Laisvalaikio tyrimai
5 (100%) 1 vote

Laisvalaikio tyrimai

1121

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO


SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO


REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA













Rekreacijos ir turimo įvado referatas


LAISVALAIKIO TYRIMAI







Darbą atliko: Neakivaidinių studijų


I kurso studetė


Marina Skorulskaja



Dėstytoja:


doc. dr. Aušrinė Armaitienė







KLAIPĖDA


2008






Turinys



Įvadas………………………………………………………….2


Laisvalaikio sąvoka……………………………………..2


Laisvalaikio tyrimo istorija……………….…….3


Laisvalaikio funkcijos………………………….4


„ Sprinter “ tyrimai 2003m…………………….5


„ Sprinter “ tyrimai 2005m…………………….6


„ SEVEN entertainment “ tyrimai…………………..7


„Baltijos tyrimai“…………………………………………8


Naujosios Vilnios ir Pavilnio


rekreacinės aplinkos tyrimas…………………………9


„Klaipėdos miesto gyventojų


kultūrinė elgsena ir kultūriniai poreikiai“………10


Paauglių laisvalaikis…………………………………..11


Išvados……………………………………………………..13


Literatūros sąrašas……………………………………..15















Įvadas




Spartėjant gyvenimo tempui, didėjant informacijos srautams, darbo ir studijų procesui tampant vis sudėtingesniam, didėja ir žmogaus fizinė bei davsinė įtampa. Tam, kad bent trumpam žmogus galėtų atsipalaiduoti nuo šios įtampos, jis turi gerai pailsėti, atgauti jėgas, sukaupti jų naujiems darbams. Todėl labai svarbu, ką žmogus veikia laisvalaikiu, kokias veiklos rūšis jis pasirenka. Šiame darbe pateiksiu tyrimų rezultatus, kuriuose atsispindės, kokias laisvalaikio praleidimo formas renkasi Lietuvos įvairaus amžiaus bei socialinių statusų žmonės, kas riboja jų veiklos pasirinkimą bei kiek jie nori ir gali išleisti savo laisvam nuo darbų ir rūpesčių laikui.



Laisvalaikio sąvoka



Pagal žymaus laisvalaikio psichologijos tyrinėtojo Johno Neulingerio apibrėžimą, laisvalaikis yra vidinė motyvacija ir subjektyviu laisvės pojūčiu paremta patirtis (Neulinger, 1974).



Laisvalaikis Anot Maxo Koplano yra:

prieštara darbui kaip ekonominei funkcijai;


malonus laukti ir prisiminti;


susijęs su mažiausiais nesavanoriškaisiais, iš socialinių vaidmenų kylančiais įsipareigojimais;


suteikiantis psichologinį laisvės pojūtį;


turintis glaudų ryšį su kultūros vertybėmis;


kintantis nuo nenuoseklaus ir nereikšmingo iki rimto ir svarbaus;




Laisvalaikis labiausiai priklauso nuo asmenybės interesų. Tyrimai rodo, kad laikas ( ir laisvalaikis ) tampa vertybe kai:

siekiama turėti laiko vertinamai veiklai;


norima, kad veikla truktų ilgiau;


siekiama, kad veikla įvyktų kuo greičiau;



Laisvalaikis, kaip vienas reikšmingiausių asmenybės tobulėjimo veiksnių, gali


būti panaudotas kūryboje, kuri yra indėlis į visuomenės kultūrą. Laisvo laiko reikšmė priklauso nuo subjektyvaus vertinimo. Veikla laisvalaikiu gali būti labai įvairi, netgi ta pati veiklos rūšis skirtingų individų gali būti vertinama skirtingai – vienų teigiamai, kitų neigiamai, vienų gali būti laikoma reikšminga, kitų – ne. Be galo svarbu laisvalaikį praleisti naudingai ir pailsėti, nes nuo jo priklauso darbingumo rezultatai.





Laisvalaikio tyrimo istorija



Iš esmės laisvalaikio tyrinėjimas prasidėjo kaip darbo sociologijos tyrimų atšaka. Darbo sociologija grindžiama prielaida, kad visuomenės branduolį sudaro ekonominės institucijos. Remiantis šia logika, laisvalaikis buvo laikomas antrine veikla, išvestine iš darbo, kurios pagrindinė funkcija poilsis, rekreacija ( žr. Parker 1971, Kraus 1980 ir


kt. ). Buvo netgi keltas klausimas, ar laisvalaikį galima laikyti atskira žmogaus gyvenimo sritimi, ar įmanoma jį aiškiai atskirti nuo darbo, įsipareigojimų šeimai, draugams, bendruomenei.


Bandymai apibrėžti laisvalaikį per santykį su darbu gajūs ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir kasdieninėje kalboje, pavyzdžiui „ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas “ laisvalaikį apibrėžia „ kaip laisvą nuo darbo laiką “ ir tai yra vienintelė termino reikšmė, pateikta žodyne.


