Kuršių marios
5 (100%) 1 vote

Kuršių marios

KURŠIŲ MARIOS, lagūna Baltijos pietryčiuose, į pietus nuo Klaipėdos. Plotas 1584 km . Šiaurės dalis priklauso Lietuvai, pietinė-Kaliningrado sričiai. Ilgis 93 km, didžiausias plotis 46 km. Didžiausias gylis 5,9 m ( marių vid. dalyje ), vidutinis gylis 3,8 m. Vandens tūris 6,0 km.

KRANTAI. Kuršių marios ištįsusios iš šiaurės į pietus.;pietuose plačiausios, į šiaurės tolydžio siaurėja ( forma panaši į trikampį ). Šiaurėja Klaipėdos sąsiauriu jungiasi su Baltija ; prie pat jūros sąsiauris yra 390 m pločio. Vakaruose marias nuo Baltijos skiria Kuršių nerija. Jos rytiniame ( marių ) krante yra kyšulių – ragų; didžiausi ( iš šiaurės į pietus ): Agilo, Bulvikio, Grobšto, Rasytės. Didžiausios įlankos : Agilo, Pervalkos, Karvaičių, Didžioji ir Mažoji Preilos, Brukio. Pietiniai marių krantai daugiausia žemi, pelkėti. Prie jų vietomis, ypač vidurinėje dalyje, ties Pustų ragu, yra bangų abrazijos atidengtų ir nugludintų riedulių sankaupų. Į rytus nuo marių yra Nemuno deltos žemuma, kurios krantai taip pat žemi, pelkėti. Čia yra 2 dideli kyšuliai: šiauriau – 5-6 m virš vandens iškilęs moreninis akmeningas Ventės ragas, piečiau – žemas samplovinis smėlinis Liekų ragas; 2 didelės įlankos – Kniaupas ir Gaurinė, arba karklė. Tarp ventės rago ir Klaipėdos krantai vietomis kiek aukštesni. Kranto linijos ilgis 324 km.

Dugnas gana vienodas, ypač pietinėje dalyje – Budume, kur vyrauja apie 5 m gylis. Čia yra 3 nedidelės seklumos. Žymiausia jų – Labgaršva ( apie 1 km, gylis apie 1,6 m ) yra per 3,5 km į šiaurę nuo Deimenos žiočių. Marių šiaurinėje dalyje dugnas taip pat gana lygus, gylis apie 2 m, tik vakariniu pakrašiu, palei Kuršių neriją, tesiasi 3-5 m gylio pavandeninė rina – Panerijos duburys. Jis susidarė dėl dugno grunto deformacijos, slenkant kopoms į priekį. Duburys yra laivybos farvateris. Sudėtingiausias dugno relfas yra dubens centre – Vidmarėse ( tarp Kuršių nerijos, Ventės bei Liekų ragų ; čia įteka Atmeta ir Skirvytė ).Vidmarių gylis daugiau kaip 5 m; yra seklumų: akmeningos kalvos ( gylis 1,8 m ) ir Akmenės ( 1,9 ) seklumos, smėlinga Ežios sekluma ( ilgis 8 km; gylis apie 1, 2 m ).

Kuršių marių dugne, ypač šiaurinėje ir centrinėje dalyse, gruntas daugiausia smėlingas.Dumblingos nuosėdos dengia beveik visą dubens pietinę dalį ir visus marių pagilėjimus. Priekrantėje išilgai Kuršių nerijos vėjas pripusto kopų smėlio. Ties pietų krantu, Rybačiu ( Rasyte ) ir apie Ventės ragą dugne yra moreninio priemolio ir riedulių. Marių dugno nuosėdose, ypač dumble, daug orgagininės kilmės vietinių ir upių suplugdytų medžiagų. Nuosėdos nesluoksniuotos, nes stipresnės bangos išjudina ne tik visą vandens storymę, bet ir nuosėdas. Nuosėdos labai išlygina marių dugną.Per metus jų susikaupia vidutiniškai 4,4 milijono m. Dėl to marių vandens tūris 1840-1958 sumažėjo 0,53 km.

HIDROLOGINIS REŽIMAS. Į mares įteka 25 upės ir upeliai. Be Nemuno deltos šakų Atmatos, Skirvytės, Hilijos ir Pakalnės, įteka Danė, Nemunynas, Deimana ir kitos mažesnės upės. Iš marių Deimena ir Priegliumi galima nuplaukti į Aistmares. Marių baseinas 100`500 km, jo 98 / prklauso Nemunui. Per metus ( 1812- 1968 tyrimų duomenimis ) upė atplugdo vidutiniškai 23,1 km vandens ; daugiause atplugdė 1916 ( 33,8 ), mažiausiai – 1842 ( 15,1 km ). Iš kritulių prirenka vidutiniškai 1,4 km. Per Klaipėdos sąsiaurį iš jūros įteka apie 5 km vandens. Iš marių per metus išgaruoja apie 1 km vandens, į jūrą išteka 28,5 km. Vanduo mariose per metus pasikeičia vidutiniškai 4,7 karto. Kai pučia silpnas vėjas ir vandens lygio skirtumas tarp marių ir Baltijos nedidelis, ties Klaipėda paviršiumi į jūrą teka lengvesnis gėlas marių vanduo, o prie dugno atvirkščiai – sunkesnis druskintas jūros vanduo letai teka į marias. Klaipėdos sąsiauryje vienos krypties srovė iš marių į jūrą pavasarį be pertrūkio kartais išsilaiko ištisus mėnesius, o iš jūros į marias neteka daugiau kaip 7 dienas iš eilės. Stipriausia srovė į marias susidaro, pučiant audringiems vakarų, šiaurės vakarų arba šiaurės vėjams. Didžiausias į marias įtenkančios srovės greitis Klaipėdos sąsiauryje išmatuotas 1970 11 10 ( 1,13 m/s ), o iš marių ištekantčios-1958 10 04 ( 2m/s ). Pačiame marių dubenyje srovės nepastovios, silpnos, jų greitis retai viršija 0,3 m/s. Vyrauja į šiaurę tekančios srovės. Atvirose mariose didžiausias bangų aukštis siekia 2,5 m.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 1329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.