Kūno kultūros paskirtis
5 (100%) 1 vote

Kūno kultūros paskirtis

KÛNO KULTÛRA

Dalyko paskirtis

Kûno kultûra ­ svarbi bendrosios asmens ir visuomenës kultûros dalis, glaudþiai susijusi su kitomis kultûros sritimis, ypaè su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinës, psichinës ir dvasinës asmens darnos, t. y stiprina ávairaus amþiaus þmoniø sveikatà. Kûno kultûra atveria galimybæ patirti iðlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kûno ir judesiø groþio keliamà dþiaugsmà, kuria prielaidas asmens saviraiðkai ir savirealizacijai. Apimdama ávairias asmens fizinio aktyvumo raiðkos formas, kûno kultûra sudaro sàlygas asmeniui paþinti save ir ugdytis fizinæ bei dvasinæ iðtvermæ, reikalingà kritinëse situacijose, individualumà, tikëjimà sëkme siekiant fizinës bei dvasinës sveikatos.

Kûno kultûros pamokos teikia daug progø ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo bei varþymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintø asmens individualumo ir jo raiðkos, bet sàmoningai stiprinant sveikatà, puoselëjant fizines galias padëtø remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.

Sëkminga ðiuolaikinës kultûros sklaida neámanoma be þiniø apie sveikà gyvensenà, þmogaus organizmà ir veiksnius, laiduojanèius darnø jo funkcionavimà, taip pat jo veiklà paþeidþianèius veiksnius bei bûdus ir priemones, padedanèias gràþinti organizmo darnà. Kûno kultûros programa sudaro galimybæ suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kûno kultûros tradicijas, ágyti þiniø apie asmens higienà, ugdo platø, kritiðkà ir blaivø poþiûrá á ðiuolaikiná sporto pasaulá.

Kûno kultûra, kaip ir kitos kultûros sritys, yra susijusi su daugeliu skirtingø (kartais ir prieðtaringø) asmens ir visuomenës nuomoniø, vertybiø, nuostatø, ásitikinimø, stereotipø, kurie ne visada esti palankûs sveikatai, kûno kultûrai puoselëti. Todël mokykla turëtø dëti visas pastangas, kad iðugdytø sveikos gyvensenos poreiká ir nuostatas, gebëjimus bei ágûdþius.

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos átvirtinti ir ðeimos, vietinës bendruomenës gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas mokinys suvoktø ðá sieká kaip esminá tautos ir valstybës sieká, nes tik dvasiðkai stipri ir fiziðkai sveika tauta gali iðlikti laisva, gyvybinga ir kûrybinga. Sveikos gyvensenos átvirtinimas padëtø neutralizuoti neigiamà poveiká sveikatai, patiriamà dël hipodinamijos, prastos kraðto ekologinës bûklës, gausiø stresiniø situacijø, paplitusios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.). Dvasiðkai ir fiziðkai sveikø kartø atëjimas turëtø esminës átakos ûkinei, visuomeninei bei kultûrinei kraðto paþangai.

Kûno kultûra mokykloje atveria mokiniams galimybæ plëtoti savo organizacinius gebëjimus, ásitraukti á mokyklos, ðeimos, vietinës bendruomenës reikalø ir problemø, susijusiø su sveikata ir sportu, svarstymà, ugdytis kritiðkà, pilietiðkai brandø poþiûrá á jas, pratintis pagal iðgales praktiðkai prisidëti prie ðiø klausimø sprendimo. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra yra reikðmingas mokiniø socialinës, pilietinës kultûros puoselëjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinë gimnastika, reikalinga koreguoti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sàlygas visiðkai ar ið dalies paðalinti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimus arba bent suðvelninti juos. Korekcinë gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fiziniø negaliø, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kûno kultûros pamokos, sporto renginiai, iðvykos á gamtà, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinæ negalià vaikai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.Kûno kultûros pamokomis bendrojo lavinimo mokykloje siekiama:

· laiduoti harmoningà fizinæ, socialinæ bei kultûrinæ kiekvieno mokinio raidà;

· sudaryti galimybæ kuo daþniau iðgyventi dþiaugsmà, tenkinant natûralø fizinio aktyvumo, saviraiðkos, savirealizacijos ir kûrybos poreiká, stiprinti nusiteikimà ir gebëjimà sieti mokymàsi, darbà bei poilsá su fiziniu aktyvumu;

