ĮVADAS
Neapskaitoma ekonomika egzistoja visose šalyse.Jos apimtis priklauso nuo tų šalių ekonominių santykių pobūdžio,politinės ir ekonominės būklės,gyventojų užimtumo,pragyvenimo lygio,apskaitos organizavimo,bendros kultūros ir tvarkos bei daugelio kitų priežasčių.Neapskaitomos ekonomikos atsiradymo priežasčių visu pirma reikia ieškuoti valstybės valdyme.Neapskaitoma ekonomika gali plėstis dėl šių priežasčių:
1. Valstybinio turto privatizavimo metodų ir realizavimo programos klaidų.
2. Ūkinės-finansinės veiklos įstatymų netobulumo.
3. Mokesčių ir jų administravimo sistemos fiksalinės politikos spragų ir prieštaringumo.
Dėl minėtų priežasčių juridinių ir fizinių asmenų pajamų slėpimas tapo kasdieninių reiškinių.Palankios sąlygos neapskaitomai ekonomikai susiklostė paslaugų sferoje,nes ten vyrauja smulkus verslas.Ir čia nėra tinkamos teikiamų paslaugų apskaitos,nekontroliojamos kainos,slepiamas darbuotojų skaičius.Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu ir keičiantis Lietuvos geopolitiniai situacijai susidarė palankios sąlygos ir įstatymų uždraustoms,vadinamosioms nelegalioms veikloms plisti.Tai prekyba narkotikais,alkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba,prosticucija,organizuotas turto prievartavimas,kontrobanda,korupcija,kyšininkavimas ir kt.Akivaizdu,kad neapskaitoma ekonomika šalies ekonomiką bei jos socialinę sferą veikia per valstybės finansus,darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansus,pajamų pasiskirstymą,nesumokėtus mokesčius.Neapskaitoma ekonomika,priklausomai nuo jos dydžio,vienokiu ar kitokiu mastu daro įtaką šalies ekonomikai.Pirmiausiai dėl to,kad nemokami mokesčiai,skurdinamas šalies biudžetas,antra-neapskaityta gamyba,pajamos ir išlaidos neleidžia tiksliai įvertinti šalies ekonomikos būklę ir formuoti racionalią ekonomikos vystimo ir reguliavimo politiką.
Yra tris šešėlinės ekonomikos sektoriai:
1. Formali neapskaitoma ekonomika.Šiam sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos,apie kurias valstybės valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos,ir ji lieka nežinoma visuomenei.
2. Neformali neapskaitoma ekonomika.Šiam sektoriui priskirima veikla tokių ūkio subjektų,kurių organizacinis lygis yra žemas,o darbo santykiai remiasi gyministe ar kuo kitu,tačiau įforminami darbosutartimis.Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai,kurie naudojasi ir teikia įvairiausias mokamas paslaugas.
3. Trečiam sektoriui priskiriama:
a) paslaugos ir prekių gamyba,kuriomis prekiauti ir platinti yra draudžiama įstatymu;
b) legali gamybinė veikla,kurią vykdo asmenys ar asmenų grupė,neturinti leidimo arba kompentencijos.
Iš labiausiai paplitusių nelegalių veiklų galima paminėti kontrobandą,narkotikų gamybą ir platinimą,prostituciją,korupciją,kyšininkavimą ir kt.
KYŠIAI IŠLAIDOMS MAŽINTI
Valdžios organai įveda taisykles ir apdeda mokesčiais.Pavieniai piliečiai ir firmos gali mokėti už atleidimą nuo tų išlaidų.Pagal valstybines reguliavimo programas firmoms gali tekti mokėti už joms palankų taisyklių interpritavimą.Nuostatus ir taisykles korumpuoti valdininkai gali panaudoti kaip asmeninio pasipelnymo priemonę.Už kyšius taisyklės apeinamos visur.Nepaisant didžiulių kultūros,ekonominių sąlygų ir politinės organizacijos skirtumų,papirkinėjimų sritys visame pasaulyje stebėtinai vienodos.Papirkinėjama,gaunant verslo licencijos,kyšiai duodami statybos aikštelių ir pastatų inspekcijoms,reguliuojant pavajaus aplinkai ir darbo vietų saugumo klausimus.Jei tik reguliuojantys pareigūnai turi teisę spręsti savo nuožiūra,tai paskata kyšininkavimui jau egzistuoja.
Ypač atviros korupcijai yra taisyklės,supančios gamtinių išteklių eksplotaciją,nes palenkus jas į kurią nors pusę dažnai galima pasipelnyti.Pavyzdžiui,miškų pramonės tyrimai rodo,kad miškų koncesijų pelningumui padidinti dažnai būdavo naudojami kyšiai.Panašiai korupcinės paskatos dažnai yra didelės ką tik privatizuotose valstybinėse įmonėse,turinčiose reikalų su naujomis priežiūros institucijomis,neturinčiomis profesinės patirties. Firma,spaudžiama konkurencinio kainų siūlymo procesu,gali pabandyti padidinti savo pelną atgaline data,kyšiais užsitikrindama palankų verslo klimatą.
Sunki našta visada yra mokesčių ir muitų mokėjimas.Muitinės pareigūnai kontroliuoja dar ir vieną firmų vertinamą dalyką-jų galimybę išeiti į išorinį pasaulį.Tad firmos ir pavieniai asmenys gali susitarti su mokėsčių rinkėjais ir muitinės pareigūnais,kad jie sumažintų mokesčių bei muitų dydį ir paspartintų aptarnavimą.Pavyzdžiui,Niujorke darbuotojai panaudojo darbo su kompiuteriais įgūdžius sumažinti ar visai panaikinti mokesčius šimtams nekilnojimojo turto savininkų.Pareigūnai paprastai imdavo 10 procentų nuo panaikintų mokesčių sumos,tačiau kartais kyšiai išaugdavo ir iki 20-30 procentų.Panašiai ir vandens skaityklių parodymų tikrintojas už kyšius gali sumažinti sąskaitas už vandenį.