Kuršių nerija
5 (100%) 1 vote

Kuršių nerija

Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi trumpiausią jūros kranto liniją ir mažiausią ekonominę zoną. Todėl šios mažos Baltijos jūros dalies, jos krantų vertė vienos valstybės ekonomikai ir geopolitikai yra itin didelė. Dėl šios aplinkybės būtina racionali, labai gerai argumentuota ir įvairiose srityse subalansuota žmogaus veikla, kuri harmoningai įsilietų į gamtinių procesų eigą, o ne konfrantuotų su ja.

Yra išskiriama net 80 įvairių sričių, kuriose žmogus veikia pajūrio ir jūros aplinką arba atvirkščiai – gamtiniai procesai daro poveikį žmogaus veiklai.

Mes savo darbe pateikiame tik keletą iš jų: miško kirtimas, rekreacija, naudingųjų iškasenų eksploatacija, dampingas ir avarijos.

Darbe pateikiamos istorinės, geografinės žinios apie Kuršių neriją. Paliečiama jos fauna ir flora.

Savo darbe panaudojome nemažai statistikos duomenų, kurie pateikti diagramų ir lentelių pavidale.

Akcentavome į antropogeninę veiklą Kuršių nerijoje. Norime ašaiškinti problemas, kurios kilo dėl žmogaus beatodariškos veiklos, suprasti klaidas, kurias padarė mūsų protėviai ir daugiau jų nekartoti. Mes norime, kad mūsų pajūrio puošmena liktų ir ja galėtų grožėtis mūsų vaikai.

Mūsų tikslai ir uždaviniai:

Tikslai

Gilinti žinias apie gamtos apsaugą, pažinti mūsų krašto Kuršių nerijos gamtą.

Uždaviniai

1. Rinkti medžiagą apie gimtąjį pajūrį (Kuršių neriją).

2. Tirti ir analizuoti žmonių veiklą Kuršių nerijoje, jų padarinius.

3. Išaiškinti priežastis, iškilusias grėsmes ir esamas apsaugos priemonėmis.

4. Pasiūlyti tolesnias vietovės apsaugos priemones.

5. Padaryti išvadas.



Įvadas

Markas Aurelijus yra pasakęs: «Kas nepažįsta pasaulio, kuriame gyvena, tas nežino, kur jis gyvena…»

Žmonės dėl savo neišmanimo ir neapšviestumo nežino, kokia nuostabi gamta supa juos. Užtenka pasižiūrėti į mūsų pajūrį, į Kuršių neriją. Juk tai unikaliausias ir vertingiausias gamtos kompleksas. Dievas apdovanojo mus tokia dovana, o mes kartais nemokame ja naudotis.

Žymus vokiečių gamtininkas A.Humboltas, aplankęs Kuršių neriją, irgi neliko abejingas šio nepaprasto žemės kampelio grožiui: «Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtina pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją, jeigu sielai norime suteikti nuostabių vaizdų».

Turime didžiotis, kad mūsų gimtąjį pajūrį puošia tokia nuostabi gamta. Bet ji yra be galo trapi ir mes neturime pamiršti, kad ja irgi reikia rūpintis, skirti jai daug dėmėsio.

Nuo seno mūsų tautai būdinga didelė meilė gamtai, gamtojauta ir pagarba jai. Gamta moko, grūdina, lavina, tobulina, taurina ir kilnina. Atneša džiaugsmą, palaima ir gražina žmogų. Tačiau gamta pati reikalauja visokeriopos pagarbos ir paramos. Būtina ją pažinti, suprasti ir atskleisti jos paslaptis. Neužtenka kontroliuoti, stebėti, reikia numatyti, įspėti priežastis ir jas šalinti. Tai turi suprasti kiekvienas pilietis, o visų pirmiausia, mes – mokiniai (ateinančioji kerta) gyvendami gamtai, gyvensime sau ir savo vaikams.

Išsaugokime švarią ir tvarkingą tėviškės gamtą! Juk tėviškė viena!Vietovės padėtis ir aprašymas

Kuršių nerija yra siauras (400 – 4000 m), 99 km ilgio pusiasalis, nusidriekęs tarp Baltijos jūros vakaruose ir Kuršių marių rytuose. Pietinė dalis, priklausanti Rusijai (Kaliningrado sričiai), jungiasi su kontinentu. Šiaurinė Kuršių nerijos dalis (52 km) priklauso Lietavai. (Žiūrėti priedą Nr 1)Ši teritorija susiformavo ankstyvojo poledynmečio periodu, kai siaura nerija, veikiant jūros ir Nemuno srovėms bei vėjams, atskyrė seklią įlanką nuo Baltijos jūros. Susiformavo pusiasalis, kuriame ir randasi Kuršių nerija.

