Laisvalaikio organizavimas
5 (100%) 1 vote

Laisvalaikio organizavimas

11213141

LAISVALAIKIO ORGANIZAVIMAS

Įvadas

Atgimstančios tautos tikslas – asmenybė. Pagrindinė asmenybės (išsilavinusio, apsišvietusio, mokyto, kultūringo žmogaus) formavimosi sąlyga yra laikas, kurį žmogus turi, kuriuo gali laisvai naudotis. Laisvo laiko reikšmę būtina pabrėžti todėl, kad, viena, “laikas, esantis žmogaus nuosavybėje”, kartais pamirštamas, kai kalbama apie asmenybės ugdymą, antra, į “žmogiškąjį turtą” – žinias, meistriškumą, išsilavinimą, – kurio pagrindas laikas, kurį žmogus turi, nepakankamai kreipia dėmesio, kai skaičiuojamas nacionalinis materialinis turtas.

Mokykla su pamokų tyla – negyva mokykla, todėl reikia ir nepamokinės veiklos. Studento, mokytojo ir klasės auklėtojo uždavinys – taip organizuoti nepamokinę veiklą, kad ji atitiktų auklėtinių pomėgius, būtų įdomi, turininga ir naudinga, skatintų darbui ir kūrybai, ugdytų sąmoningą Lietuvos pilietį.

I. LAISVALAIKIO KULTŪRA

Kaip teigiama “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne”, laisvalaikis – “laisvas, atspėjamas nuo darbo laikas”(p.354). Tokį laisvalaikio sąvokos aiškinimą papildo ir patikslina “:Lietuviškoji tarybinė enciklopedija”: “ne darbo laiko dalis, skirta laisvai pasirenkamai veiklai, kuri paprastai padeda jam atstatyti ir ugdyti savo jėgas (t.6, p.326). Kaip ir kiekvieną vertybę, taip ir laisvalaikį reikia branginti, taupiai ir prasmingai naudoti. Panašiai žodžio “laisvalaikis” turinį supranta ir būsimieji mokytojai: “laisvalaikis – tai veikla laisvu laiku, ir ją žmogus pasirenka pagal savo intresus”; “ laisvalaikis – tai knygų skaitymas, mezgimas, televizoriaus žiūrėjimas, pasivaikščiojimas ir t. t.”. Laisvalaikis – tai laikas, kurį reikia tausoti,kad tai didžiulė vertybė, kad vieni žmonės skundžiasi laiko stoka, o kiti kankinasi neturėdami ką veikti. Remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, galima teigti, kad mokiniai savo laisvalaikį panaudoja pozityviems ir negatyviems planams įgyvendinti. Pastarieji reiškiasi įvairių nusikaltimų, kurių kasmet daugėja, pavidalu. Kalta čia socialinė aplinka, nes žmogaus “aš” yra jo ir aplikos sąveika.

Ką daryti Šią problemą padėtų išspręsti tėvų , kiekvieno suaugusio žmogaus, mokytojo susimąstymas: “Kas aš esu? Ką aš galiu? Ką aš privalau?”. Vadinasi, mokykloje reikalinga ir tokia veikla, kuri padėtų mokiniams atskleisti asmens prigimtyje glūdinčias dorovingąsias jėgas, verstų susimąstyti apie tai, kiek daug gero, šviesaus, džiausmingo galėtų gauti patys ir suteikti kitiems produktyviai panaudodami savo laisvalaikį.

Gebėjimas naudingai ir savarankiškai leisti laisvalaikį pats savaime neatsiranda. Tai didelio darbo rezultatas. Dar K. Ušinskis teigė: “Pirmiausia reikia pasiekti, kad auklėtiniui būtų neįmanomas toks laiko praleidimas, kai rankos lieka be darbo, galva be minties, nes kaip tik tokiomis akimirkomis genda galva, širdis ir dorovė” (39,p. 304). Negalima palikti vieno moksleivio su apsisprendimo problema – ką veikti laisvu laiku. Žinoma, teigiamas šios problemos sprendimas – pirmiausia tėvų rūpestis. Bet ir klasės auklėtojui derėtų pakalbėti su mokiniais apie racionalaus laiko panaudojimo, protingo veiklos pasirinkimo asmeninę ir visuomeninę reikšmę, priimti draugų, vyresniųjų žmonių pasiektus rezultatus, supažindinti su mokslinio darbo organizavimo elementais, aiškinti, kad žmogaus prigimtis yra turtinga, bet joje vystosi tik ta dalis, kuri yra stimuliuojama, o kitos – lieka giliai prigimtyje, ir praktiškai stengtis, kad moksleiviai aktyviai imtųsi tvarkyti savo laiką, susidomėtų saviaukla.

