Kuo skiriasi socializacija senatvėje nuo vaikų ir suaugusių socializacijos
5 (100%) 1 vote

Kuo skiriasi socializacija senatvėje nuo vaikų ir suaugusių socializacijos

Turinys

1. Socializacija vaikystėje …………………………………………………………………………3

2. Suaugusiojo socializacija ……………………………………………………..4

3. Socializacija senatvėje …………………………………………………………………………..6

4. Socializacijos vaikystėje, suaugusiojo socializacijos ir socializacijos senatvėje skirtumai ……………………………………………………………………………………………..6

5. Naudota literatūra……………………………………………………………………………….8

Socializacija – tai žmogaus vysytmasis per visą jo gyvenimą, sąveikaujant su aplinka, soc. normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas, toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

Socializacija vaikystėje

Vaiko socializacijai didžiausią įtaką daro tėvai. Nors vaiko ir tėvų santykiai labai sudėtingi, bent iš dalies galima atsakyti, kas padeda vaikui sėkmingiau tobulėti. Tėvai, priešiški vaikams ir atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems ir asocialius vaikus. Vaikai, kurių tėvai vaikus labai kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Vaikai, kurių tėvai nejautrūs vaikų požiūriui, mažiau sugebės suprasti ir atsižvelgti į kitų žmonių požiūrį. Laimingus ir draugiškus vaikus užaugina tėvai, kurie supranta ir priima savo vaikus tokius, kokie jie yra, myli juos.

Tėvai dažnai pasirenka fizines bausmes, nes jiems atrodo, kad tai labai efektyvu, nes nutraukia klaidingą vaiko elgesį reikiamu momentu, o kartu išlieja savo pykį. Tačiau mušimo kaip loginio padarinio ir auklėjimo priemonės nauda labai ribota. Mušimas – tai tik bausmė už netinkamą elgesį, bet jis nemoko, kaip vaikas turi elgtis. Žiauriai nubausti vaikai laikinai gali būti labai paklusnūs, todėl jų tėvai galvoja, kad tokios bausmės tinkamos. Tačiau iš tikrųjų žiauriai nubausti vaikai yra nusivylę, ir vėliau, išliedami savo jausmus mokykloje ar savo tėvų atžvilgiu, dažniausiai panaudoja elgesio modelį, kurį perėmė vaikystėje, t.y. žiaurumą. Vaikai, kurie vaikystėje patyrė fizines bausmes, užaugę gali tapti asocialaus elgesio, tapę paaugliais gali būti areštuojami už kriminalinius nusikaltimus, būna agresyvūs su kitais vaikais, mokytojais, tėvais.

Vaikystėje vaiką supančio pasaulio ribos nuolat plečiasi. Iš pradžių vaikas gyvena namie ir tarp šeimos narių, bet pamažu jo patirtis didėja. Kiekvieną dieną vaikas sutinka nepažįstamus suaugusius žmones, stebi kitus vaikus, pamato daugybę naujų daiktų, atsiduria jam nežinomose situacijose ar aplinkoje, kurią galima tyrinėti ir daug įdomaus surasti. Vaikui mokantis džiaugtis kitais ir toleruoti jų elgesį, jo sąveika ir ryšiai su bendraamžiais tampa vis sudėtingesni. Patyrimas, įgytas žaidžiant kartu su kaimynų vaikais ar darželio draugais, padeda įgyti daug naujų įgudžių. Dėl tokios patirties vaikas išmoksta bendrauti su kitais ir veikti nepriklausomai nuo kitų. Žaidimas, kai suaugę nekelia jokių reikalavimų, padeda vaikams rasti naujų prolemų sprendimo būdų, išmėginti save įvairiuose vaidmenyse ir leisti laisvai reikštis fantazijai.

Žaidimo svarba vaiko socializacijai – neabejotina.Vaikas vienas arba su kitais vaikais žaidžia daugybę valandų. Mėginant suprasti vaiko socialinio žaidimo svarbą, galima paklausti, ar vaikui, kuris negalės žaisti su kitais vaikais, bus padaryta kokia nors žala. Pavyzdžiui, šeima, kurioje auga vienas vaikas, gyvena nuošaliame vienkiemyje, arba pernelyg rūpestingi mieste gyvenantys tėvai, norėdami apsaugoti savo vaiką nuo gatvės pavojų, niekada neišlaidžia jo pažaisti su kiemo vaikais. Ar toks vaikas, bendraudamas tik su suaugusiaisiais, galės įgyti jam reikalingų socialinių įgūdžių?

Daugelis autorių teigia, kad tai kažkiek įmanoma, nes vaikas labai sugeba prisitaikyti ir gali išmokti svarbiausių socialinių įgūdžių įvairiai ir būdami įvairaus amžiaus. Tačiau akivaizdu, kad mažas vaikas, galėdamas žaisti su kitais vaikais, įgyja daug svarbios patirties, kurią suaugusiesiems suteikti vaikui arba vaikams patiems įgyti vėliau yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, augantys atokiuose, izoliuotuose vienkiemiuose, net praleidę dvejus metus pradinėje mokykloje, vis dar atsilieka nuo savo bendraamžių sugebėjimu suprasti kitų asmenų požiūrį į įvairius dalykus.

Žaidžiant su kitais vaikais, išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti. Vaikas taip pat gali mėginti vaidinti įvairius vaidmenis, įgyti naujų socialinių sugebėjimų.

Suaugusiojo socializacija

Daugeliui žmonių su amžiumi gyvenimas atrodo vis geresnis, ir tai gali paguosti jaunus žmones, tik įžengiančius į šį amžių. Suaugusieji vis dažniau problemas stengiasi spręsti juokaudami arba tam tikram laikui jas ignoruodami, nenaudoja represijų, fantazijų, neneigia, kad tos problemos egzistuoja. Nors gyvenimo kokybė ir gerėja, bet ir suaugę žmonės susiduria su įvairiomis socializacijos problemomis. Daugelis patiria stresus keisdami darbą, parsikraustydami iš vienos vietos į kitą. Be to, žmonės kuria
šeimas, ir tai, savaime yra tam tikras stresas. Tėvams labai daug problemų kelia vaikų auginimas, jų priežiūra, atsakomybė, kukios jie dar nebuvo turėję.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 1436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.