Kūno kultūros paskirtis
5 (100%) 1 vote

Kūno kultūros paskirtis

1121314151617181

KÛNO KULTÛRA

Dalyko paskirtis

Kûno kultûra ­ svarbi bendrosios asmens ir visuomenës kultûros dalis, glaudþiai susijusi su kitomis kultûros sritimis, ypaè su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinës, psichinës ir dvasinës asmens darnos, t. y stiprina ávairaus amþiaus þmoniø sveikatà. Kûno kultûra atveria galimybæ patirti iðlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kûno ir judesiø groþio keliamà dþiaugsmà, kuria prielaidas asmens saviraiðkai ir savirealizacijai. Apimdama ávairias asmens fizinio aktyvumo raiðkos formas, kûno kultûra sudaro sàlygas asmeniui paþinti save ir ugdytis fizinæ bei dvasinæ iðtvermæ, reikalingà kritinëse situacijose, individualumà, tikëjimà sëkme siekiant fizinës bei dvasinës sveikatos.

Kûno kultûros pamokos teikia daug progø ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo bei varþymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintø asmens individualumo ir jo raiðkos, bet sàmoningai stiprinant sveikatà, puoselëjant fizines galias padëtø remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.

Sëkminga ðiuolaikinës kultûros sklaida neámanoma be þiniø apie sveikà gyvensenà, þmogaus organizmà ir veiksnius, laiduojanèius darnø jo funkcionavimà, taip pat jo veiklà paþeidþianèius veiksnius bei bûdus ir priemones, padedanèias gràþinti organizmo darnà. Kûno kultûros programa sudaro galimybæ suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kûno kultûros tradicijas, ágyti þiniø apie asmens higienà, ugdo platø, kritiðkà ir blaivø poþiûrá á ðiuolaikiná sporto pasaulá.

Kûno kultûra, kaip ir kitos kultûros sritys, yra susijusi su daugeliu skirtingø (kartais ir prieðtaringø) asmens ir visuomenës nuomoniø, vertybiø, nuostatø, ásitikinimø, stereotipø, kurie ne visada esti palankûs sveikatai, kûno kultûrai puoselëti. Todël mokykla turëtø dëti visas pastangas, kad iðugdytø sveikos gyvensenos poreiká ir nuostatas, gebëjimus bei ágûdþius.

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos átvirtinti ir ðeimos, vietinës bendruomenës gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas mokinys suvoktø ðá sieká kaip esminá tautos ir valstybës sieká, nes tik dvasiðkai stipri ir fiziðkai sveika tauta gali iðlikti laisva, gyvybinga ir kûrybinga. Sveikos gyvensenos átvirtinimas padëtø neutralizuoti neigiamà poveiká sveikatai, patiriamà dël hipodinamijos, prastos kraðto ekologinës bûklës, gausiø stresiniø situacijø, paplitusios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.). Dvasiðkai ir fiziðkai sveikø kartø atëjimas turëtø esminës átakos ûkinei, visuomeninei bei kultûrinei kraðto paþangai.

Kûno kultûra mokykloje atveria mokiniams galimybæ plëtoti savo organizacinius gebëjimus, ásitraukti á mokyklos, ðeimos, vietinës bendruomenës reikalø ir problemø, susijusiø su sveikata ir sportu, svarstymà, ugdytis kritiðkà, pilietiðkai brandø poþiûrá á jas, pratintis pagal iðgales praktiðkai prisidëti prie ðiø klausimø sprendimo. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra yra reikðmingas mokiniø socialinës, pilietinës kultûros puoselëjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinë gimnastika, reikalinga koreguoti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sàlygas visiðkai ar ið dalies paðalinti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimus arba bent suðvelninti juos. Korekcinë gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fiziniø negaliø, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kûno kultûros pamokos, sporto renginiai, iðvykos á gamtà, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinæ negalià vaikai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.Kûno kultûros pamokomis bendrojo lavinimo mokykloje siekiama:

· laiduoti harmoningà fizinæ, socialinæ bei kultûrinæ kiekvieno mokinio raidà;

· sudaryti galimybæ kuo daþniau iðgyventi dþiaugsmà, tenkinant natûralø fizinio aktyvumo, saviraiðkos, savirealizacijos ir kûrybos poreiká, stiprinti nusiteikimà ir gebëjimà sieti mokymàsi, darbà bei poilsá su fiziniu aktyvumu;

· stiprinti mokiniø sveikatà, laiduojant darnià asmens fizinës, dvasinës ir socialinës sveikatos sklaidà, puoselëti sveikos gyvensenos átvirtinimui reikalingas þinias, ágûdþius ir nuostatas, ugdyti gebëjimà nustatyti savo fizinæ bûklæ;