Vadinasi, laisvalaikis gali būti organizuotas ir neorganizuotas. Organizuotas laisvalaikis siaurąja prame – tai klasės auklėtojo tvarkoma nepamokinė veikla, atsižvelgiant į auklėtinių pomėgius, polinkius ir interesus, tai noras įpratinti vaikus naudingai sau ir visuomenei leisti savo nuo tiesioginių pareigų atliekamą laiką. Taigi stengiamasi, kad auklėtiniai naudingai praleistų laisvalaikį. Teigiamai vertinamas toks laisvalaikis, kai auklėtinis gilinasi į kurios nors mokslo, technikos, meno srities dalykus. Toks domėjimasis yra pagrindas interesui atsirasti, prielaida atkakliai ir sistemingai dirbti, ugdyti valią, ieškoti gyvenimo tikslo, kovoti su tinginyste ir neveiklumu. Tinkamai leidžiamas laisvalaikis ir tada, kai sportuojama, keliaujama, lankomi teatrai, dalyvauja meno saviveikloje, skaitomos knygos ir kt. visi šie darbai naudingi, nors vieni jų yra epizodiniai, o kiti – pastovūs, atliekami sistemingai, pagal tvarkaraštį, planą ir pan. Klasės vadovo uždavinys – sudominti auklėtinį kuria nors užklasinės veiklos sritimi, pažadinti norą dirbti, kurti. Tai galima padaryti tik labai gerai pažįstant auklėtinius. Svarbiausioji vaikų pažinimo dirva ir yra nepamokinė jų veikla: ruošdamiesi įvairiems renginiams, mokiniai panaudoja išmonę, atskleidžia savo kūrybinias galias ir kitas savybes.

Kūrybines laisvalaikio veiklos planavimas – sudėtinga pedagoginė problema. Ji reikalauja atsižvelgti ne tik į objektyvius (materialinė – techninė laisvalaikio bazė ir pan.), bet ir į subjektyvius momentus
(individualūs asmenybės ypatumai, jos dvasiniai, psichologiniai, o vėliau ir materialiniai motyvai ir pan.).

Laisvalaikis, kaip vienas iš reikšmingiausių asmenybės vystymosi faktorių, visiškai gali realizuotis kūryboje. Neracionaliai organizuojant laisvalaikį, asmenybė gali pasiduoti įvairioms asocialioms tendencijoms, nutolti nuo kultūros arba pasiduoti į gerą nevedančioms pagundoms. Laisvalaikio racionalaus panaudojimo kriterijus – socialinė atsakomybė: kuo atsakingiau žmogus panaudoja laisvalaikį, tuo kryptingiau jis bręsta kaip asmenybė. Kokiose laisvalaikio veiklos rūšyse labiausiai reiškiasi atsakomybė? Kaip atsakingas laisvalaikio panaudojimas ugdo harmoningą žmogų?

Tiek užklasinė veiklos organizatorių, tiek įvairių sričių kultūros darbuotojų pagrindinė darbo krūvį sudaro renginiai – įvairių formų, pobūdžio, stilių ir t.t.

O kad renginys pavyktų, būtų palankiai įvertintas, šiltai priimtas ir teiktų pilnavertį malonumą, jį reikia gerai organizuoti, nes renginio lygį išreiškia ne vien jo meninė pusė, bet ir tai, kaip jis buvo organizuotas, kaip pasireiškia organizatorių išmonė, jų triūsas ir atsakomybė.

Verta suvokti ir tai, kad dainuodami ir žaisdami senovės lietuvių dainas bei žaidimus, prisimindami apeigas ir papročius tautiniuose vakaruose, lietuvių tautai brangių ir atmintinų datų minėjimuose, kolektyvo, bendruomenės, o ypač šeimos šventėse, vakaronėse mes sutvirtinsime naujo tautos dvasingumo želmenis, atgaivinsime ir palaikysime bendravimo tradicijas, paremtas tautinės kultūros lobiais.