· stiprinti mokiniø sveikatà, laiduojant darnià asmens fizinës, dvasinës ir socialinës sveikatos sklaidà, puoselëti sveikos gyvensenos átvirtinimui reikalingas þinias, ágûdþius ir nuostatas, ugdyti gebëjimà nustatyti savo fizinæ bûklæ;

· puoselëti kûno groþá, judesiø kultûrà, asmens estetiná skoná;

· plëtoti þinias ir gebëjimus, bûtinus þmogui, praktikuojanèiam ávairias kûno kultûros formas, sporto ðakas, taip pat ágûdþius, padedanèius saugiai elgtis, iðvengti traumø;

· teikti korekcinæ pagalbà sutrikusio fizinio vystymosi bei turintiems fiziniø negaliø mokiniams, siekiant paðalinti ar suðvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus;

· puoselëti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius, ugdyti savigarbà, pagarbà kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rûpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybæ uþ gamtà ir aplinkà;

· puoselëti þinias, gebëjimus ir nuostatas, ágalinanèias asmená iðmaniai dalyvauti kuriant (ðeimoje, mokykloje, vietinëje bendruomenëje) kûno kultûrai ir sveikatos stiprinimui palankià aplinkà;

· ugdyti ðiuolaikinæ kûno kultûros ir sporto sampratà, gebëjimà kritiðkai analizuoti ir vertinti aktualias sporto
pasaulio problemas, suvokti kûno kultûros, sveikatos, sporto ir kitø socialinio bei kultûrinio gyvenimo srièiø ávairiapusá savitarpio sàlygotumà ir priklausomybæ.

Dalyko struktûra ir ryðiai su kitais dalykais

Kûno kultûra bendrojo lavinimo mokykloje aprëpia:· mokiniø fizinio aktyvumo raiðkà,

· kûno kultûros, sveikatos ir sporto þinias.

Fizinis mokiniø aktyvumas reiðkiasi per kûno kultûros pamokas, jis yra skirtas:

· pagrindiniams judesiams lavinti, judesiø kultûrai ugdyti;

· motorinei veiklai, fizinëms galioms ugdyti;

· judriesiems ir sporto þaidimams;

· korekcinei gimnastikai;

· ávairioms asmens fizinio aktyvumo formoms gamtoje (iðvykos, turistiniai þygiai ir kt.).Nurodytos mokiniø fizinio aktyvumo formos paprastai uþima nevienodà vietà kûno kultûros pamokose. Jà lemia mokiniø amþius, asmeninio fizinio iðsivystymo lygis, sveikatos bûklë, lytis, individualûs interesai, polinkiai bei gebëjimai, mokyklos materialinë bazë. Mokiniai skatinami sàmoningai rinktis tinkamiausias fizinio aktyvumo formas bei rûðis, atsiþvelgiant á savo interesus bei polinkius.

Pagrindiniai mokiniø judesiai (ëjimas, bëgimas, ðuoliai, þaidimai ir t. t.) pagal mokyklinæ programà, gali bûti lavinami tiek specialiomis uþduotimis (ypaè pradinëse klasëse), tiek per kitas pratybas. Pastaruoju atveju judesiø kultûros ugdymas yra neatskiriamas kûno kultûros pamokø komponentas.

Fizinio mokiniø aktyvumo raiðka gali bûti realizuojama dvejopai: a) puoselëjant fizines galias bei sveikatà, nesiekiant sportiniø rezultatø, ir b) siekiant sportiniø rezultatø. Pastaruoju atveju kûno kultûra ið esmës sutampa su sportu.

Judëjimo poreikis gali bûti realizuojamas tiek per kûno kultûros pamokas, tiek per ávairias papildomam ugdymui skirtas popamokines, uþmokyklines kûno kultûros pratybas, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinë bei uþmokyklinë veikla sudarytø kuo daugiau progø fiziniam mokiniø aktyvumui reikðtis.

