Kūrybiniai mokymosi metodai
5 (100%) 1 vote

Kūrybiniai mokymosi metodai

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Specialiosios pedagogikos fakultetas

Specialiosios pedagogikos katedra

Xxxxx

Specialiosios pedagogikos ir logopedijos

studijų programos

2 kurso studentė

KŪRYBINIAI MOKYMOSI METODAI

Referatas

Darbo vadovė –

Xxxxx

Šiauliai 2004

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai……………………………………………………………………………..4

2. Kūrybinio mąstymo savybė…………………………………………………………………………………………4

3. Kūrybiškumas ir vaizduotė…………………………………………………………………………………………5

4. Saviraiška – kūrybiškumo pagrindas…………………………………………………………………………..5

5. Mokymo metodai………………………………………………………………………………………………………..7

6. Kūrybinis darbas………………………………………………………………………………………………………..7

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..9

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………….10

Įvadas

Problemos aktualumas. Dabartinei visuomenei reikalingos kūrybingos asmenybės. Bendrosiose vidurinėse mokyklos programose ir išsilavinimo standartuose pabrėžiama kūrybiškumo ugdymo svarba asmenybės brandai. Taigi pagrindinis mokyklos uždavinys – atskleisti kūrybiškumą, skatinantį asmenybės tobulėjimą. Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.

Tyrimo objektas. Kūrybiniai mokymosi metodai ir jų taikymas.

Tyrimo tikslas. Apžvelgti kūrybiškumo svarbą mokymo procese.

Uždaviniai.

1) susipažinti su kūrybiškumo metodu;

2) akcentuoti kūrybinių mokymosi metodų ir mokytojų profesinio pasirengimo tokiam mokymui svarbą.

3) apibūdinti kūrybinius mokymosi metodus.

Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros apžvalga.

1. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai

Ugdyti vaiko kūrybiškumą, skatinti saviraišką – vadinasi, padėti jam įsiklausyti į save, savo jausmus, padėti atskleisti save. kūrybiškumą visada žadina aplinkos ir pačių gyvenimo reiškinių stebėjimas, žaidimai, mokymasis atrasti nebaigtų eilėraščių, pasakų kūrimas, laisvi rašiniai ir piešiniai.

Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai:

٭ turtinga įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;

٭ demokratiški aplinkinių santykiai;

٭ tam tikra autonomija – savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;

٭ tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas;

٭ tikslingas užduočių parinkimas, kūrybiškumo reikalaujančių situacijų kūrimas įvairiomis žaidybinėmis ir darbinėmis veiklos formomis;

٭ kiekvieno vaiko individualių pasiekimų vertinimas.

Šių veiksnių žinojimas ugdytojui yra būtinas planuojant, parenkant, bei skiriant kūrybines užduotis ugdytiniams.

Darbo principas – viskas turi remtis gera valia ir savarankiškumu, jokios prievartos, nėra negabių, nekūrybingų vaikų: nuo elementaraus, paprasto prie sudėtingo: užduotys, pratimai turi būti įdomūs ir teikti mokiniams džiaugsmo.

2. Kūrybinio mąstymo savybė

Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas. Atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta ir sutelkiantis dėmesį į įvairias sprendimo galimybes, o ne į vieną paprasčiausią. Išskiriamos tokios kūrybiško mąstymo savybės:

1. Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.

Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios, gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.

2. Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.

3. Kūrybinių idėjų ( sprendimų ) detalumas, išbaigtumas.

Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemų esmę.Pagrindiniai kūrybinio mąstymo mechanizmai yra vaizduotė ir intuicija.

3. Kūrybiškumas ir vaizduotė

Reikia siekti, kad jau pradinėse klasėse tėviškės pasaulis atsiskleistų kaip
integruojanti ir diferencijuojanti jėga, kad vaikas patirtų įspūdžių, turtintų vaizduotę, pats veiktų gimtojoje aplinkoje – pažintų, tyrinėtų, atsispindėtų, keistų, kalbėtų bei pasakotų. Mokykla privalo sudaryti sąlygas kad atsiskleistų vaiko kūrybiškumas, savirealizacija. Ypač svarbus vaidmuo tenka kūrybiškumui, kuris reiškiamas spontaniška, nevaržoma vaizduote. N. M. Grendstand žodžiais, vaizduotė – viena iš mąstymo formų. Dėl to pasidaro svarbus humanistinio ugdymo principas ,, mokytis – tai atrasti.″ Tai ugdymo principas, siekiantis susieti pažintinę bei emocines sferas, ir jo pradininku laikomas G. I. Brownas. Specifiniai šio ugdymo metodai, kaip antai: vaizduotės, darbo mažose grupelėse, piešinių, nebaigtų sakinių ir kt., – sėkmingai taikomi puoselėjant moksleivių kalbinę saviraišką, nes kalbos ugdymas neįsivaizduojamas be vaizduotės. Pasak N. M. Grendstand vaizduotėje patirti įspūdžiai veikia ugdytinius, jų kūnų reakcijas, mintis, jausmus beveik taip pat, kaip patirti tikrovėje. Vaizduotė leidžia pajusti daugelį tikrovės reiškinių, kurių vaikas negali patirti tiesiogiai. Tai pagilina žinias ir paruošia tikroms situacijoms. Vaizduotė yra susijusi su mąstymu ir užmezga ryšį su jausmais.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 752 žodžiai iš 2265 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.