II. RENGINIŲ KLASIFIKAVIMAS

Laivalaikio kultūra mes suprantame kaip kasdieninę kultūrinę veiklą laisvalaikiu, sąlygojančią asmenybės savikūrą, laisvalaikio bendravimą, kūrybinių poreikių tenkinimą. Laisvalaikis padeda gaivinti žmogaus jėgas (reprodukcija), pailsėti (rekreacija), sudaro galimybes visapusiškam asmenybės tobulėjimui. Didelę reikšmę vaikui turi ir dalyvavimas įvairiausių sambūrių, draugijų veikloje. Svarbus yra ne dalykinis vaiko parengimas, bet jo siekio keisti visuomenę puoselėjimas, saviugdos, asmenybės veiklumo ugdymas, mokymas dirbti grupėse, kūrybinis, netradicinis mokymas. Šie metodai šiandien sunkiai skinasi kelią į tradicinę pamoką, bet dažnai randa vietos laisvalaikio kūrybinėje veikloje. Kūrybingi mokytojai laisvalaikio, neformolaus bendravimo metu, drąsiai eksperimentuoja, priima rizikingus novatoriškus sprendimus, kurie duoda puikius rezultatus, ugdo vaikų humanistines vertybes, skatina kūrybiškumą, plečia jų akiratį, ugdo laisvus, demokratiškus tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, jaunieji mokyklų lyderiai pripažįsta, kad pačios orginaliausios renginių, pramogavimo idėjos kyla iš vaikų ir kad reikia labai nedidelė pedagogų paramos ir paskatinimo, kad mokyklos laisvalaikio organizavimas būtų jų pačių rūpestis.

Daugelis pedagogų sutiktų su nuomone, kad mokyklos kultūrinis gyvenimas priklauso ne tik nuo regiono ar vietos papročių ir tradicijų, aplinkos , kurioje yra mokykla, bet ir nuo mokytojų, kurie formuoja požiūrį į daugelį vertybių; nuo jų aktyvumo ir supratimo, kaip, kokia kryptimi plėtoti papildomą ugdymą, kokios formos mokyklos bendruomenėj reikalingiausiois, priimtiniausios vienai ar kitai temai pateikti.

Didžiausią papildomo ugdymo dalį sudaro renginių organizavimas. Renginys – tai vieningas, laike ir erdvėje apribotas žodžių, veiksmų, vaizdų junginys, skirtas tam tikrai temai atskleisti ir išreikštas atitinkamomis priemonėmis bei metodais (L. Surginienė). Lietuvoje kultūros ir švietimo įstaigose sutinkama labai plati renginių įvairovė. Nors specialistai nėra pateikę vieningos renginių klasifikacijos pagal bendrus požymius, tačiau juos galima skirstyti įvairiu pagrindu:

• Pagal laisvalaikio lygius:

– rekreaciniai (pramoginiai);

– švietėjiški (pažintiniai);

– šventiniai;

• pagal renginių pobūdį (žanrą, stilių):

– liaudiški;

– pramoginiai (estradinai) ir kt.;

– sportiniai;

– vieši – uždari;

• pagal dalyvių skaičių:

– masiniai;

– kamerinai;

• pagal dalyvių amžių :

– vaikams;

– jaunimui;

– vyresnio amžiaus žmonėms;

• pagal organizavimo laiką:

– kalendoriniai;

– proginiai;

• pagal organizavimo vietą:

– patalpose;

– lauke.

Dar būtų galima paminėti asmeninėms progoms skirtus renginius. Formų, kuriomis šie renginiai vyksta, taip pat gausu: šokių vakarai; diskotekos; gegužinės; vakaronės; poilsio vakarai; pramoginės varžybos; konkursai, viktorinos; rytmečiai; popietės; pokalbiai, disputai; diskusijos, paskaitos; montažai; vakarai-susitikimai; neakivaizdinės kelionės; koncertai; pobūviai, karnavalai; šventės; festivaliai, dekados ir kt.

Išvardinti tik populiariausi renginiai. Tai daugiausia rekreaciniai-pramoginiai bei švietėjiški ir šventiniai renginiai, o taip pat renginiai skirti vaikams.