· puoselëti kûno groþá, judesiø kultûrà, asmens estetiná skoná;

· plëtoti þinias ir gebëjimus, bûtinus þmogui, praktikuojanèiam ávairias kûno kultûros formas, sporto ðakas, taip pat ágûdþius, padedanèius saugiai elgtis, iðvengti traumø;

· teikti korekcinæ pagalbà sutrikusio fizinio vystymosi bei turintiems fiziniø negaliø mokiniams, siekiant paðalinti ar suðvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus;

· puoselëti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius, ugdyti savigarbà, pagarbà kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rûpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybæ uþ gamtà ir aplinkà;

· puoselëti þinias, gebëjimus ir nuostatas, ágalinanèias asmená iðmaniai dalyvauti kuriant (ðeimoje, mokykloje, vietinëje bendruomenëje) kûno kultûrai ir sveikatos stiprinimui palankià aplinkà;

· ugdyti ðiuolaikinæ kûno kultûros ir sporto sampratà, gebëjimà kritiðkai analizuoti ir vertinti aktualias sporto
pasaulio problemas, suvokti kûno kultûros, sveikatos, sporto ir kitø socialinio bei kultûrinio gyvenimo srièiø ávairiapusá savitarpio sàlygotumà ir priklausomybæ.

Dalyko struktûra ir ryðiai su kitais dalykais

Kûno kultûra bendrojo lavinimo mokykloje aprëpia:· mokiniø fizinio aktyvumo raiðkà,

· kûno kultûros, sveikatos ir sporto þinias.

Fizinis mokiniø aktyvumas reiðkiasi per kûno kultûros pamokas, jis yra skirtas:

· pagrindiniams judesiams lavinti, judesiø kultûrai ugdyti;

· motorinei veiklai, fizinëms galioms ugdyti;

· judriesiems ir sporto þaidimams;

· korekcinei gimnastikai;

· ávairioms asmens fizinio aktyvumo formoms gamtoje (iðvykos, turistiniai þygiai ir kt.).Nurodytos mokiniø fizinio aktyvumo formos paprastai uþima nevienodà vietà kûno kultûros pamokose. Jà lemia mokiniø amþius, asmeninio fizinio iðsivystymo lygis, sveikatos bûklë, lytis, individualûs interesai, polinkiai bei gebëjimai, mokyklos materialinë bazë. Mokiniai skatinami sàmoningai rinktis tinkamiausias fizinio aktyvumo formas bei rûðis, atsiþvelgiant á savo interesus bei polinkius.

Pagrindiniai mokiniø judesiai (ëjimas, bëgimas, ðuoliai, þaidimai ir t. t.) pagal mokyklinæ programà, gali bûti lavinami tiek specialiomis uþduotimis (ypaè pradinëse klasëse), tiek per kitas pratybas. Pastaruoju atveju judesiø kultûros ugdymas yra neatskiriamas kûno kultûros pamokø komponentas.

Fizinio mokiniø aktyvumo raiðka gali bûti realizuojama dvejopai: a) puoselëjant fizines galias bei sveikatà, nesiekiant sportiniø rezultatø, ir b) siekiant sportiniø rezultatø. Pastaruoju atveju kûno kultûra ið esmës sutampa su sportu.

Judëjimo poreikis gali bûti realizuojamas tiek per kûno kultûros pamokas, tiek per ávairias papildomam ugdymui skirtas popamokines, uþmokyklines kûno kultûros pratybas, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinë bei uþmokyklinë veikla sudarytø kuo daugiau progø fiziniam mokiniø aktyvumui reikðtis.

Þinios, pateikiamos per kûno kultûros pamokas, sudaro galimybæ susipaþinti su: sveikos gyvensenos pagrindais, þmogaus organizmu ir veiksniais, sàlygojanèiais sveikà ir darnø jo funkcionavimà, taip pat organizmo veiklà paþeidþianèiais veiksniais ir bûdais bei priemonëmis organizmo darnai gràþinti; atskirø fizinio aktyvumo formø, sporto ðakø lavinamosiomis bei korekcinëmis galimybëmis, taisyklëmis, jø praktikavimui reikalingø gebëjimø ir ágûdþiø lavinimo metodika; kûno kultûros ir sporto psichologijos pradmenimis; saugaus elgesio, padedanèio iðvengti traumø, taisyklëmis; fizinio iðsivystymo rodikliais ir metodais, leidþianèiais nustatyti savo fizinæ bûklæ; tautinëmis fizinio aktyvumo, kûno kultûros ir sporto tradicijomis; ðiuolaikiniu sporto pasauliu ir aktualiomis jo problemomis; kûno kultûra ir sportu, kaip sudedamàja asmens ir visuomenës kultûros dalimi, ávairiapusiðkai susijusia su kitomis sociokultûrinio gyvenimo sritimis (darbu, poilsiu, buitimi, ûkiniu gyvenimu ir kt.).Kûno kultûra ir sportas mokykloje glaudþiai siejami su kitais bendrojo lavinimo dalykais.

