Laisvalaikio tyrimai
5 (100%) 1 vote

Laisvalaikio tyrimai

112131

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO


SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO


REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA













Rekreacijos ir turimo įvado referatas


LAISVALAIKIO TYRIMAI







Darbą atliko: Neakivaidinių studijų


I kurso studetė


Marina Skorulskaja



Dėstytoja:


doc. dr. Aušrinė Armaitienė







KLAIPĖDA


2008






Turinys



Įvadas………………………………………………………….2


Laisvalaikio sąvoka……………………………………..2


Laisvalaikio tyrimo istorija……………….…….3


Laisvalaikio funkcijos………………………….4


„ Sprinter “ tyrimai 2003m…………………….5


„ Sprinter “ tyrimai 2005m…………………….6


„ SEVEN entertainment “ tyrimai…………………..7


„Baltijos tyrimai“…………………………………………8


Naujosios Vilnios ir Pavilnio


rekreacinės aplinkos tyrimas…………………………9


„Klaipėdos miesto gyventojų


kultūrinė elgsena ir kultūriniai poreikiai“………10


Paauglių laisvalaikis…………………………………..11


Išvados……………………………………………………..13


Literatūros sąrašas……………………………………..15















Įvadas




Spartėjant gyvenimo tempui, didėjant informacijos srautams, darbo ir studijų procesui tampant vis sudėtingesniam, didėja ir žmogaus fizinė bei davsinė įtampa. Tam, kad bent trumpam žmogus galėtų atsipalaiduoti nuo šios įtampos, jis turi gerai pailsėti, atgauti jėgas, sukaupti jų naujiems darbams. Todėl labai svarbu, ką žmogus veikia laisvalaikiu, kokias veiklos rūšis jis pasirenka. Šiame darbe pateiksiu tyrimų rezultatus, kuriuose atsispindės, kokias laisvalaikio praleidimo formas renkasi Lietuvos įvairaus amžiaus bei socialinių statusų žmonės, kas riboja jų veiklos pasirinkimą bei kiek jie nori ir gali išleisti savo laisvam nuo darbų ir rūpesčių laikui.



Laisvalaikio sąvoka



Pagal žymaus laisvalaikio psichologijos tyrinėtojo Johno Neulingerio apibrėžimą, laisvalaikis yra vidinė motyvacija ir subjektyviu laisvės pojūčiu paremta patirtis (Neulinger, 1974).



Laisvalaikis Anot Maxo Koplano yra:

prieštara darbui kaip ekonominei funkcijai;


malonus laukti ir prisiminti;


susijęs su mažiausiais nesavanoriškaisiais, iš socialinių vaidmenų kylančiais įsipareigojimais;


suteikiantis psichologinį laisvės pojūtį;


turintis glaudų ryšį su kultūros vertybėmis;


kintantis nuo nenuoseklaus ir nereikšmingo iki rimto ir svarbaus;




Laisvalaikis labiausiai priklauso nuo asmenybės interesų. Tyrimai rodo, kad laikas ( ir laisvalaikis ) tampa vertybe kai:

siekiama turėti laiko vertinamai veiklai;


norima, kad veikla truktų ilgiau;


siekiama, kad veikla įvyktų kuo greičiau;



Laisvalaikis, kaip vienas reikšmingiausių asmenybės tobulėjimo veiksnių, gali


būti panaudotas kūryboje, kuri yra indėlis į visuomenės kultūrą. Laisvo laiko reikšmė priklauso nuo subjektyvaus vertinimo. Veikla laisvalaikiu gali būti labai įvairi, netgi ta pati veiklos rūšis skirtingų individų gali būti vertinama skirtingai – vienų teigiamai, kitų neigiamai, vienų gali būti laikoma reikšminga, kitų – ne. Be galo svarbu laisvalaikį praleisti naudingai ir pailsėti, nes nuo jo priklauso darbingumo rezultatai.





Laisvalaikio tyrimo istorija



Iš esmės laisvalaikio tyrinėjimas prasidėjo kaip darbo sociologijos tyrimų atšaka. Darbo sociologija grindžiama prielaida, kad visuomenės branduolį sudaro ekonominės institucijos. Remiantis šia logika, laisvalaikis buvo laikomas antrine veikla, išvestine iš darbo, kurios pagrindinė funkcija poilsis, rekreacija ( žr. Parker 1971, Kraus 1980 ir


kt. ). Buvo netgi keltas klausimas, ar laisvalaikį galima laikyti atskira žmogaus gyvenimo sritimi, ar įmanoma jį aiškiai atskirti nuo darbo, įsipareigojimų šeimai, draugams, bendruomenei.