Þinios, pateikiamos per kûno kultûros pamokas, sudaro galimybæ susipaþinti su: sveikos gyvensenos pagrindais, þmogaus organizmu ir veiksniais, sàlygojanèiais sveikà ir darnø jo funkcionavimà, taip pat organizmo veiklà paþeidþianèiais veiksniais ir bûdais bei priemonëmis organizmo darnai gràþinti; atskirø fizinio aktyvumo formø, sporto ðakø lavinamosiomis bei korekcinëmis galimybëmis, taisyklëmis, jø praktikavimui reikalingø gebëjimø ir ágûdþiø lavinimo metodika; kûno kultûros ir sporto psichologijos pradmenimis; saugaus elgesio, padedanèio iðvengti traumø, taisyklëmis; fizinio iðsivystymo rodikliais ir metodais, leidþianèiais nustatyti savo fizinæ bûklæ; tautinëmis fizinio aktyvumo, kûno kultûros ir sporto tradicijomis; ðiuolaikiniu sporto pasauliu ir aktualiomis jo problemomis; kûno kultûra ir sportu, kaip sudedamàja asmens ir visuomenës kultûros dalimi, ávairiapusiðkai susijusia su kitomis sociokultûrinio gyvenimo sritimis (darbu, poilsiu, buitimi, ûkiniu gyvenimu ir kt.).Kûno kultûra ir sportas mokykloje glaudþiai siejami su kitais bendrojo lavinimo dalykais.

Stiprûs saitai sieja kûno kultûrà su etika. Kûno kultûros pamokos, varþybos atveria plaèias galimybes ugdyti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo etikà bei kultûrà, puoselëti savitarpio pagarbos, pagalbos, solidarumo, teisingumo, garbingumo, atsakomybës, tolerancijos nuostatas ir jausmus. Savitø galimybiø ðiuo poþiûriu teikia bendras sveikøjø mokiniø ir vaikø, turinèiø fizinæ negalià, dalyvavimas kûno kultûros pamokose. Kûno kultûra sudaro galimybæ geriau paþinti savo fizinæ prigimtá, adekvaèiau vertinti savo galimybes ir laimëjimus, ugdytis ryþtà tobulinti savo fizines galias, kûnà, sveikatà.

Su gimtàja kalba kûno kultûrà sieja siekimas ugdyti kalbos kultûrà, pratinti mokinius taisyklingai vartoti, kirèiuoti kûno kultûros ir sporto terminus, aiðkiai ir raiðkiai perteikti þodþiu ir raðtu asmeninæ bei socialinæ patirtá, atspindinèià ðiuolaikinio kûno kultûros ir sporto pasaulio realijas.

Paþymëtini kûno kultûros ryðiai su pilietinës visuomenës pagrindø, istorijos kursais. Istorinë þmonijos kûno kultûros patirtis prasideda nuo pirmykðtës bendruomeninës santvarkos ir vis turtëdama apima olimpiniø idëjø atsiradimà, fiziná galiø ugdymà karybos tikslais, aukðtø sportiniø rezultatø siekimà, sveikatos stiprinimà. Ugdydama pilietinæ mokiniø nuostatà sveikai gyventi, kritiðkà, blaivø asmens santyká su ðiuolaikiniais sporto pasaulio procesais (ypaè su pasitaikanèiomis negerovëmis ­ sporto orientacija tik á rezultatà, dopingu, per dideliu sporto politizavimu, pernelyg pabrëþiama nacionalinio prestiþo reikðme ir kt.), kreipdama mokiniø dëmesá á nevienodas skirtingø gyventojø grupiø galimybes naudotis kûno kultûra ir sportu savo sveikatai stiprinti, poilsiui, laisvalaikiui bei su tuo susijusià socialinæ nelygybæ, kûno kultûra padeda puoselëti socialinæ, pilietinæ mokiniø patirtá, demokratines asmens nuostatas ir vertybes. Kûno kultûros pamokos padeda plësti asmeninio mokiniø dalyvavimo grupiø, komandø veikloje patirtá, ugdytis organizacinius gebëjimus, ásitraukti á grupinæ veiklà, kuria siekiama plëtoti sportiná, turistiná mokyklos, vietinës bendruomenës gyvenimà, kurti þmoniø
stiprinti reikalingà aplinkà. Visa tai padeda puoselëti mokiniø patirtá (þinias, ágûdþius, vertybiø sistemà), bûtinà jø kaip pilieèiø kompetentingam ir atsakingam dalyvavimui tautos ir valstybës gyvenime.