Stiprûs saitai sieja kûno kultûrà su etika. Kûno kultûros pamokos, varþybos atveria plaèias galimybes ugdyti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo etikà bei kultûrà, puoselëti savitarpio pagarbos, pagalbos, solidarumo, teisingumo, garbingumo, atsakomybës, tolerancijos nuostatas ir jausmus. Savitø galimybiø ðiuo poþiûriu teikia bendras sveikøjø mokiniø ir vaikø, turinèiø fizinæ negalià, dalyvavimas kûno kultûros pamokose. Kûno kultûra sudaro galimybæ geriau paþinti savo fizinæ prigimtá, adekvaèiau vertinti savo galimybes ir laimëjimus, ugdytis ryþtà tobulinti savo fizines galias, kûnà, sveikatà.

Su gimtàja kalba kûno kultûrà sieja siekimas ugdyti kalbos kultûrà, pratinti mokinius taisyklingai vartoti, kirèiuoti kûno kultûros ir sporto terminus, aiðkiai ir raiðkiai perteikti þodþiu ir raðtu asmeninæ bei socialinæ patirtá, atspindinèià ðiuolaikinio kûno kultûros ir sporto pasaulio realijas.

Paþymëtini kûno kultûros ryðiai su pilietinës visuomenës pagrindø, istorijos kursais. Istorinë þmonijos kûno kultûros patirtis prasideda nuo pirmykðtës bendruomeninës santvarkos ir vis turtëdama apima olimpiniø idëjø atsiradimà, fiziná galiø ugdymà karybos tikslais, aukðtø sportiniø rezultatø siekimà, sveikatos stiprinimà. Ugdydama pilietinæ mokiniø nuostatà sveikai gyventi, kritiðkà, blaivø asmens santyká su ðiuolaikiniais sporto pasaulio procesais (ypaè su pasitaikanèiomis negerovëmis ­ sporto orientacija tik á rezultatà, dopingu, per dideliu sporto politizavimu, pernelyg pabrëþiama nacionalinio prestiþo reikðme ir kt.), kreipdama mokiniø dëmesá á nevienodas skirtingø gyventojø grupiø galimybes naudotis kûno kultûra ir sportu savo sveikatai stiprinti, poilsiui, laisvalaikiui bei su tuo susijusià socialinæ nelygybæ, kûno kultûra padeda puoselëti socialinæ, pilietinæ mokiniø patirtá, demokratines asmens nuostatas ir vertybes. Kûno kultûros pamokos padeda plësti asmeninio mokiniø dalyvavimo grupiø, komandø veikloje patirtá, ugdytis organizacinius gebëjimus, ásitraukti á grupinæ veiklà, kuria siekiama plëtoti sportiná, turistiná mokyklos, vietinës bendruomenës gyvenimà, kurti þmoniø
stiprinti reikalingà aplinkà. Visa tai padeda puoselëti mokiniø patirtá (þinias, ágûdþius, vertybiø sistemà), bûtinà jø kaip pilieèiø kompetentingam ir atsakingam dalyvavimui tautos ir valstybës gyvenime.

Su gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, fizika, matematika) kûno kultûrà sieja dëmesys þmogaus organizmui, jo funkcijoms, sàlygoms ir veiksniams, laiduojantiems darnø jo funkcionavimà arba paþeidþiantiems já, taip pat bûdams ir priemonëms, kuriomis gali bûti gràþinama organizmo darna, stiprinama fizinë, psichinë ir dvasinë asmens sveikata. Ðiuo poþiûriu svarbios biologijos þinios, chemijos duomenys apie medþiagas bei procesus, kenkianèius organizmui arba padedanèius ðalinti organizmo funkcijø, sveikatos sutrikimus, þinios apie ekologines sàlygas, sveikà ir saugià aplinkà, narkotines ir toksines medþiagas, ligas, kitus veiksnius, kurie daro átakà gyvybei ir organizmo raidai nuo jo uþsimezgimo motinos ásèiose iki þilos senatvës.

