Saulės laikrodžiais laikas matuojamas gnomono šešėliu, kuris periodiškai kinta, vykstant regimajam Saulės judėjimui. Paplito III tūkst. pr. Kr. Egipte.
Šešėlio ilgio horizontalūs ir vertikalūs Saulės laikrodžiai. Atsirado III tūkst. pr. Kr. Egipte.
Horizontalūs šešėlio krypties laikrodžiai. Atsirado II tūkst. pr. Kr. Egipte ir Babilone.
Vertikalūs šešėlio krypties laikrodžiai. Viduramžiais paplito Europoje, Bizantijoje, Indijoje.
Sferiniai ir ekvatoriniai šešėlio krypties Saulės laikrodžiai. Atsirado I tūkst. pr. Kr. Babilone. Paplito Europoje XVI a.
Žvaigždžių laikrodžiai. Atsirado II tūkst. pr. Kr. Europoje paplito XVI a. pradžioje.
Vandens laikrodžiais nustatomas laiko intervalas, per kurį vanduo išteka iš tam tikros talpos indo arba įteka į jį. Paplito II tūkst. pr. Kr. Egipte.
Ištekantieji vandens laikrodžiai. Pradėti naudoti II tūkst. pr. Kr. Egipte.
Pritekantieji vandens laikrodžiai. Pradėti naudoti II tūkst. pr. Kr. Egipte ir Babilone.
Persipilantieji vandens laikrodžiai. Pirmieji pradėti naudoti 1100 m. pr. Kr. Kinijoje.
Vandens laikrodžiai su mechaniniais įtaisais. Pradėti naudoti I a. pr. Kr. Europoje paplito XVII a.
Vandens laikrodžiai-automatai. Pradėti naudoti II a. pr. Kr. Europoje paplito XVII a.
Ugnies laikrodžiais laiko intervalas nustatomas degios medžiagos – dagties, žvakės, aliejaus – degimo trukme. Paplito senoves Kinijoje, IX a. – Europoje.
Ugnies laikrodžiai – dagtys. Atsirado senovės Kinijoje. Iki XIX a. vid. naudojami Kinijoje, Japonijoje, Europoje.
Ugnies laikrodžiai – žvakės. Atsirado IX a. Anglijoje.
Ugnies laikrodžiai – aliejaus lempos. Atsirado XV a. Europoje.
Ugnies laikrodis – smilkyklė XIX a. Kinija.
Smėlio laikrodžiais matuojama laiko trukmė per kurią smėlis išbyra iš vieno stiklo į kitą; jų rinkiniais – laiko intervalų seka. Europoje paplito XIV – XIXa.
Pirmieji smėlio laikrodžiai išrasti III a. pr. Kr. Pradėti naudoti Europoje XV a.
Sudėtingi smėlio laikrodžiai Europoje paplito XVII a.
Mechaniniais laikrodžiais laikas matuojamas švytuoklės arba balanso svyravimų periodais. Ankstyvieji pradėti naudoti XIV a. Europoje, švytuokliniai – XVII a.
Ankstyvieji mechaniniai laikrodžiai. Europa XIII a. pab. – XIV a. pr.
Svarstis. Mechaninio laikrodžio variklis, pradėtas naudoti Europoje XIV a. pr.
Eigos spyruoklė. Mechaninio laikrodžio variklis, pradėtas naudoti XV a. Italijoje.
Balansiniai laikrodžiai. Mechaninių laikrodžių reguliatoriai. XVII a. Europa.
Nuleistukai švytuokliniuose laikrodžiuose. Išrasti XVII a. vid. Europoje.
Balansinių laikrodžių nuleistukai. Išrasti XVII a. pab. Europoje.
Laikrodžio krumplinės pavaros. Išrastos XIV a. Paplito XVIII a. II pusėje.
Garsinės indikacijos mechanizmai. Sukurti XIV a. Su muzikiniais įtaisais – XVI a.
Vizualiniai laiko indikatoriai. Ankstyvieji ciferblatai sukurti XIV a. – XV a.
Sekundometrai – laikrodžiai, skirti matuoti trumpus laiko intervalus. XIX a.pab.
Chronometrai – tikslūs kilnojami laikrodžiai skirti laiko saugojimui. Išrasti XVIII a.
Elektromechaniniai laikrodžiai reguliuoja švytuoklės ar balanso energijos papildymą elektromechaniniu būdu. Išrasti XIX a. viduryje.
Ektromechaninis laikrodis sukurtas TSRS 1965 m.
Elektromagnetiniai laikrodžiai eikvoja šaltinio energiją švytuoklės arba balanso svyravimams palaikyti ir rodyklėms sukti. Išrasti XIX a. viduryje.
Elektromagnetiniai laikrodžiai. Sukurti XIX a. Europoje.
Elektroniniuose laikrodžiuose švytuoklės ar balanso energijos papildymas reguliuojamas elektroniniu būdu. Išrasti XX a.
Elektroniniai laikrodžiai eikvoja elektros šaltinio energiją laikrodžio švytuoklės ar balanso svyravimams palaikyti. XX a.
Kvarcinių laikrodžių eigą ir indikaciją reguliuoja kvarco plokštelės mechaniniai vyravimai, kuriuos sužadina elektromagnetinių virpesių generatorius. Išrasti XX a.
Laikrodžių eigą reguliuoja kvarco plokštelės mechaniniai svyravimai. XX a.