Su gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, fizika, matematika) kûno kultûrà sieja dëmesys þmogaus organizmui, jo funkcijoms, sàlygoms ir veiksniams, laiduojantiems darnø jo funkcionavimà arba paþeidþiantiems já, taip pat bûdams ir priemonëms, kuriomis gali bûti gràþinama organizmo darna, stiprinama fizinë, psichinë ir dvasinë asmens sveikata. Ðiuo poþiûriu svarbios biologijos þinios, chemijos duomenys apie medþiagas bei procesus, kenkianèius organizmui arba padedanèius ðalinti organizmo funkcijø, sveikatos sutrikimus, þinios apie ekologines sàlygas, sveikà ir saugià aplinkà, narkotines ir toksines medþiagas, ligas, kitus veiksnius, kurie daro átakà gyvybei ir organizmo raidai nuo jo uþsimezgimo motinos ásèiose iki þilos senatvës.

Su darbais ir buities kultûra kûno kultûrà sieja bendras rûpestis ugdyti sveikos gyvensenos sampratà ir ágûdþius, stiprinti mokiniø nusiteikimà grásti darbà, buitá, poilsá sveikai gyvensenai bûdingais principais, ekonomine sveikos gyvensenos nauda. Kûno kultûros mokytojas, radæs tinkamà progà, nevengia priminti sveikos mitybos reikalavimø, atskleidþia pagrindines higieniðko ir sveiko bûsto, drabuþiø, poilsio bei laisvalaikio leidimo ypatybes, kûno kultûros ir sporto vietà gyvenime ir veikloje, grindþiamoje sveikos gyvensenos principais.

Gana glaudûs ryðiai kûno kultûrà sieja su meno dalykais ­ literatûra, daile, muzika, teatru. Ðiuolaikinë kûno kultûra ir ypaè sportas yra susipynæ su ávairia menine kûryba (pvz., meninë gimnastika, dailusis èiuoþimas, aerobika, sportiniai ðokiai, ávairûs teatralizuoti sportiniai-meniniai renginiai ir t. t.). Iðlavintas, stiprus ir graþus kûnas, aukðta judesiø kultûra teikia didþiules galimybes meninei asmens saviraiðkai ir kûrybai. Todël kûno kultûros pamokose, sporto varþybose siekiama ne tik plëtoti mokiniø fizines galias, stiprinti sveikatà, bet ir puoselëti jø estetiná skoná, groþio pajautà, sudaryti galimybes iðgyventi dþiaugsmà, kurá þadina judesiø harmonija, gebëjimas iðreikðti save per ekspresyvø judesá, ávairias fizinio aktyvumo formas (þaidimus, atletinius uþsiëmimus, ðoká). Siekiama ugdyti mokiniø nuovokà apie tai, kaip Europos kultûros ir meno istorijoje buvo poetizuojamas fizinis ir dvasinis þmogus groþis,kaip istorijos raidoje kito fizinio groþio samprata ir idealas. Kûno kultûros pamokose derama vieta skiriama ritminei gimnastikai, tautiniams ðokiams ir sporto þaidimams, pasitelkiant tinkamà muzikà. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra gali ir privalo suvaidinti svarbø vaidmená puoselëjant mokiniø tautinës kultûros nuovokà, supaþindinant juos su tautinëmis kûno kultûros ir sporto tradicijomis.

Daugelis aptartø kûno kultûros ir kitø mokykloje dëstomø dalykø saitø gali bûti papildyti ir pagilinti, remiantis integruojanèiomis ­ lietuviø kalbos, pilietinio ugdymo, dorovinio ugdymo, sveikatos, ekologinio ugdymo, etninës kultûros, darbinio ugdymo programomis.

Mokykla, sëkmingai realizuodama aptartus kûno kultûros ir kitø bendrojo lavinimo dalykø ryðius, imasi visapusiðkai ugdyti asmenybæ. Ðiame ugdymo procese fiziniø asmens galiø puoselëjimas tëra tik vienas aspektas, neatskiriamai susijæs su kitais asmenybës ugdymo aspektais.