Su darbais ir buities kultûra kûno kultûrà sieja bendras rûpestis ugdyti sveikos gyvensenos sampratà ir ágûdþius, stiprinti mokiniø nusiteikimà grásti darbà, buitá, poilsá sveikai gyvensenai bûdingais principais, ekonomine sveikos gyvensenos nauda. Kûno kultûros mokytojas, radæs tinkamà progà, nevengia priminti sveikos mitybos reikalavimø, atskleidþia pagrindines higieniðko ir sveiko bûsto, drabuþiø, poilsio bei laisvalaikio leidimo ypatybes, kûno kultûros ir sporto vietà gyvenime ir veikloje, grindþiamoje sveikos gyvensenos principais.

Gana glaudûs ryðiai kûno kultûrà sieja su meno dalykais ­ literatûra, daile, muzika, teatru. Ðiuolaikinë kûno kultûra ir ypaè sportas yra susipynæ su ávairia menine kûryba (pvz., meninë gimnastika, dailusis èiuoþimas, aerobika, sportiniai ðokiai, ávairûs teatralizuoti sportiniai-meniniai renginiai ir t. t.). Iðlavintas, stiprus ir graþus kûnas, aukðta judesiø kultûra teikia didþiules galimybes meninei asmens saviraiðkai ir kûrybai. Todël kûno kultûros pamokose, sporto varþybose siekiama ne tik plëtoti mokiniø fizines galias, stiprinti sveikatà, bet ir puoselëti jø estetiná skoná, groþio pajautà, sudaryti galimybes iðgyventi dþiaugsmà, kurá þadina judesiø harmonija, gebëjimas iðreikðti save per ekspresyvø judesá, ávairias fizinio aktyvumo formas (þaidimus, atletinius uþsiëmimus, ðoká). Siekiama ugdyti mokiniø nuovokà apie tai, kaip Europos kultûros ir meno istorijoje buvo poetizuojamas fizinis ir dvasinis þmogus groþis,kaip istorijos raidoje kito fizinio groþio samprata ir idealas. Kûno kultûros pamokose derama vieta skiriama ritminei gimnastikai, tautiniams ðokiams ir sporto þaidimams, pasitelkiant tinkamà muzikà. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra gali ir privalo suvaidinti svarbø vaidmená puoselëjant mokiniø tautinës kultûros nuovokà, supaþindinant juos su tautinëmis kûno kultûros ir sporto tradicijomis.

Daugelis aptartø kûno kultûros ir kitø mokykloje dëstomø dalykø saitø gali bûti papildyti ir pagilinti, remiantis integruojanèiomis ­ lietuviø kalbos, pilietinio ugdymo, dorovinio ugdymo, sveikatos, ekologinio ugdymo, etninës kultûros, darbinio ugdymo programomis.

Mokykla, sëkmingai realizuodama aptartus kûno kultûros ir kitø bendrojo lavinimo dalykø ryðius, imasi visapusiðkai ugdyti asmenybæ. Ðiame ugdymo procese fiziniø asmens galiø puoselëjimas tëra tik vienas aspektas, neatskiriamai susijæs su kitais asmenybës ugdymo aspektais.

Didaktinës nuostatos

Ugdymas kûno kultûros bei sporto pratybose grindþiamas: pagarba mokiniui, kaip asmenybei, pozityviu poþiûriu á kiekvieno mokinio individualià fizinæ prigimtá, psichofiziná skirtingumà; nuolatiniu siekimu kûno kultûros pamokose, sporto renginiuose kurti sàlygas, kurios leistø mokiniams patirti dþiaugsmà, susijusá su judëjimo poreikiø patenkinimu, saviraiðkos, savitaigos, kûrybos poreikio realizavimu; kûno kultûros ir sporto uþduoèiø diferencijavimu bei individualizavimu, atsiþvelgiant á mokinio fizinæ prigimtá, amþiø, lytá, interesus, polinkius ir gebëjimus bei sveikatà; mokiniø savarankiðkumo, gebëjimo spræsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybës puoselëjimu; tolydþiu kûno kultûros uþduoèiø sunkinimu, atsiþvelgiant á klasës bei atskiro mokinio fizinës raidos paþangà.

Kûno kultûros pamokose daug dëmesio reikia skirti ugdytiniams, turintiems fiziniø negaliø; esant reikalui, kviesti kineziterapijos ir psichologijos specialistus ðiø moksleiviu fiziniam ir psichiniam ugdymui tobulinti, padëti juos átraukti á visavertá mokyklos gyvenimà.

Per kûno kultûros pamokas, ypaè pradinëse klasëse, dera itin akcentuoti veiklà, kuri teiktø mokiniams judëjimo dþiaugsmà, ugdytø judesiø kultûrà, raiðkumà, puoselëtø tautos kultûrines tradicijas, padëtø socialiai bræsti asmenybei, ugdytø teigiamà poþiûrá á fiziná aktyvumà, sveikatà, brandintø atitinkamus poreikius ir motyvus. Siektina, kad kiekviena pamoka plëstø pozityvià mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo patirtá, ugdytø dorà valià, puoselëtø susiklausymà, gebëjimà individualiai ir kolektyviai veikti siekiant uþsibrëþto tikslo.

