ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
Specialiosios pedagogikos fakultetas
Specialiosios pedagogikos katedra
Xxxxx
Specialiosios pedagogikos ir logopedijos
studijų programos
2 kurso studentė
KŪRYBINIAI MOKYMOSI METODAI
Referatas
Darbo vadovė –
Xxxxx
Šiauliai 2004
Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….3
1. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai……………………………………………………………………………..4
2. Kūrybinio mąstymo savybė…………………………………………………………………………………………4
3. Kūrybiškumas ir vaizduotė…………………………………………………………………………………………5
4. Saviraiška – kūrybiškumo pagrindas…………………………………………………………………………..5
5. Mokymo metodai………………………………………………………………………………………………………..7
6. Kūrybinis darbas………………………………………………………………………………………………………..7
Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..9
Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………….10
Įvadas
Problemos aktualumas. Dabartinei visuomenei reikalingos kūrybingos asmenybės. Bendrosiose vidurinėse mokyklos programose ir išsilavinimo standartuose pabrėžiama kūrybiškumo ugdymo svarba asmenybės brandai. Taigi pagrindinis mokyklos uždavinys – atskleisti kūrybiškumą, skatinantį asmenybės tobulėjimą. Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.
Tyrimo objektas. Kūrybiniai mokymosi metodai ir jų taikymas.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti kūrybiškumo svarbą mokymo procese.
Uždaviniai.
1) susipažinti su kūrybiškumo metodu;
2) akcentuoti kūrybinių mokymosi metodų ir mokytojų profesinio pasirengimo tokiam mokymui svarbą.
3) apibūdinti kūrybinius mokymosi metodus.
Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros apžvalga.
1. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai
Ugdyti vaiko kūrybiškumą, skatinti saviraišką – vadinasi, padėti jam įsiklausyti į save, savo jausmus, padėti atskleisti save. kūrybiškumą visada žadina aplinkos ir pačių gyvenimo reiškinių stebėjimas, žaidimai, mokymasis atrasti nebaigtų eilėraščių, pasakų kūrimas, laisvi rašiniai ir piešiniai.
Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai:
٭ turtinga įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;
٭ demokratiški aplinkinių santykiai;
٭ tam tikra autonomija – savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;
٭ tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas;
٭ tikslingas užduočių parinkimas, kūrybiškumo reikalaujančių situacijų kūrimas įvairiomis žaidybinėmis ir darbinėmis veiklos formomis;
٭ kiekvieno vaiko individualių pasiekimų vertinimas.
Šių veiksnių žinojimas ugdytojui yra būtinas planuojant, parenkant, bei skiriant kūrybines užduotis ugdytiniams.
Darbo principas – viskas turi remtis gera valia ir savarankiškumu, jokios prievartos, nėra negabių, nekūrybingų vaikų: nuo elementaraus, paprasto prie sudėtingo: užduotys, pratimai turi būti įdomūs ir teikti mokiniams džiaugsmo.
2. Kūrybinio mąstymo savybė
Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas. Atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta ir sutelkiantis dėmesį į įvairias sprendimo galimybes, o ne į vieną paprasčiausią. Išskiriamos tokios kūrybiško mąstymo savybės:
1. Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.
Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios, gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.
2. Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.
3. Kūrybinių idėjų ( sprendimų ) detalumas, išbaigtumas.
Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemų esmę.Pagrindiniai kūrybinio mąstymo mechanizmai yra vaizduotė ir intuicija.
3. Kūrybiškumas ir vaizduotė
Reikia siekti, kad jau pradinėse klasėse tėviškės pasaulis atsiskleistų kaip
integruojanti ir diferencijuojanti jėga, kad vaikas patirtų įspūdžių, turtintų vaizduotę, pats veiktų gimtojoje aplinkoje – pažintų, tyrinėtų, atsispindėtų, keistų, kalbėtų bei pasakotų. Mokykla privalo sudaryti sąlygas kad atsiskleistų vaiko kūrybiškumas, savirealizacija. Ypač svarbus vaidmuo tenka kūrybiškumui, kuris reiškiamas spontaniška, nevaržoma vaizduote. N. M. Grendstand žodžiais, vaizduotė – viena iš mąstymo formų. Dėl to pasidaro svarbus humanistinio ugdymo principas ,, mokytis – tai atrasti.″ Tai ugdymo principas, siekiantis susieti pažintinę bei emocines sferas, ir jo pradininku laikomas G. I. Brownas. Specifiniai šio ugdymo metodai, kaip antai: vaizduotės, darbo mažose grupelėse, piešinių, nebaigtų sakinių ir kt., – sėkmingai taikomi puoselėjant moksleivių kalbinę saviraišką, nes kalbos ugdymas neįsivaizduojamas be vaizduotės. Pasak N. M. Grendstand vaizduotėje patirti įspūdžiai veikia ugdytinius, jų kūnų reakcijas, mintis, jausmus beveik taip pat, kaip patirti tikrovėje. Vaizduotė leidžia pajusti daugelį tikrovės reiškinių, kurių vaikas negali patirti tiesiogiai. Tai pagilina žinias ir paruošia tikroms situacijoms. Vaizduotė yra susijusi su mąstymu ir užmezga ryšį su jausmais.