Didaktinës nuostatos

Ugdymas kûno kultûros bei sporto pratybose grindþiamas: pagarba mokiniui, kaip asmenybei, pozityviu poþiûriu á kiekvieno mokinio individualià fizinæ prigimtá, psichofiziná skirtingumà; nuolatiniu siekimu kûno kultûros pamokose, sporto renginiuose kurti sàlygas, kurios leistø mokiniams patirti dþiaugsmà, susijusá su judëjimo poreikiø patenkinimu, saviraiðkos, savitaigos, kûrybos poreikio realizavimu; kûno kultûros ir sporto uþduoèiø diferencijavimu bei individualizavimu, atsiþvelgiant á mokinio fizinæ prigimtá, amþiø, lytá, interesus, polinkius ir gebëjimus bei sveikatà; mokiniø savarankiðkumo, gebëjimo spræsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybës puoselëjimu; tolydþiu kûno kultûros uþduoèiø sunkinimu, atsiþvelgiant á klasës bei atskiro mokinio fizinës raidos paþangà.

Kûno kultûros pamokose daug dëmesio reikia skirti ugdytiniams, turintiems fiziniø negaliø; esant reikalui, kviesti kineziterapijos ir psichologijos specialistus ðiø moksleiviu fiziniam ir psichiniam ugdymui tobulinti, padëti juos átraukti á visavertá mokyklos gyvenimà.

Per kûno kultûros pamokas, ypaè pradinëse klasëse, dera itin akcentuoti veiklà, kuri teiktø mokiniams judëjimo dþiaugsmà, ugdytø judesiø kultûrà, raiðkumà, puoselëtø tautos kultûrines tradicijas, padëtø socialiai bræsti asmenybei, ugdytø teigiamà poþiûrá á fiziná aktyvumà, sveikatà, brandintø atitinkamus poreikius ir motyvus. Siektina, kad kiekviena pamoka plëstø pozityvià mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo patirtá, ugdytø dorà valià, puoselëtø susiklausymà, gebëjimà individualiai ir kolektyviai veikti siekiant uþsibrëþto tikslo.

Programoje pateikiamos pagrindinës gairës, nedetalizuojant mokomosios medþiagos; kûno kultûros mokytojui suteikiama galimybë jà
konkretinti, pasirinkti fizinio ugdymo priemones. Atsiþvelgdama á sàlygas ir reikmes, mokykla gali keisti kûno kultûros programà, nekeisdama pagrindiniø tikslø ir uþdaviniø. Rekomenduotina kuo daugiau pamokø rengti lauke, gamtoje, nebûtinai mokyklos sporto bazëje, o visur, kur galima sudaryti sàlygas kûrybiðkai dirbti (miðke, parke, aikðtynuose). Mokytojas privalo garantuoti mokiniø saugmà, iðmokyti juos saugaus elgesio taisykliø.

Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupës, dirbanèios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, iðtvermës lavinimo ir t. t.). Fiziðkai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos. Jos prasideda pradinëje mokykloje ir gali tæstis per visà mokymosi laikà.

Kûno kultûros pamokos XI–XII kl. vaikinams ir merginoms rengiamos atskirai.

Svarbiausias mokytojo darbo kokybës rodiklis yra mokiniø þiniø tvirtumas, fiziniø gebëjimø poslinkiai, mokiniø poreikis ir gebëjimas savarankiðkai mankðtintis, sportuoti. Ðie rodikliai, taip pat mokiniø aktyvumas bei kûrybiðkumas per pamokas ir uþklasinëje veikloje bei þinios sudaro mokiniø fizinio iðsilavinimo pagrindà. Vertinimo matø pasirinkimas ir reikðmingumas priklauso nuo amþiaus. Vertinimai diferencijuojami atsiþvelgiant á mokinio individualybæ.

Mokiniø mokëjimus ir ágûdþius mokytojas vertina pasirinktinai ið kiekvienos ugdymo standartø iðsilavinimo srities. Fizinis mokiniø pajëgumas, susijæs su judëjimo galimybëmis ir sveikata, nustatomas Eurofit’o ir kitais testais. Testuojama pasirinktinai du kartus per mokslo metus. Fizinio pajëgumo lygis gali bûti nustatomas pagal Lietuvos mokiniø fizinio pajëgumo rezultatø vertinimo lenteles (þr. EUROFITAS: Fizinio pajëgumo testai, metodika, Lietuvos moksleiviø fizinio pajëgumo rezultatai. – Vilnius, 1993. – 127 p.) arba kûno kultûros standartø lygmenis. Skatinant mokinius fiziðkai tobulëti, rezultatai vertinami pirmiausia pagal asmeniniø laimëjimø gerëjimà. Paþymëdamas mokinio paþangà, mokytojas já padràsina ir skatina siekti tolesnës paþangos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2669 žodžiai iš 8650 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.