Labanoro regioninis parkas
5 (100%) 1 vote

Labanoro regioninis parkas

Lankytinos vietos

2000-aisias metais Labanoro miestelyje pradėjo veikti Labanoro RP informacinis centras. Jame lankytojai ne tik gali gauti įvairios informacijos, leidinių, bet ir aplankyti nuolat veikiančias parodas, kuriose eksponuojami dailininkų, fotografų, keramikos meistrų, audėjų ir kiti darbai. Gamtos kampelyje lankytojai supažindinami su parko gyvūnijos ir augalijos įvairove. Kasmet informacinį centrą aplanko beveik tūkstantis svečių, daug iš jų – užsieniečiai. Mūsų kraštą labai pamėgo vokiečiai, lenkai, anglai, turėjome svečių net iš tolimos Australijos. Ne tik užsieniečiai, bet ir Labanoro Regioninio parko informacinis centras

Lietuvos turistai čia gauna reikiamą informaciją apie mūsų krašto istorinius bei gamtos paminklus, apie poilsiavietes prie ežerų. Norintys pailsėti mokamose ir tvarkingai įrengtose parko poilsiavietėse čia gali įsigyti lankytojo bilietą: vienai parai – 3 Lt, savaitei – 10 Lt, mėnesiui – 30 Lt (kainos nurodytos vienam asmeniui).

Labanoro RP informaciniame centre kasmet vyksta įvairios konferencijos, seminarai, paskaitos, vakaronės ir kt. renginiai. Šalia informacinio centro pastato yra dvi vasaros estrados, kuriose organizuojamos šventės ir koncertai. Apie visus numatomus renginius galite sužinoti aplankę mūsų tinklalapio naujienų puslapį.

Molėtų observatorija

Įdomus gamtos kampelis Kulionys.Jie yra už 4 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus – Utenos plento. Kaimą supa Želvos, Gilužio, Balčio, Lukštinio, Ilmedo, Ilgiškio ežerai, apaugę žaliais pušynais. O ant kalno, Želvos ežero pusiasalyje, yra piliakalnio liekanų. Šalia dunkso Kaldinių kalvos, apaugusios mišku. Čia ir įsikūrusi Molėtų Astronomijos Observatorija. Vieta galaktikos tyrinėjimams čia labai gera: kalva yra 200 m virš jūros lygio, arti nėra pramonės įmonių, taigi Kulionių padangė neteršiama dūmais.

Molėtų observatorijos bokštai

Nepasiekia astronomijos observatorijos ir vakariniai rūkai: jie, slinkdami nuo Baltijos, išsisklaido, o nuo mažesnių vietinių rūkų apsaugo miškai.Senasis 63 cm skersmens teleskopas nebepatenkino mokslininkų, todėl pastatytas naujas bokštas, o jo kupole sukonstruotas didžiausias šiaurinėje Europoje 165 cm. skersmens teleskopas reflektorius. Šiuo galingu teleskopu Lietuvos astronomams pasiekiamos galaktikos, esančios už milijardų šviesmečių.

Molėtų observatorija priklauso Teorinės fizikos ir astronomijos institutui. Įkurta 1969 m rudenį. Čia dar dirba Fizikos instituto, VU ir VPU mokslininkai, dėstytojai, doktorantai, ir studentai. Observatoriją kasmet aplanko šimtai ekskursijų, kurių dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuosta-baus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis.

Ant observatorijos pietinės sienos įrengtas Saulės laikrodis. Netoli teleskopų bokštų yra mitologinių akmenų rinkinys. Tai dubenuotieji akmenys, senovėje naudoti saugoti gydomajam Perkūno vandeniui.

Lietuvos Etnokosmologijos muziejus

Etnokosmologijos muziejus Ant gretimos Kapelių kalvos įsikūręs Etnokosmologijos centras, kuriame lankytojai gali susipažinti su istoriniais ir etnografiniais eksponatais, atspindinčiais žmonių pažiūras į dangų ir pasaulį.

Etnokosmologijos centras, įsteigtas 1990 m kovo 15 d. Ištisus metus galima užsisakyti ekskursiją ar paskaitą, dominančia tema. Ekskursijas veda muziejaus moksliniai bendradarbiai. Dažnai pažintis su žmogaus ir Kosmoso sąsajomis išsilieja į sudėtingų filosofinių, mokslinių ar dvasinių problemų aptarimą, diskusijas. Demonstruo-jamos skaidrės ir video medžiaga. Kai kada, šeštadienio popietėmis, centre vyksta platesnio pobūdžio renginiai.

Iš aukštų Etnokosmologijos bokštų planuojama pradėti dinaminių dangaus objektų stebėjimų programą, kurioje dalyvaus moksleiviai ir studentai. Lankytojai nakties metu galės teleskopu stebėti tolimuo-sius Visatos objektus.