1. FORMŲ APŽVALGA

Apžvelkime kai kurias renginių formas organizavimo metodikos aspektu:

– Rytmečiai, popietės;

– Šokių vakarai, diskotekos, poilsio vakarai, vakaronės;

– Pramoninės varžybos, viktorinos;

– Pobūviai, karnavalai.

Rytmečiai, popietės. Savo prigimtimi tai jaunesniojo amžiaus mokiniams tinkanti papildomo ugdymo forma. Kitas šiai formai būdingas bruožas – tai daugiau uždaras, nei viešas, masiškas, renginys, organizuojamas
bendruomenei – klasei, būriui, meninio kolektyvo nariams ir pan. Dažnai tai gali būti tinkama forma iškilioms datoms ar progoms pažymėti.

Organizuojant rytmečius ar popietes galioja tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms renginių formoms: sumanymas, dramaturgija, režisūra, vedėjas. Rytmečiai ie popietės dėkinga forma patraukliai, per pramogas, suteikti naujų žinių, įtvirtinti jau turimas, atskleisti naujas ugdytinių savybes, ugdyti kūrybiškumą ir iniciatyvą. Tai forma, kuri gali padėti įgyvendinti daugelį ugdymo tikslų.

Šokių vakaras. Ne viena karta užaugo turėdama tik vieną laisvalaikio ir pramogos būdą – šokių vakarus. Visais laikais jaunimas turėjo poreikį susitikti su draugais, pabendrauti, pasilinksminti, pasiklausyti muzikos ir pašokti. Šokių vakaro rengėjai turėtų siekti, kad šokių salės ir foje taptų grakštumo ir mandagumo mokykla, vestų žmones prie menp ir grožio. Svarbu, kad šokis padėtų jaunam žmogui tapti kultūringesniais. Gerai surengti šokių vakarai suteikia galimybę pereiti nuo judraus veiklumo prie pažintinio, nuo linksmumo prie įvairių rūšių dėmesio sutelkimo. Šokių vakaro sėkmė priklauso ne tik nuo šokių kultūros – buitinės choreografijos lygio, bet ir nuo muzikinio repertuaro. Būtin sąlyga – turi skambėti šokių muzika.

Diskoteka. Daugeliui jis labai tapatus eiliniams šokiams. Derėtų žinoti, kad diskotekos programa, būdama viena pagrindinių jaunimo pramoginio laisvalaikio formų, turi ir savo pagrindinį principą – linksminant šviesti. Tam reikalinga vizualinių, garsinių, teatrinių elementų visuma. Diskotekos programa – tai vientisas, pagal specialų sceenarijų surežisuotas renginys. Be įprastų diskotekai elementų į diskotekos programą gali būti įtraukiami įvairūs atlikėjai ar personažai. Itin svarbi programoje yra režisūra kuri ir lemia įvairių programoje naudojamų priemonių sintezę. Organizatoriams derėtų daug dėmesio skirti šokių bei koncertinei programai. Diskotekos programos vedėjas (DJ’ėjus ) atlieka daugiau konferanso vaidmenį. Jis dažniausiai tik pristato programos dalyvius, numerius ar muzikos kūrinius. Tačiau tokios programos vedėjas turėtų pasižymėti gera iškalba, greita orientacija ir šmaikštumu.

Poilsio vakaras. Poilsio vakarai turi teminį kryptingumą – vieną bendrą mintį, pagrindinę idėją, o visos vakaro sudėtinės dalys – muzika, apipavidalinimas, pramogos, tekstai ir pan. , – pajungtos tai temai atskleisti. Šių vakarų pagrindinis tikslas – turiningai praleisti laisvalaikį ir visapusiškai tobulėti. Poilsio vakarai gali būti organizuojami trdiciškai susiklosčiusia “akademine” maniera. Didelio populiarumo sulaukė tetralizuoti poilsio vakarai.