Tačiau ilgainiui toks laisvalaikio apibrėžimas kito, pripažįstant jį kaip nepriklausomą ir reikšmingą gyvenimo sritį, o ne kitų, svarbesnių, racionalesnių veiklų „ liekaną “. Šiame laisvalaikio sampratos pasikeitime svarbūs keli aspektai. Pirma, laisvalaikį imta laikyti ne niekuo neužimtu, laisvu, bet prasmingos veiklos užpildytu laiku, kada kuriamos savarankiškos prasmių sistemos. Antra, pripažinta savarankiška laisvalaikio vertė, nepriklausanti nuo darbinės veiklos ar kitokio konteksto. Nors ir nebandoma nuneigti neišvengiamo laisvalaikio ryšio su darbu, šeima ir draugais, vis dažniau pabrėžiama, jog laisvalaikis turi žymiai daugiau ir įvairesnių prasminių kontekstų.



Laisvalaikio funkcijos



Laisvalaikio funkcijos pagal P. Stankevičių ( 2004 ):

poilsinė;


pažintinė;


užimtumo ( pvz.: atitraukia nuo žalingų įpročių );


asmenybės raidos pagrindas;


saviraiškos ir savirealizacijos ir t.t.



Laisvalaikio funkcijos pagal Rogerį C. Mannellį ir Douglą A. Kleiberį ( 1997 ):

kompensacinė;


skatina tobulėjimą;


skatina asmens tapatybės formavimąsi;


teigiamai veikia psichinę individo sveikatą;


hedonistinė ( malonumų ).



Laisvalaikio praleidimo formos yra labai skirtingos: vieniems įdomu keliauti po svečias šalis, kitiems patinka skaityti knygas, kai kurie renkasi kompiuterį, o kiti žvejybą. Šiek tiek panagrinėsiu kokios laisvalaikio praleidimo formos dominuoja Lietuvoje.



Patarimų, kaip leisti laisvalaikį, 56 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų ieško internete, dienraščiuose jų ieško 43 procentai, 38 procentams apsispręsti padeda televizija, 35 procentai patarimą išgirsta per radiją. Jaunimas tuo tikslu dažniau „kreipiasi“ į internetą nei vyresnieji, o pastarieji patarimų dažniausiai ieško dienraščiuose. Vidutinio amžiaus žmonės žiniasklaidoje daugiausia ieško informacijos apie kiną ir koncertus. Jaunuomenę labiau domina vakarėliai, o vyresni ieško informacijos apie parodas ir teatrus.



„ Sprinter “ tyrimai 2003m.



Prieš penkerius metus, 2003 metais, birželį, buvo atlikti tyrimai, rinkos ir viešosios nuomonės bendrovės „Spinter“, jog Lietuviams pats pigiausias ir maloniausias laisvalaikio praleidimo būdas yra televizija. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1005 gyventojai, nuo 18 iki 75 metų. Iš visų apklaustųjų net 63 procentai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus. Antroje vietoje pasiliko šeimyninės kelionės į sodus ir sodybas, be to kaip bebūtų keista, didelį procentą sudarė žmonės, kurie laisvalaikį praleidžia skaitydami. Respondentų atsakymai itin skiriasi priklausomai nuo amžiaus: jaunimui patraukliausia laisvalaikio forma yra bendravimas su draugais, klubai, kavinės, taip pat sportas.


Vidutinio amžiaus gyventojai mielai renkasi išvykas į sodybas, skaitymą, vyresnieji dažniau nurodė televiziją, radiją, skaitymą, kiną, teatrą, parodas. 62 procentai tyriamųjų buvo patenkinti laisvalaikio pasirinkimo formomis Lietuvoje, tačiau pripažino visi apklaustieji, jog labiausiai laisvalaikį riboja finansai. Šiomis dienomis rezultatai būtų šiek tiek kitokie vienu atžvilgiu. Dar prieš penkerius metus, televizija buvo priimamiausias laisvalaikio leidimo būdas, kada buvo atliekami „Sprinter“ tyrimai, apklaustiųjų tik 9 procentai laisvalaikį leisdavo prie kompiuterio. Šiandien procentai daug didesni.


Nežiūrint, į didelį procentą asmenų, kurie laisvai naudojasi namuose savo asmeniniu kompiuteriu ir internetu, bet reikia atkreipti dėmesį į viešasias internetines prieigas bibliotekose. Pagal „RAIT“ 2008 metų tyrimus beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų ir pusė vaikų naudojasi vieša interneto prieiga bibliotekose. Tačiau, yra paskaičiuota, jog 43 procentai kaimo gyventojų, visiškai nemoka naudotis internetu. Pagal „RAIT“ atliktus tyrimus viešosios internetinės prieigos leidžia sutaupytio pinigų, 85 procentai apklaustųjų sakė, jog viešosios intenetinės prieigos praturtino jų laisvalaikį. 16 procentų apklaustųjų internetas padėjo susirasti darbą. Apklausos dalyviai tvirtina, kad internete įsigyjo naujų prekių ar paslaugų, padidino


pajamas, papildomai užsidirbo ar tiesiog ramiai atsipalaiduodami ir žaisdami praleido laisvalaikį.


Labiau laisvalaikio leidimo galimybemis patenkinti vyrai, vyresnio amžiaus respondentai, labiausiai nepatenkinti – vidutinio amžiaus gyventojai.


Savo laisvalaikiui lietuviai išleidžia itin kuklias sumas – net 54 proc. gyventojų teigė per menesį išleidžiantys iki 50 litų. Vyresnio amžiaus respondentai teigė laisvalaikiui neskiriantys nė lito. Daugiausia pinigų šiam tikslui išleidžia jaunimas ir sostinės gyventojai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1124 žodžiai iš 3720 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.