Bandymai apibrėžti laisvalaikį per santykį su darbu gajūs ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir kasdieninėje kalboje, pavyzdžiui „ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas “ laisvalaikį apibrėžia „ kaip laisvą nuo darbo laiką “ ir tai yra vienintelė termino reikšmė, pateikta žodyne.


Tačiau ilgainiui toks laisvalaikio apibrėžimas kito, pripažįstant jį kaip nepriklausomą ir reikšmingą gyvenimo sritį, o ne kitų, svarbesnių, racionalesnių veiklų „ liekaną “. Šiame laisvalaikio sampratos pasikeitime svarbūs keli aspektai. Pirma, laisvalaikį imta laikyti ne niekuo neužimtu, laisvu, bet prasmingos veiklos užpildytu laiku, kada kuriamos savarankiškos prasmių sistemos. Antra, pripažinta savarankiška laisvalaikio vertė, nepriklausanti nuo darbinės veiklos ar kitokio konteksto. Nors ir nebandoma nuneigti neišvengiamo laisvalaikio ryšio su darbu, šeima ir draugais, vis dažniau pabrėžiama, jog laisvalaikis turi žymiai daugiau ir įvairesnių prasminių kontekstų.



Laisvalaikio funkcijos



Laisvalaikio funkcijos pagal P. Stankevičių ( 2004 ):

poilsinė;


pažintinė;


užimtumo ( pvz.: atitraukia nuo žalingų įpročių );


asmenybės raidos pagrindas;


saviraiškos ir savirealizacijos ir t.t.



Laisvalaikio funkcijos pagal Rogerį C. Mannellį ir Douglą A. Kleiberį ( 1997 ):

kompensacinė;


skatina tobulėjimą;


skatina asmens tapatybės formavimąsi;


teigiamai veikia psichinę individo sveikatą;


hedonistinė ( malonumų ).



Laisvalaikio praleidimo formos yra labai skirtingos: vieniems įdomu keliauti po svečias šalis, kitiems patinka skaityti knygas, kai kurie renkasi kompiuterį, o kiti žvejybą. Šiek tiek panagrinėsiu kokios laisvalaikio praleidimo formos dominuoja Lietuvoje.



Patarimų, kaip leisti laisvalaikį, 56 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų ieško internete, dienraščiuose jų ieško 43 procentai, 38 procentams apsispręsti padeda televizija, 35 procentai patarimą išgirsta per radiją. Jaunimas tuo tikslu dažniau „kreipiasi“ į internetą nei vyresnieji, o pastarieji patarimų dažniausiai ieško dienraščiuose. Vidutinio amžiaus žmonės žiniasklaidoje daugiausia ieško informacijos apie kiną ir koncertus. Jaunuomenę labiau domina vakarėliai, o vyresni ieško informacijos apie parodas ir teatrus.



„ Sprinter “ tyrimai 2003m.



Prieš penkerius metus, 2003 metais, birželį, buvo atlikti tyrimai, rinkos ir viešosios nuomonės bendrovės „Spinter“, jog Lietuviams pats pigiausias ir maloniausias laisvalaikio praleidimo būdas yra televizija. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1005 gyventojai, nuo 18 iki 75 metų. Iš visų apklaustųjų net 63 procentai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus. Antroje vietoje pasiliko šeimyninės kelionės į sodus ir sodybas, be to kaip bebūtų keista, didelį procentą sudarė žmonės, kurie laisvalaikį praleidžia skaitydami. Respondentų atsakymai itin skiriasi priklausomai nuo amžiaus: jaunimui patraukliausia laisvalaikio forma yra bendravimas su draugais, klubai, kavinės, taip pat sportas.


Vidutinio amžiaus gyventojai mielai renkasi išvykas į sodybas, skaitymą, vyresnieji dažniau nurodė televiziją, radiją, skaitymą, kiną, teatrą, parodas. 62 procentai tyriamųjų buvo patenkinti laisvalaikio pasirinkimo formomis Lietuvoje, tačiau pripažino visi apklaustieji, jog labiausiai laisvalaikį riboja finansai. Šiomis dienomis rezultatai būtų šiek tiek kitokie vienu atžvilgiu. Dar prieš penkerius metus, televizija buvo priimamiausias laisvalaikio leidimo būdas, kada buvo atliekami „Sprinter“ tyrimai, apklaustiųjų tik 9 procentai laisvalaikį leisdavo prie kompiuterio. Šiandien procentai daug didesni.