Vakaronė. Tai senas lietuvių tautos bendruomeninis paprotys rinktis vakarais iš eilės kurioje nors kaimo pirkioje su savo įrankiais dirbti smulkių darbų arba talkinti šeimininkui. Per vakarojimus žaisdavo, dainuodavo, sekdavo pasakas, mindavo mįsles, šokdavo. Vakaronės – liaudiško pobūdžio poilsio vakaras, dažnai turintis vedėją – personažą. Tam dažnai talkina liaudies meno kolektyvai. Dažnai vakaronės būna su vaišėmis. Organizuojantiems vakarones derėtų žinoti, kad vienas svarbiausių reikalavimų – vieningo stiliaus sukūrimas ir jo išlaikymas: muzika, dainos, šokiai, pramogos, meninis apipavidalinimas, vedėjų ar dalyvių kostiumai, vaišės ir kt. Vakaro komponentai turėtų būti vieno – liaudiško stiliaus. Kitas svarbus reikalavimas – vakaronės vedėjų šiltas, betarpiškas bendradarbiavimas su dalyviais. Vakaronių vedėjai gali kalbėti tarmiškai.

Pramoginės varžybos – tai renginių grupė, kurią gali sudaryti žinovų konkursai, LIK-ai, turnyrai, dainų ir šokių konkursai ir kt. Pramoginės varžybos pirmiausia paplito televizijoje. Ši forma labai patraukli tuo, kad joje nėra pasyvių stebėtojų ar žiūrovų – beveik visi renginio dalyviai yra aktyvūs: vieni – ruošiasi pasirodymui, rengia programą, kiti –jiems padeda kaip kūrybinis aktyvas, treti – neabejingai palaiko savo komandą varžybų metu. Juk varžybos – tai kokurencija, o renginių organizatoriams svarbu, kad varžymasis renginyje visada yra įdomu, dinamiška, masiška. Pramoginėse varžybose gali rungtis komandos, grupės, būriai, klasės ar pan. Jų narių sudėtis priklauso nuo renginio temos, formos ir sumanymų. Svarbiausia, kad pramogų, žaidimų formos ir metodai užtikrintų laisvą, glaudų, aktyvų bendradarbiavimą, paremtą bendrais polinkiais. Svarbiausią vaidmenį pramoginių varžybų metu atlieka vedėjas. Pagrindinės jo fukcijos yra mokėjimas bendrauti su auditorija, ją valdyti, gerai paaiškinti ir mokėti komentuo varžymosi taisykles. Iškilus būtinybei jis turi šmaikščiai atkirsti žaidimo dalyvių ar žiūrovų replikas ir išlaikyti logišką programos eigą.

Viktorina gali būti ir renginio dalis, ir savarankiškas renginys. Jos gali būti:

– Žodinės;

– Rašytinės;

– Organizuojamos techninių priemonių pagalba viktorinos.

Viktorina – savarankiškas žaidimas, kuriame klausimų pagalba išryškėja dalyvių žinios ir orientacija mokslo, meno, literatūros ir kt. srityje. Viktorinos esmė ta, kad vedėjas pateikia klausimus, o dalyviai čia pat atsako. Klausimai yra skaitomi po vieną. Teisingiausi, išsamiausi ir greičiausi atsakymai yra
Viktorinos gali būti rengiamos pačiomis įvairiausiomis temomis: apie įžymių žmonių gyvenimą ir kūrybą, literatūrą, meną, kraštotyrą it t.t. Jos lavina žmogaus atmintį, orientaciją, padeda įtvirtinti žinias. Sudarant klausimus, reikia atsižvelgti į renginio dalyvių amžių, profesiją ar kitus ypatumus.

Pobūvis – spalvingas, ryškus ir linksmas pramoginis renginys. Jo pagrindinę dalį sudaro šokiai. Tai yra iškilmingas renginys ir rengti jį reikia gerokai iš anksto. Dažnai pobūvis gali būti skiriamas kokiai nors reikšmingai progai. Pvz. :Naujametinis pobūvis, Šimtadienis, mokyklos baigimo ir kt. pobūviai. Organizatoriams žinotina, kad pobūvis – visada šventė. Lengva, puošni, linksma, todėl turi būti sudarytos visos sąlygos, kad tik dalyvis pasijustu svečiu, laukiamu ir gerbiamu. Skiriamasis pobūvio bruožas – ypatinga, šventiška atmosfera, jos kūrimas. Tam būtina vengti visko, kas lėkštas, banalu, kasdieniška. Tik didelio, kūrybingo aktyvo pastangomis tokį renginį galima suorganizuoti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2387 žodžiai iš 4554 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.