Kuršių nerijos kraštovaizdis unikalus – pustomos smėlio kopos, apaugusios įvairaus tipo augalija. Vyraujantis vakarų krypties vėjai aukštų kopų grandinę suformavo rytinėje nerijos dalyje, tuo tarpu palei jūrą driekiasi daug žemesnės smėlio kopos. Apie 70% sausumos ploto užima miškai, 25% – smėlynai. (Žiūrėti priedą Nr 2)Kuršių nerijoje yra šešios gyvenvietės (Smiltynė, Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka ir Nida), kuriose gyvena apie 2800 vietos gyventojų. Gyvenamosios zonos plotas 224 ha, kuris paskutiniais metais nedidinamas. (Žiūrėti priedą Nr 3,4,5)1991 m. balandžio 23 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo nutarimu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP). (Nr I -1244 «Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo» (Žin. 1991, Nr 13-332)) – vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti.

Pagal Lietuvos Respublikos Saugumų teritorijų įstatymą Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra valstybinio parko statusą turinti teritorija. Pagal IUCN (The World Conservation Union) klasifikaciją priklauso II saugomų teritorijų kategorijai. Ir nuo 1997m. – EUROPARC federacijos narys. (Žiūrėti priedą Nr 6)

Gamta kito ir ledynmečio, ir poledynmečio laikotarpiu. Šie kitimai buvo labai lėti. Visai yra kitaip, kai žmogus pradeda keisti gamtą.
Pakanka dešimtmečių, kad ji pakeistų neatpažįstamai. Bet kartais žalinga žmonių veikla išryškėja po daugelio metų.

Pirmieji nerijos gyventojai, sprendžiant iš archeologinių iškasenų, apsigyveno akmens amžiuje. Senųjų gyvenviečių liekanų rasta prie Nidos, Juodkrantės, Alksnynės, Grobšto rago, Rasytės. Juos į Kuršių neriją traukė atšilęs klimatas. Lapuočių miškai, pelkėti ežeriukai, seklios jūros įlankos bei protakos sudarė palankias sąlygas žvejybai, medžioklei bei miško gėrybių rinkimui. Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, rinko gintarą.

Tada kopos buvo apaugusios žoline augmenija ir miškais. Augo didingi mišrūs miškai – ąžuolai, klevai, eglės, pušys. Anų laikų medžiai buvę didelio skersmens. Pervalkos ir Juodkrantės gyventojai iškasdavę ilgus, drūtus ir labai saikingus kamienus. Kokie drūti buvo nerijos medžiai, liudija XIIIa. Livonijos kronikos. Ištįsinė miško danga Kuršių nerijoje buvo nuo seniausių akmens amžiaus laikų iki Ordino plėšikų atėjimo.

Ordino užkariautojams pradėjus plačią prekybą įvairiais miško produktais, miškai buvo be gailėsčio naikinami. Didelę paklausą Europos šalyse turėjo aukščiausios kokybės ąžuolų, pušų mediena bei miško produktai: derva, degutas, poštas. Taip pat mediena buvo reikalinga laivų statybai, nes Kuršių nerija buvo patogi laivininkystei.

XVI-XIXa. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui didelę įtaką padarė beatodariška žmogaus ūkinė veikla. Ilgalaikis miško kirtimas, nendrių pjovimas skatino keliaujančių smėlio kopų susidarimą bei nerijos krantų erozija. Po smėlių buvo palaidota net 14 žvejų kaimų. Jau XIXa. pradžioje visa nerija virto pystomo smėlio dykuma, liko tik nedideli smėlio nepaliesti ploteliai ties Rasyte, Nida, Juodkrante.

Ypač nukentėjo miškai rusų okupacijos metų, po Septynerių metų karo (1756-1763m), kai suintensyvėjo miško kirtimas. Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vėjas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus.

1825m. kopas ir palvę ties Nida pradėjo apsodinti medžiais Gotlybas Kuvertas ir Jurgis Dovydai. Jie atgaivino Nidos apilinkių miškus.

Praėjusio karo ir okupacijos metais (1939-1945m. ją okupavo fašistinė Vokietija) Kuršių nerijos teritorija buvo gerokai apnaikinta. Vertingiausius žmogaus rankomis sukurtus medynus išvagojo apkasų trapšėjos, įtvirtinimai ir žeminės, trečdalis apsauginės kopos išardyta ir palikta jūros bangų ir vėjo valiai. Jūros išmetamas smėlis pradėjo užpustyti pajūrio medynus.

Pirmaisiais pokario metais išdegė daugiau kaip 500ha apsauginių, daugiausia kalninių pušų, medynų priešais Klaipėdos uostą. Pokario degimai greitai buvo apsodinti paprastosiomis pušimis su įvairių lapuočių juostomis, pradėti rekonstruktuoti persenę kalninių pušų medynai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1274 žodžiai iš 4233 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.