Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Nacionalinis parkas – teritorija, kurioje saugomas tam kraštui būdingas kraštovaiz-dis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės.
Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaiti-jos ir Trakų (istorinis).
Vieta. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, nerijos pusiasaly-je. Jo rytinius krantus skalauja marios, o vakarinius – gintaringa Baltija.
Nerija jungiasi su Sembos pusiasaliu ties Šarkuva Karaliaučiaus srityje, o ties Klai-pėda atskirta nuo žemyno vos 0,5 km pločio sąsiauriu. Nedidelėje nerijos teritorijoje su-siklostė skirtingo reljefo ruožai: saulėtas jūros paplūdimys, žmonių mechaniškai sufor-muota prieškopė, arba pajūrio apsauginis kopagūbris, toliau kauburiuota, o kartais plokščia lyguma marių link tęsiasi palvė ir kupstynė, apaugusi žole, krūmais ar me-džiais, dar toliau matyti svarbiausias nerijos reljefo elementas – didysis kopagūbris, ap-želdintas ar pustomas, o už jo – pamario palvė ir marių paplūdimys.
Klimatas jūrinis. Nešaltos žiemos, vėsūs pavasariai, nekarštos vasaros. Užtat šilti ir ilgi rudenys. Šilčiausias mėnuo – rugpjūtis, vidutinė jo temperatūra apie 17°C, o šal-čiausias – vasaris, apie -3°C šalčio. Šalčiai prasideda gruodžio pabaigoje. Visą žiemą sniego danga pastovi neišsilaiko, nes dažni atodrėkiai. Žiemą nerijoje oras labai drėg-nas, pavasarėjant sausėja. Kritulių daugiausia iškretna rudenį. Lietingiausias mėnuo – rugpjūtis. Nerijoje, o ypač Nidoje daugiau negu kitur Lietuvoje esti giedrų saulėtų die-nų. Rudenį ir žiemą pasitaiko labai stiprių audrų, kurios padaro daug žalos miškams ir išardo prieškopę.
Dirvožemiai palvėje, apaugusioje mišku, velėniniai jauriniai, palvėje prie marių, kur palankesnės sąlygos ir netoli gruntiniai vandenys, puveningi ir durpiški. Pustomo smė-lio vietose dirvožemio nėra.
Plotas. Nacionalinis parkas užima apie 26,4 tūkst. ha, iš to ploto nerijos sausumos – apie 9,7 tūkst. ha, vandenų – 16,7 tūkst. ha. Jūros vandenų parko teritorijai priskiriama 12,5 tūkst. ha ir per 4,2 tūkst. ha marių. Likusi nerijos sausumos dalis priklauso Karaliau-čiaus sričiai (Rusijos federacijai). Šiaurinė nerijos dalis – 0,8 tūkst ha – priklauso Klai-pėdai, o visa kita dalis – Neringos miestui. Apie 0,3 tūkst. ha nerijos užima gyvenvietės.
Plačiausia nerijos vieta ties Bulvikio ragu netoli Nidos – 3,8 km, siauriausia – 380m.– kiek šiauriau nuo Šarkuvos (Karaliaučiaus srityje). Nerijoje ariamos žemės tėra vos 5 ha, ganyklų 11 ha, pievų – 2 ha, vandenų – 1 ha, kelių 69 ha.
Tikslas. Išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį su pustomomis kopomis, pilkosiomis ko-pomis Agilos – Naglių ruože, senomis parabolinėmis kopomis prie Juodkrantės, pajūrio ir pamario palves, palaidotus senuosius miško dirvožemius, apsauginį pajūrio kopagūb-rį, nerijos augaliją ir gyvūniją, etninės kultūros palikimą; etnografines žvejų sodybas, senąsias poilsio vilas Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Smiltynės gyvenvietėse, paminklus, išlaikyti nepakitusią ekologinę sistemą, plėtoti tradicinę ūkinę veiklą: žuvi-ninkystę, poilsiautojų aptarnavimą, miškų ūkį, nepakenkiant minėtiems tikslams, demi-litarizuoti nacionalinio parko teritoriją.
Gyvenvietės. Nacionaliniame parke yra penkios gyvenvietės: Nida, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Smiltynė ir Alksnynės vienkiemis.
Nida. Nida – nacionalinio parko sostinė, nuo 1961 m. Neringos miesto dalis. Nuo Nidos – 45 km iki Klaipėdos ir 4 km iki Karaliaučiaus srities sienos. Tai kurortinė gyvenvietė, kurioje yra keleivinis, žvejų ir jachtų uostas, girininkija, žuvininkystės ūkio žuvų perdir-bimo įmonė, turinti rūkymo ir sūdymo skyrius, ligoninė, vaistinė, vidurinė mokykla, bi-blioteka, kultūros namai. Ant Urbo kalno nuo 1874 m. išlikęs švyturys. 1990 m. Nidoje gyveno 1630 gyventojų.
Nerijos plotis ties Nida – 2km. Gyvenvietė įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje. Nuo jūros ją skiria aukštų kopų grandinė. Į pietus tęsiasi baltosios Parnidžio kopos, kerinčios savo grožiu ir romantika čia apsilan-kančius. Kas vasarą Nidoje ilsisi apie 50 tūkst. poilsiautojų.
Šiuo metu Nidoje yra 2 respublikinės reikšmės ir 3 vietinės reikšmės istorijos pa-minklai, 54 vietinės reikšmės architektūros paminklai, iš kurių 48 – žvejų namai, vienas vietinės reikšmės dailės paminklas.
Keliaujantys į Nidą turistai iš Klaipėdos į Smiltynę persikelia keltu. Už perkėlimą i-mamas mokestis. Taip pat mokamas ir įvažiavimas į nacionalinį parką. Iš Smiltynės į Nidą važiuoja mikroautobusai, taksi. Iš Kauno į Nidą galima plaukti „Raketa”.
Turistai Nidoje gali apsigyventi viename iš 100 čia esančių viešbučių. Viešbučiuose vasarą gyventi brangu, para kainuoja iki 500 Lt. Privačiai už lovą reikia mokėti apie 20Lt. Atskiras butas dešimt kartų brangesnis. Maisto produktų kainos panašios kaip Pa-langoje, Klaipėdoje.
Užsienyje Lietuvą garsina gintaro papuošalai. Juos noriai perka čia atkeliavę užsie-niečiai. Pats rečiausias – mėlynasis gintaras. Lietuvoje populiariausias – geltonos spal-vos gintaras, prancūzai labiau mėgsta raudonos spalvos gintarą.