Kūrybiškumą lemiantys ir slopinantys veiksniai
5 (100%) 1 vote

Kūrybiškumą lemiantys ir slopinantys veiksniai

Kūrybiškumą lemiantys veiksniai

Kūrybiškumą slopinantys veiksniai

1) Per vėlai pradėtas vaiko skatinimas aktyviai kurti. Jeigu šeimoje vaikas nebuvo skatinamas kūrybai, nebuvo organizuota vaikui tinkama žaidimų veikla, tai vėliau, mokykloje, atsiras mąstymo stereotipiškumas, susiformuos iškreiptas savojo „aš“ vaizdas.

Pirmosios kūrybiškumo apraiškos pasirodo gan anksti – vaikui pradėjus žaisti su žaislais. Vaikystėje viskas, kas trukdo žaidimo veiklai, trukdo ir kūrybiškumo plėtotei. Jeigu šeimoje pirmaisiais vaiko gyvenimo metais kūrybiškumas nebus pakankamai skatinamas, tai pradėjus lankyti mokyklą, susidariusią spragą bus sunku ar net neįmanoma užtaisyti. Vaikas jau bus įpratęs mąstyti stereotipiškai, elgtis pagal kitų nurodymus. Labai svarbu laiku pastebėti vaiko kūrybines potencijas. Kai vaikas jau gali reikštis kaip kūrybiška individualybė, gali būti jau daug kas „pražiopsota“. Todėl, kol nėra patikimų būdų atskleisti vaikų kūrybines potencijas, vienintelė išeitis – remtis prielaida, kad kiekvienas vaikas turi kūrybinių gebėjimų, tiesa, nevienodai ir skirtingų sričių. Ugdant visų vaikų kūrybiškumą, atsiskleis kiekvieno vaiko kurios nors veiklos srities kūrybinės potencijos.

2) Perdėta vaiko globa, slopinanti jo savarankiškumą. Tai ypač trukdo pačiam vaikui ieškoti, veikti, kurti nauja.

3) Per didelis sėkmės pabrėžimas ir dideli apdovanojimai. Dideli apdovanojimai vaikus vilioja, kiekviena jų veikla tada nukreipta tik į tą apdovanojimą. Vaikas bando savo tikslą pasiekti greitai; tada jis nesistengia eksperimentuoti ir pasidžiaugti, o tik siekia apdovanojimo, kuris jam svarbiausias. Tai gali tapti įpročiu.

4) Perdėtas saugumo troškimas. Kūrybiški sprendimo metodai visada turi tam tikros rizikos. Yra pavojus kuriam laikui prarasti po kojomis pagrindą. Iš anksto tiksliai negalima nusakyti eigos ir rezultatų. Pirmiausia daromas eksperimentas, o tam tikra prasme tai reiškia: sulaukti, kas iš to išeis. Jei tai nepavyksta, logoška, kad ima veikti kaip kūrybiškumo stabdys.

5) Konservatyvi aplinka. Kai tėvai ar mokytojas bijo nukrypti nuo visuotinai pripažinto elgesio modelio, nepritaria vaiko išmonei, fantazijoms, – apriboja pažinimo sritį, interesus, savarankiškumą ir kūrybiškumą. Konservatyvūs suaugusieji dažniausiai nepritaria vaikų išmonei, fantazijai, manydami, kad tai esąs tik laiko gaišimas. Bet kokia sufantazuota, nereali idėja kelia jiems siaubą; jie iš kailio neriasi, kad auklėtiniai būtų realistai.

6) Autoritariniai santykiai, griežta tvarka, drausmės sureikšminimas šeimoje ir mokykloje. Autoritarinėje aplinkoje visiškai neatsižvelgiama į individualius interesus bei polinkius, slopinamos kūrybiškumo galios. Autoritarinis auklėjimas namie ir mokykloje reikalauja visiško bendramintiškumo, t. y. kad visi šeimos ar klasės nariai viską darytų kartu ir taip pat.

Nors visur deklaruojama, kad mokykla ugdanti savarankišką, kūrybišką visuomenės narį, iš tikrųjų nei savarankiškumo, nei kūrybiškumo mokykla beveik neskatina. Dažnai nesąmoningai slopinami kūrybiški vaikai, nes jie būna nenuoramos, išsišokėliai, trukdo mokytojui dirbti. Taip žlugdoma kūrybinė asmenybė.

7) Perkrauti mokymo planai mokykloje ugdo „vaikščiojančias enciklopedijas“, o ne kūrybiškai mąstančias asmenybes; netinkamas vaiko mokymosi proceso organizavimas, kai nelieka laisvalaikio kūrybinei veiklai. Kūrybinio mąstymo formavimąsi skatina ne tai, ko vaikai mokomi, o kaip jie mokomi. Tai lemia kiekvieno mokytojo asmenybė, jo gebėjimas dėstyti savo dalyką taip, kad ugdytų kūrybinį mąstymą. Mokykloje vaikai greitai įsitikina, kad kūrybiškumas mažiau vertingas nei aukštas intelektas, kurio prioritetas vertinant mokymosi rezultatus yra akivaizdus.

Jeigu vaiko diena labai perkrauta organizuotais „užsiėmimais“, jam gali nebelikti laiko daryti tai, ką jis mėgsta. Žemesniųjų klasių mokiniai būtinai turėtų bent 2 valandas praleisti taip, kaip jie nori. Šio amžiaus vaikams dar labai tinka konstrukciniai žaidimai (konstravimas, modeliavimas, piešimas, lipdymas ir pan.). Žaidžiančio vaiko nederėtų pajuokti, kad jis gaišta laiką tokiems niekams, o ne rimtiems darbams – šiame amžiuje žaidimas labai ugdo intelektą ir kūrybiškumą.

8) Neigiama mokytojo reakcija ir kritika. Jeigu pats mokytojas neturi kūrybinių gebėjimų, tai jo pamokose gabus mokinys nerealizuos savo galimybių. Toks mokytojas pirmenybę atiduos tam psichologiniam tipui, kuriam priklauso pats. Tokie mokytojai griežtai reikalauja atsakyti į klausimą vienareikšmiškai, moko vaiką būti realistu, pavyzdžiui, „nefantazuok“, „taip juk nebūna“, „nesvajok“, „užsiimk kuo nors rimtesniu“ ir pan. Mokytojas stengiasi primesti mokiniui savo sprendimus. Jei mokinys suklysta – kritikuoja jį, smerkia, peikia, o kartu žlugdo jo kūrybiškumą ir asmenybę. Nepalankus kūrybiškų mokinių traktavimas ne tik slopina jų kūrybinę saviraišką, bet ir formuoja iškreiptą savojo „Aš“ vaizdą. Jie ima bodėtis savo poreikio ką nors padaruti kitaip, sugalvoti ką nors naujo, originalaus, ima galvoti apie save kaip išsišokėlius, nevykėlius. Nesuprastiems vaikams labai sunku pritapti prie bendraamžių.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 803 žodžiai iš 2416 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.