Nežiūrint, į didelį procentą asmenų, kurie laisvai naudojasi namuose savo asmeniniu kompiuteriu ir internetu, bet reikia atkreipti dėmesį į viešasias internetines prieigas bibliotekose. Pagal „RAIT“ 2008 metų tyrimus beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų ir pusė vaikų naudojasi vieša interneto prieiga bibliotekose. Tačiau, yra paskaičiuota, jog 43 procentai kaimo gyventojų, visiškai nemoka naudotis internetu. Pagal „RAIT“ atliktus tyrimus viešosios internetinės prieigos leidžia sutaupytio pinigų, 85 procentai apklaustųjų sakė, jog viešosios intenetinės prieigos praturtino jų laisvalaikį. 16 procentų apklaustųjų internetas padėjo susirasti darbą. Apklausos dalyviai tvirtina, kad internete įsigyjo naujų prekių ar paslaugų, padidino


pajamas, papildomai užsidirbo ar tiesiog ramiai atsipalaiduodami ir žaisdami praleido laisvalaikį.


Labiau laisvalaikio leidimo galimybemis patenkinti vyrai, vyresnio amžiaus respondentai, labiausiai nepatenkinti – vidutinio amžiaus gyventojai.


Savo laisvalaikiui lietuviai išleidžia itin kuklias sumas – net 54 proc. gyventojų teigė per menesį išleidžiantys iki 50 litų. Vyresnio amžiaus respondentai teigė laisvalaikiui neskiriantys nė lito. Daugiausia pinigų šiam tikslui išleidžia jaunimas ir sostinės gyventojai.




„ Sprinter “ tyrimai 2005m.



2005 metais lapkričio 10 – 22 dienomis buvo atlikti Lietuvos jaunimo sociologiniai „Sprinter“ tyrimai. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 14 iki 29 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Moterų 49,3%, vyrų 50,7% ir kitataučių 10,5%. Daugiausia jų su pagrindiniu išsilavinimu. Pagal šiuos tyrimus daugiau nei puse apklaustųjų savo laisvalaikį apibūdino kaip optimalų. Svarbiausi užsiėmimai: bendravimas su draugais, muzikos klausimasis, laiko leidimas gamtoje, prie televizoriaus bei vakarėliuose. Pusė apklaustųjų teigė, jog geriausiai save relizuoja bendraudami su draugais, kiek mažiau darbe, su šeima, studijose ar sportuodami. Sportuojantys dažniau nurodė vaikinai iki 18 metų, skaitymas priimtinesnis moterims iki 19 metų, taip pat ir buities darbai. Naršymas internete būdingas jaunimui iki 25 metų. Per dideliu užimtumu skundėsi didmiesčių jaunimas. Apklausto jaunimo nuomone, jaunimo organizacijos ir valdžios institucijos, daugiau dėmesio turėtų skirti kultūriniams renginiams, mažiau sportui, šventėms, mokomiesiems renginiams bei jaunimo turizmui. Laisvalaikį riboja, pinigai ir laiko stygius. Pagal apklausą, pinigai riboja laisvaliakį žemesnio išsimokslinimo atstovus, rajonų, kaimo tipo gyvenviečių jaunimą; laikas – turinčiuosius aukštąjį išsimokslinimą, didmiesčių gyventojus.


Tais pačiais metais 2005, buvo atliktas ir Kaune esančios jaunimo situacijos tyrimas.


Apklaustųjų metų vidurkis 18,8. Buvo apklausti 714 jauni asmenys. Padarius išvadas, iš 714 žmonių 18% teigė, jog turi daug laisvo laiko, o 1% teigė, jog laiko laisvalaikiui neturi. Pagal laisvalaikio leidimo būdus, daugiausiai jaunimas klausosi muzikos, susitinka su draugais, mokosi, sportuoja, važinėja dviračiu. Labai mažas procentas jaunimo laisvu laiku užsiima savanopriška veikla, skaito laikraščius, lankosi kinuose ar teatruose, leidžia laiką bibliotekoje ar užsiima rankdarbiais. Apie laisvalaikio sritis, kurioms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, Kauno miesto jaunimas vertina šiek tiek kitaip, nei „Sprinter“ tyrimuose dalyvavę respondentai. Čia daugiau dėmesio reikalaujama jaunimo turizmui, kultūrai, masinėms, gatvės šventėms, renginiams, sportui.



