Socializacijos metu žmogus įsisavina kultūrą būdamas dar vaikas. Sociologai žmones, ar žmonių grupę, kuri įtakoja asmens paties savęs suvokimą, požiūrį, elgesį, emocijas, vadina socialiniais agentais. Pradinis socializacijos agentas – šeima, kurioje formuojasi žmogaus asmenybės pagrindai, elgesio normos ir visa kita – labai plačiu diapazonu. Taip pat mokykla, kur formuojamos pagrindinės visuomenės vertybės, joje pritapti reikalingi įgūdžiai. Kultūros suvokimą formuoja ir žmonių, kuriuos vienija bendri dalykai, grupės, masinės komunikacijos priemonės, religija. Žmogaus vertybių skalės pakitimą stipriai įtakoja gyvenimo patirtis – tai gali būti karas, socialiniai neramumai, šeimos krizės. Būtent dėl tokių, ypač labiau sukrečiančių patyrimų atsiranda skirtumai tarp kartų, nes viena karta nebūna išgyvenus to, ką patyrė kita. Akultūrizacijos mokymasis vyksta jau įsisavinus savąją kultūrą, stengiantis prisitaikyti prie kitos šalies kultūros, ją pažinti ir išmokti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2802 žodžiai iš 8995 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.