Programoje pateikiamos pagrindinës gairës, nedetalizuojant mokomosios medþiagos; kûno kultûros mokytojui suteikiama galimybë jà
konkretinti, pasirinkti fizinio ugdymo priemones. Atsiþvelgdama á sàlygas ir reikmes, mokykla gali keisti kûno kultûros programà, nekeisdama pagrindiniø tikslø ir uþdaviniø. Rekomenduotina kuo daugiau pamokø rengti lauke, gamtoje, nebûtinai mokyklos sporto bazëje, o visur, kur galima sudaryti sàlygas kûrybiðkai dirbti (miðke, parke, aikðtynuose). Mokytojas privalo garantuoti mokiniø saugmà, iðmokyti juos saugaus elgesio taisykliø.

Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupës, dirbanèios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, iðtvermës lavinimo ir t. t.). Fiziðkai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos. Jos prasideda pradinëje mokykloje ir gali tæstis per visà mokymosi laikà.

Kûno kultûros pamokos XI–XII kl. vaikinams ir merginoms rengiamos atskirai.

Svarbiausias mokytojo darbo kokybës rodiklis yra mokiniø þiniø tvirtumas, fiziniø gebëjimø poslinkiai, mokiniø poreikis ir gebëjimas savarankiðkai mankðtintis, sportuoti. Ðie rodikliai, taip pat mokiniø aktyvumas bei kûrybiðkumas per pamokas ir uþklasinëje veikloje bei þinios sudaro mokiniø fizinio iðsilavinimo pagrindà. Vertinimo matø pasirinkimas ir reikðmingumas priklauso nuo amþiaus. Vertinimai diferencijuojami atsiþvelgiant á mokinio individualybæ.

Mokiniø mokëjimus ir ágûdþius mokytojas vertina pasirinktinai ið kiekvienos ugdymo standartø iðsilavinimo srities. Fizinis mokiniø pajëgumas, susijæs su judëjimo galimybëmis ir sveikata, nustatomas Eurofit’o ir kitais testais. Testuojama pasirinktinai du kartus per mokslo metus. Fizinio pajëgumo lygis gali bûti nustatomas pagal Lietuvos mokiniø fizinio pajëgumo rezultatø vertinimo lenteles (þr. EUROFITAS: Fizinio pajëgumo testai, metodika, Lietuvos moksleiviø fizinio pajëgumo rezultatai. – Vilnius, 1993. – 127 p.) arba kûno kultûros standartø lygmenis. Skatinant mokinius fiziðkai tobulëti, rezultatai vertinami pirmiausia pagal asmeniniø laimëjimø gerëjimà. Paþymëdamas mokinio paþangà, mokytojas já padràsina ir skatina siekti tolesnës paþangos.

Pagrindinë fizinio ugdymo forma mokykloje yra pamoka. Pamokoje mokytojas gali dirbti su visa klase vienu metu, suskaidyti klasæ á maþesnes grupes, atskirais atvejais ­ dirbti su pavieniais mokiniais. Patartina skirti namø uþduotis ir kontroliuoti, kaip jos atliekamos.

Kitas kûno kultûros ir sportinio darbo formas mokykla renkasi savarankiðkai. Mokykloje organizuojami kûno kultûros renginiai turi bûti prasmingi mokiniams. Mokykla garantuoja mokiniø dalyvavimo papildomojo ugdymo renginiuose savanoriðkumà, skatina fakultatyvø, bûreliø, grupiø ávairovæ, toleruoja mokinio teisæ nepriklausyti jokiam bûreliui.

Pagal galimybes mokykloms rekomenduotina kurti rekreacines zonas, sporto aikðtynus, kuriuose ne tik mokiniai, bet ir jø ðeimos nariai galëtø patenkinti fizinio aktyvumo poreiká, patirti judëjimo dþiaugsmà. Mokyklø sporto bazës turëtø bûti rengiamos ir tvarkomos taip, kad visiðkai atitiktø savo paskirtá ir teiktø estetiná pasitenkinimà.

Rekomenduotina, fiziná mokiniø aktyvumà sieti su dvasiniu turtinimu (pavyzdžiui, istoriniø, þymiø þmoniø gyvenimo vietø lankymas), kûno kultûros renginius kuo daþniau organizuoti gamtoje: rengti ekskursijas, iðvykas, turistinius þygius, krosus, slidinëjimo, èiuoþimo pratybas, varþybas.