„ SEVEN entertainment “ tyrimai



Bendras Lietuvos laisvalaikio pramogų rinkos dydis per metus sudaro 676 mln. litų, iš jų apie 320 mln. tenka Vilniaus miestui. Šie duomenys paaiškėjo didžiausios pramogų verslo grupės Baltijos šalyse „SEVEN entertainment“ užsakymu atlikto kompleksinio šalies gyventojų tyrimo metu. Laisvalaikio rinkos tyrima atliko bendrovė „TNS Gallup“ 2008-ųjų liepą.


Tyrimo duomenimis, per menesį vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 6 skirtingas pramogas. Joms 16-50 metų amžiaus miestietis vidutiniškai išleidžia apie 100 litų per menesį. Didžiausia šios sumos dalis atitenka barams ir kavinėms, sporto, boulingo klubams bei kinui. Beje, laisvalaikiu vilniečiai ir kauniečiai mieliau eina i kiną, tuo metu klaipėdiečiai ir panevėžiečiai dažniau renkasi kavines, barus. Populiariausia vieta šioms pramogoms yra didieji prekybos ir pramogų centrai, tačiau paaiškėjo, kad lietuviai mažai prisirišę prie pačių prekybos centrų, labiau prie laisvalaikio praleidimo vietų.


„Dirbdami ivairiose pramogų verslo srityse pastebime augančią konkurenciją dė gyventojų laisvalaikio užimtumo. Išsamus laisvalaikio rinkos tyrimas leis detaliau planuoti grupės veiklą pagal šalies gyventojų įpročius ir poreikius. Ateityje analogiškus tyrimus kartosime ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, su kuriomis siejame savo veiklos plėtrą“, – sakė „SEVEN entertainment“ generalinis direktorius Vitalijus Vasiliauskas.


Atlikto tyrimo rezultatai parode, kad universali „Siemens“ arena pirmauja tarp visų kitų didžiųjų sporto ir koncertinių renginių vietų pagal visus tirtus parametrus ir yra laikoma geriausia bei moderniausia renginių vieta Lietuvoje.


Apklausos dalyviai „Vichy“ vandens parką nurodė kaip šiuolaikiškiausią, visai šeimai skirtą vandens parką Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, „Vichy“ vandens pramogų parką dažniausiai renkasi vilniečiai ir jaunesnio


gyventojai, o Druskininkų vandens parkui pirmenybę teikia kauniečiai ir vyresnio amžiaus žmonės.


Poreikiu geram laisvalaikiui tipologija parodė, kad lietuviai labiau yra linkę rinktis tas pramogas, kurios skatina bendravima su aplinkiniais, šeima, draugais, tokias kaip sporto varžybų stebejimas, kavinės, boulingas, o ne individualistines pramogas, tokias, kaip parodos, teatrai ar žaidimų automatai. Beje, dėl šios priežasties dauguma sporto gerbejų, jeigu butų galimybė, mielai iškeistų sporto varžybų stebejimą per TV į jų žiūrejimą gyvai kartu su draugais.


„Jau netrukus šalies gyventojams pasiūlysime ivairesnių pramogų. Šiemet duris atvers Panevėžio arena, kitąmet pakviesime i vienintelį Baltijos šalyse šeimos pramogų centrą Vilniuje, plėsime veiklą naujose bei stiprinsime pozicijas esamose laisvalaikio ir pramogų erdvėse“, – sake V. Vasiliauskas.


„ SEVEN entertainment“ vienija įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, užsiimančias arenų, vandens parkų, šeimos pramogų centrų operavimu, renginių organizavimu ir prekyba bilietais.



„Baltijos tyrimai



Austrijoje atliktas tyrimas rodo, jog austrai savaitgalį sutinka, visiškai jo nesuplanavę. Tuo tarpu gana panašiu ritmu gyvena ir vokiečiai, bei šveicarai. Su Lietuvos gyventojais yra šiek tiek kitokia situacija. UAB „Baltijos tyrimai„ yra nustatę, jog 15 procentų Lietuvos gyventojų savaitgalį būna suplanavę ketvirtadienį arba penktadienį. Taip pat nustatyta, jog beveik 80 procentų tėvų savaitgalį suplanuoja jų vaikai, o jauni žmonės labiausiai paiso draugų ir pažįstamų nuomonės.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1926 žodžiai iš 3720 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.