Mindūnų žvejybos muziejus

Molėtų krašte gausu ežerų, tvenkinių, upelių, todėl nuo seno žmonės vertėsi žvejyba. Mindūnų kaime, prie Molėtų – Labanoro kelio, šalia mokyklos įsikūręs žvejybos muziejus. 1988 11 29 jį įkūrė istorijos mokytoja Virginija Mackonienė. Ji kartu su Mindūnų mokyklos moksleiviais, kuriems brangus ir įdomus šis verslas, iš aplinkinių kaimų gyventojų surinko daugybę eksponatų. Muziejus nuolat papildomas naujais eksponatais.

Eksponuojami linai ir kanapių pluoštas – pagrindinė žaliava tinklams megzti. Greta ir visi prietaisai: mintuvai, brauktuvės, šepečiai, verpimo ratelis, bezmenai… Viskas, kas reikalinga tinklams. Eksponuojama ir senovinė eldija, kuri atgabenta iš to paties Tramio ežero. Senieji ungurrių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, bučiai, varžos, venteriai. Seniausias eksponatas yra luotas, ištrauktas iš Tramio ežero. Jis yra išskobtas iš storo medžio kamieno. Iš to paties ežero atgabenta ir senovinė eldija. Senovinis trijų dalių tinklainis (trisienis) – iš lininių siūlų. Visos smulkios žuvys pasprunka, o didžiosios užstringa, taip ir gaudydavo žuveles. Pasvariukai būdavo ir akmeniniai, ir iš vamzdelių. Savo darbo blizgės ir formelės joms gaminti



Peršokšnos gamtos pažintinis takas

Kada bevažiuotumėte pro Januliškio kaimelį, nepravažiuokite
kryžkelėje pastatytas rodykles, kur trys keliai susikerta. Pasukite link Januliškio girininkijos ir tikrai nepasigailėsite. Būtent nuo ten ir prasideda įžymusis Peršokšnos pažintinis takas.

Pasigrožikite gamtos akimirkomis iš šio Peršokšnos pažintinio tako. (Toliau seka automatinis skaidrių demonstravima patogiai įsitaisykite ir stebėkite ekskursiją Peršokšnos pažintiniu taku)

Peršokšnos pažintinis takas Januliškio kaime

2000 m. gegužės 21 d. Januliškyje atidarytas pirmasis pažintinis takas Labanoro regioniniame parke. Peršokšnos pažintinis takas įrengtas palei Peršokšnos upę. Takas prasideda nuo pat Januliškio girininkijos, pilnai įrengto tako ilgis bus 4 km. 230 m. ir jame yra 54 unikalūs ar tiesiog įdomūs objektai. Take yra 3 pagrindinės stotelės, kuriose pastatyti stendai su detalia informacija, prie pažintinių objektų išdėstytos lentelės su papildoma informacija .

Idėja įrengti pažintinį taką kilo jauniesiems Januliškio kaimo gamtininkams. Vaikai jau senokai tyrinėja Peršokšnos upę. Jie nubraižė keletą tako schemos variantų ir kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojus bei Švenčionėlių vidurinės mokyklos mokytojas M. Žarnauskienę – JMS “ Ąžuoliukas “ vadovę ir J. Guigienę – ekologų klubo “ Ąžuolas “ vadovę. Iš abiejų schemų gimė galutinė pažintinio tako trasa.

Takas buvo įrengtas būtent prie Peršokšnos, nes čia labai daug įdomių objektų. Tai palei taką augantys reti ir unikalūs medžiai: sibiriniai maumedžiai, kalninė guoba, piramidinės formos eglė, vadinamasis Tado Ivanausko juodalksnis, įvairios klevų formos, ąžuolai. Čia galima rasti ir nemažai retų žolinių augalų : sinavadlapį vingirį, apskritalapę kriaušlapę, daugiametį laiškenį, daugiažiedę baltašaknę, aukštąją gegūnę, statųjį atgirį ir kt.

Sibiriniai maumedžiai

Dar praėjusiame amžiuje Januliškio apylinkių žemės priklausė vienam vokiečių kilmės grafui. Grafas Schneider statėsi dvarą Januliškyje – dabartinės Prūdiškės girininkijos vietoje. Čia buvo įkurtas parkas. Viena eile buvo pasodinta 20 sibirinių maumedžių, alyvų alėjos, guobos ir kiti medžiai. Dabar jiems apie 180 metų. Originalūs savo forma ir ažūriška laja. Iš viso eilėje 13 medžių, jų skersmuo nuo 50 iki 85 cm. Alyvų prieglobstyje anksčiau stovėjo mokykla. Dalis alyvų sunaikinta, statant fermą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1129 žodžiai iš 3644 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.