XI – XII klasës

Tikslas – didinti ir realizuoti fiziná, dvasiná, psichiná ir visuomeniná moksleivio potencialà, stiprinant kûno kultûros saviugdà bei suvokiant kûno kultûros funkcijø (ugdomosios, sveikatos gerinimo, sportinës ir taikomosios) prasmingumà ir ryðá su kitomis gyvenimo sritimis.

Uþdaviniai:

· átvirtinti sveikos gyvensenos komponentus – fiziná aktyvumà, grûdinimàsi, kad jie taptø neatsiejama gyvenimo dalimi;

· átvirtinti savarankiðko mankðtinimosi, savistabos ir savikontrolës ágûdþius;

· ugdyti fizines galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonëmis);

· ugdyti individualius fizinius gebëjimus, bûtinus asmenybës saviugdai: saviðvietai, saviauklai (savimonei, saviraiðkai);

· puoselëti kûno kultûros tautiðkumà ir pilietiðkumà;

· dalyvauti kuriant kûno kultûrai ir sporto plëtotei tinkamà aplinkà;

· ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius;

· ávykdyti pagrindiná kûno kultûros standartø lygmená.

Turinys

Þinios. Þmogaus organizmo sandaros ir funkcijø vienovë. Biocheminiai ir biofizikiniai organizmo veiklos pagrindai. Egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai, lemiantys organizmo funkcionavimà. Savireguliacijos (homeostazës) reiðkinys. Socialinë ir ekonominë asmens higienos reikðmë sveikatai. Mankðtos, miego, poilsio, mitybos svarba sveikatos stiprinimui. Pagrindiniai masaþo, savimasaþo bûdai. Menstruacijos ir fizinis krûvis. Pagrindiniai sveikatos ávertinimo bûdai. Riebalø kiekio reguliavimo bûdai ir kûno masës indeksas. Vitaminø stoka ir sezoninë profilaktika. Baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kûno treniravimas. Þalingas anaboliniø steroidø (dopingø) poveikis bræstanèiam organizmui. Narkotinës medþiagos: istoriniai, kultûriniai, ekonominiai narkotikø vartojimo ir paplitimo veiksniai, þalingi áproèiai ir jø vengimas. Þmogaus imuninë sistema, AIDS, jaunystës periodo ligos ir jø profilaktika.
Dvasios ir kûno vienovës samprata kûno kultûroje. Psichohigienos, psichoprofilaktikos bei atsipalaidavimo bûdai. Raumenø prisitaikymo prie fiziniø krûviø ypatumai. Raumenø jëgos ir ištvermes didinimo ypatumai. Sauga sporto varþybø, treniruoèiø, pamokø metu (lauke ir sporto salëje). Atskirø sporto ðakø technika, sportiniø gebëjimø ugdymo metodika. Varþybø taisyklës ir jø vykdymo sistemos. Pagrindinës sporto etikos kodekso nuostatos. Lietuvos sporto raida. Kûno kultûros ir sporto politikos principai. Tautinës kultûros tradicijø raiðka. Vietinës kûno kultûros ir sporto institucijos bei jø teikiamos paslaugos.

Motorinë veikla. Lengvoji atletika, bendroji gimnastika, atletinë gimnastika, higieninë gimnastika, judrieji, sporto þaidimai (krepðinis, tinklinis, rankinis, futbolas, tenisas, stalo tenisas, badmintonas ir kt.). Þiemos sporto ðakos, tautiniai ir sportiniai ðokiai, orientavimosi sportas ar kitos sporto ðakos pagal galimybes.

Reabilitacinë kûno kultûra. Bendrieji pratimai, koreguojanti gimnastika, statiniai ir dinaminiai kvëpavimo pratimai, pratimai pilvo bei nugaros raumenims stiprinti (siekiant iðvengti nugaros skausmo), pratimai raumenø jëgai ir iðtvermei lavinti, esamoms ligoms gydyti, fizinei bûklei gerinti ir kt.

Fizinis aktyvumas gamtoje. Ëjimas, bëgimas, turizmas, orientavimasis vietovëje, iðvykos, dviraèiø, irklavimo sportas, plaukimas, þiemos sporto ðakos, spontaniðkas judëjimas.

