Kuno mase
5 (100%) 1 vote

Kuno mase

Kūno masė

Masė – fizikinis dydis, intuityviai suvokiamas kaip medžiagos kiekio matas.

Masės matavimas. Kilogramas. Vienas kūnas gali būti sudarytas iš didesnio kiekio medžiagos, kitas – iš mažesnio kiekio. Tuo atveju sakome, kad vieno kūno masė(lot. massa – luitas, gabalas) mažesnė, o kito didesnė. Akivaizdu, kad stiklinės vandens masė mažesnė už kibiro vandens masę. Pagal masę galima palyginti ir tuos kūnus, kurie pagaminti iš skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, geležinio tašelio masė didesnė už tokio pat tūrio medinės trinkelės masę. Masė – fizikinis dydis; jis žymimas raide m.

Ar galima fizikoje matuoti masę taip, kaip siūloma pateiktame recepte?

Pagrindinis SI masės matavimo vienetas yra kilogramas:

[m] = 1 kg.

XVIII a. pabaigoje, kuriant metrinę sistemą, kilogramas buvo apibrėžtas kaip 1 dm3 (1 litro) 4 °C temperatūros vandens masė. Kilogramo etalonas yra 39 mm skersmens ir tokio pat aukščio ritinio formos svarstis, pagamintas iš platinos ir iridžio lydinio. Kaip ir metro etalonas, jis saugomas Tarptautiniame matų ir svarsčių biure netoli Paryžiaus.

Be pagrindinio SI masės vieneto, plačiai vartojami daliniai bei kartotiniai masės vienetai.

Kiti masės matavimo vienetai

Vieneto pavadinimas Žymėjimas Ryšys su 1 kg

1 tona 1 t 1 t = 1000 kg

1 centneris 1 cnt 1 cnt = 100 kg

1 gramas 1 g 1 g = 0,001 kg

1 miligramas 1 mg 1 mg = 0,000 001 kg

Brangakmenių ir perlų masė paprastai matuojama nesisteminiais vienetais, kurie vadinami karatais: 1 ct = 0,2 g.

Kūnų masės palyginimas

Išmatuoti kurio nors kūno masę – tai palyginti ją su etalono mase, t. y. nustatyti, kiek kartų ji didesnė ar mažesnė už etalono masę. Praktikoje kūnų masė lyginama su mase svarsčių, pagamintų pagal etaloną.

Kaipgi palyginti kūno ir pagal etaloną pagamintų svarsčių masę? Tam tikslui naudojami masės matavimo prietaisai – svarstyklės (1 pav.). Jos esti įvairių rūšių: buitinės, mokyklinės, laboratorinės, svirtinės, elektroninės ir t. t.

Svarbiausios svarstyklių dalys yra strypas (svirtis), galintis laisvai suktis apie tašką jo viduryje, ir prie to strypo galų prikabintos dvi lėkštės. Ant jų dedami lyginami kūnai. Jeigu tų kūnų masė yra vienoda, tai svarstyklės esti pusiausviros. Vadinasi, norint išmatuoti kurio nors kūno masę, reikia ant vienos svarstyklių lėkštės dėti tą kūną, o ant kitos – įvairius žinomos masės svarsčius tol, kol jie atsvers matuojamą kūną, t. y. kol nusistovės svarstyklių pusiausvyra. Tada visų svarsčių masė bus lygi sveriamo kūno masei

Kūno svorio matavimas. Norint žinoti tikslų žmogaus kūno svorį, reikėtų prisiminti, kokie faktoriai galėtų iškreipti šį rodiklį. Prieš sveriant, žmogus turėtų būti nusiavęs batus, storesnius viršutinius drabužius (geriausia, kai apsivilkęs tik apatiniais baltiniais). Jei žmogus apsivilkęs ir viršutiniais drabužiais, nuo gauto skaičiaus reikėtų atimti 0,5-1 kg, atitinkamai įvertinant, kiek galėtų sverti apranga. Be abejo, registruojant kūno svorį, tikslumas šiuo atveju nukenčia.

Sergant kai kuriomis ligomis (pvz., inkstų, kaupiantis skysčiui pilvo ertmėje), gydytojas nurodo stebėti kūno svorį (pvz., kas dieną ar kartą į savaitę), vertinti, ar jis didėja, ar mažėja, kokiu intervalu. Tuomet svorio kitimus reikėtų žinoti ypač tiksliai. Svertis reikėtų tuo pačiu paros metu (pvz., ryte atsikėlus).

Tam, kad įvertintume, ar kūno svoris yra normalus, ar yra viršsvoris, ar nepakankama mityba, reikia apsiskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). Jis gaunamas kūno masę (kg) padalinus iš ūgio (metrais) skaitinės reikšmės kvadrato. Pvz., jei žmogus sveria 65 kg, ūgis 1,75 m, kūno masės indeksas ( KMI ) = 65 / (1,752) = 22,2244≈22,2.

Kūno Masės Indeksas (KMI) – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).

Esant nutukimui, padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis

Dažnai girdime kalbant apie šiais laikais visuomenėje susiformavusį požiūrį į sveiką organizmą ir normalų kūno svorį. Vis galvojame apie poreikį atsisakyti poros ar net keliasdešimties papildomų kilogramų. Užtenka tik žvilgtelėti į veidrodį ir organizmą pradedame atakuoti įvairiausiomis dietomis ar fiziniais pratimais. Dažniausiai nė nesusimąstome nei apie sveikatą, nei apie tai, ar mūsų svoris yra normalus, o gal dietų laikytis mums visai nereikia. Taigi, nepaliaujamai galvojant apie kūno svorį, įvairias dietas, išsiugdomas neadekvatus savo kūno svorio vertinimas, sutrinka mitybos įpročiai, nuolat valgoma per mažai arba per daug. Taip įsisukame į užburtą ratą – valgome per daug, vėliau laikomės dietos, ir vėl valgome, o mūsų svoris vis „šokinėja“ ir nepaliaujamai auga.Siekiant išlaikyti normalų, nuolatos nekintantį kūno svorį, pirmiausia turėtume mokėti jį apskaičiuoti. Į pagalbą dietologai pataria pasitelkti kūno masės indekso (KMI) skaičiuoklę. KMI skaičiuoklė padės nustatyti, ar mūsų svoris yra normalus, parodys, jei esame per liesi, ar turime antsvorio, o gal esame nutukę.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 830 žodžiai iš 1408 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.