IÐSILAVINIMO STANDARTAI

Kûno kultûra yra bendrosios kultûros dalis, savarankiðka, specifinë visuomenës gyvenimo sritis, kurios raida ir rezultatai glaudþiai susijæ su daugeliu þmogaus vertybiø ir daro átakà socialinei, kultûrinei bei ekonominei asmenybës bei visuomenës raidai. Vidurinë bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) remiasi nuosekliais bendraisiais ðvietimo sistemos siekiais, atskleidþia fizinio ugdymo tikslus, turiná, moksleiviø þiniø, mokëjimø, ágûdþiø kokybæ. Ypaè pabrëþiamos ðios vertybinës nuostatos: 1) prigimtinës – veiklumas, pasirinkimo laisvë, savarankiðkumas, sveikata, parama bei pagalba, kûrybingumo realizavimas; 2) egzistencinës – sveika mityba, higienos ágûdþiai, fizinis pajëgumas, fizinë bei dvasinë pusiausvyra; 3) praktinës – paþanga, kvalifikacija, profesija, poilsis; 4) kultûrinës – mokslas, menas, technologijos, paproèiai; 5) dvasinës – tiesa, gëris, groþis, tikëjimas, viltis; 6) socialinës – pripaþinimas, teisingumas, atjauta, pakantumas, humaniðkumas, demokratiðkumas, tautiðkumas. Viso kûno kultûros ugdymo pamatas yra holistinë (visuminë) fizinio ugdymo kryptis, pabrëþianti moksleivio fizinæ prigimtá, sveikatà, fiziná pajëgumà, atsiþvelgianti á jo amþiø, lytá, gyvensenà, laisvo pasirinkimo teisæ, o ne vien fiksuojanti atskirus fizinio parengtumo rezultatus.

Kûno kultûros standartai skatina sutelkti pastangas moksleiviø sveikatai stiprinti, etiniams principams, estetinei nuovokai, interesams, gebëjimams, poreikiams, talentams atskleisti, bendravimo kultûrai ugdyti. Raginama atsisakyti prievartos ir muðtro kaip metodo bei vien fiziniø galiø ugdymo kaip tikslo. Ypaè svarbu, kad kûno kultûros pamokose moksleiviai galëtø patirti judëjimo dþiaugsmà ir malonumà, ágytø pasitikëjimà savo veikla, iðmoktø gerbti kitø veiklà, suvoktø kûno kultûros reikðmæ sveikatai iðsaugoti ir susiformuotø reguliaraus fizinio aktyvumo poreiká. Kûno kultûros standartai – tai ne dogma, o tik tam tikras siektinas lygmuo, kurá moksleiviai, mokytojo padedami, turëtø pasiekti, stengdamiesi patenkinti natûralø biologiná judëjimo poreiká ir ágyvendinti asmenybës tobulëjimo tikslus. Per kûno kultûros pamokas ypaè svarbu iðsiugdyti gebëjimà màstyti, pasirinkti tinkamà fiziná krûvá, kurti ir dirbti savarankiðkai. Kûno kultûros standartai ir bendrosios programos sudaro galimybæ ieðkoti, stebëti, bandyti, atrasti. Fizinio ugdymo metodai aukðtesnëse klasëse artëja prie tyrimø metodo: stebëjimo, testavimo, todël didëja asmenybës ugdymo prasmingumas. Jo ágyvendinimo sëkmæ lemia ir kitø mokymosi dalykø þinios bei gebëjimai. Kûno kultûros siekiams ágyvendinti bûtina neapsiriboti vien pamokine veikla, bet ir daugiau laiko skirti savarankiðkam fiziniam tobulinimuisi.

Kûno kultûros standartais stengiamasi ágyvendinti ir pagrindinius olimpinës etikos elementus: tolerancijà, geranoriðkumà, solidarumà, draugystæ, pagarbà bei pagalbà silpnesniam, siekiama kûno ir sielos harmonijos, ne tik fizinio, bet ir dvasinio tobulumo.

Kûno kultûros standartai vidurinëje mokykloje (gimnazijoje) apima tas sporto ðakas, kurios pagrástos sporto taisykliø iðmanymu ir paisymu, kuriose vadovaujamasi doru þaidimu.

Kertiniai kûno kultûros dalykai – etikos ir moralës principai, galimybë dþiaugtis savo paèiø sëkme. Vertybinës nuostatos siejamos su draugystës ir bendradarbiavimo idealais, poþiûriu á savo varþovus ne kaip á prieðus, bet kaip á asmenis, siekianèius tokiø paèiø tikslø. Kûno kultûros standartai glaudþiai susijæ su doriniu, estetiniu, ekologiniu auklëjimu bei biologinës, etninës prigimties ir sveikatos stiprinimu. Dël teigiamos kûno kultûros átakos asmenybei ji yra privaloma visø profiliø klasiø moksleiviams. Kûno kultûros standartø pasiekimø lygmenyse ávardyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai
yra skirti savæs paþinimui ir neformaliam ávertinimui.Tikslas – visiems moksleiviams pagal iðgales didinti ir realizuoti savo fiziná, psichiná, dvasiná bei visuomeniná potencialà, stiprinti asmeninæ kûno kultûros saviugdà (kûno kultûra kaip veiklos bûdas, vertybiø sankaupa, rezultatas).

Uþdaviniai:

Sveikatos ugdymas

· ugdyti atsakomybæ uþ savo paèiø bei kitø sveikatà;

· ávertinti savo sveikatà;

· ugdyti gebëjimà sàmoningai rûpintis savo sveikata bei kûno groþiu;

· iðmokti reguliuoti psichoemocinæ bûsenà iðtikus stresui;

· átvirtinti sveikos gyvensenos komponentus, kad fizinis aktyvumas, grûdinimasis taptø neatsiejama gyvenimo dalimi;

· átvirtinti savarankiðko mankðtinimosi, savistabos ir savikontrolës ágûdþius;

· formuoti sveiko gyvenimo ágûdþius;

· ðalinti sveikatos rizikos veiksnius.

Vertybinës nuostatos

· ugdyti visuminá poþiûrá á kûno kultûrà, suvokti kûno kultûros funkcijø (sveikatos stiprinimo, ugdomosios, profesinës, sportinës) prasmingumà ir jø ryðá su socialinëmis bei kultûrinëmis gyvenimo sritimis;

· puoselëti kûno kultûros tautiðkumà (domëtis tradicijomis, laimëjimais, ieðkoti naujø formø);

· iðmanyti fizinio ugdymosi bûdus turimiems gebëjimams iðlaikyti ir plëtoti;

· iðsiugdyti pasitikëjimà savo jëgomis;

· sàmoningai rûpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu (fiziniu iðsivystymu, parengtumu bei fiziniu aktyvumu), atitinkanèiu asmens etines normas bei visuomenës poreikius;

· gebëti sàþiningai bendrauti, bendradarbiauti sportinëje veikloje, puoselëti olimpines sporto vertybes;

· toleruoti kitaip màstanèius, kitokiø gebëjimø bei interesø asmenis;

· racionaliai planuoti fiziná aktyvumà individualiø galiø, vertybiø sklaidai.

Judesiø kultûros ugdymas

· ásisàmoninti kokia svarbi taisyklinga laikysena ir jà iðlaikyti;

· suvokti, kokia svarbi kûno kultûra sveikatai iðsaugoti;

· gebëti estetiðkai judëti;

· gebëti savarankiðkai atlikti gimnastikos pratimus;

· lavinti visas (ypaè silpnesniàsias) raumenø grupes.

Motoriniø gebëjimø ugdymas

· ugdyti individualius fizinius gebëjimus, bûtinus asmenybës saviugdai: saviðvietai, saviauklai (savimonei, saviraiðkai);

· ugdyti fizines galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonëmis);

· iðmokti ávertinti savo fizinio parengtumo lygá;

· ágyti þiniø apie pagrindinius fizinio iðsivystymo bei fizinio parengtumo nustatymo bûdus;

· iðmokti psichiðkai ir fiziðkai prisitaikyti prie fiziniø krûviø.

Ugdymo Esminiai Þinios Vertybinës nuostatos Pasiekimø lygmenys

sritys gebëjimai Minimalus Pagrindinis

1 2 3 4 5 6

Sveikatos ugdymas sveika gy-vensena Gebëti sveikai gyventi, siekiant fizinio tobulu-mo. Iðsiugdyti sveikos gyvensenos ágûdþius, gebëti pasiprieðinti socialiniam spaudimui. Nusimanyti apie þmogaus organizmo sandaros ir funkcijø vienovæ, biocheminius ir fizikinius organizmo veiklos pagrindus, saviregu-liacijos (homeostazës) reiðkiná, sveikatos rizikos veiksnius. Suvokti sveikatà kaip ver-tybæ ir ugdytis atsakomy-bæ uþ jà. Nusiteikti kaupti þinias, analizuoti, inter-pretuoti ir pritaikyti in-formacijà apie fizinio aktyvumo, fiziniø galiø ir sveikatos sàveikà bei taikyti þinias praktiðkai (mankðtintis, grûdintis). Suvokia þmogaus indivi-dualumà, paveldimumo ir aplinkos átakà asmenybës ugdymui ir sveikatai. Stebi fiziologinius organizmo (pulso, kraujospûdþio, kvëpavimo) kitimus prieð fiziná krûvá ir po jo. Suvokia iðoriniø (egzoge-niniø) ir vidiniø (endoge-niniø) veiksniø átakà asmenybës ugdymui, fizi-niam pajëgumui bei svei-katai. Sàmoningai pleèia funkciná organizmo pajëgumà.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4380 žodžiai iš 8650 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.