Žmogus,kaip vienintelė mąstant būtybė žemėje ,gyvena vadovaudamasis savo susikurtais ir aplinkos įtakotais principais,nuostatomis.Visi turime savo vertybių skalę,skiriasi tik jos sudėties elementai, hierarchiškumas. Nors visi žmonės yra skirtingi,tačiau daugelį vienija panašūs siekiai,troškimai ir netgi ta pati vertybių skalė pas daugelį būna vienoda ar bent jau labai panaši.Ne tik mes patys bet ir aplinkos veiksniai įtakoja mūsų pasirinkimą ,elgesio normas ,principus kuriais vadovaujantis mes gyvename.Principai,vertybės ,siekiai- visa tai sudaro mūsų gyvenimo esmę, nes juk žmogus turi susikurti kažkokias taisykles kuriomis vadovaudamasis jis ketina gyventi.Vienas tų pagrindinių principų yra laisvė,kuri žmogui atveria vienokių ar kitokių galimybių.
Kiekvienas žmogus žodį laisvė suvokia skirtingai ,nes kiekvienas yra individuali asmenybė ,turinti savą vertybių sistemą .Kas tai yra laisvė? Greičiausiai kiekvieno atsakymas į šį klausimą būtų skirtingas.Ir pati laisvė žiūrint iš skitingų prizmės kraštų atrodytų vis kitokia.Kaip pagrindines laisvės „rūšis“ būtų galima išskirti vidinę ir išorinę laisvę.Vidinė laisvė-tai yra tai kiek žmogus pats gali sau leisti,kokios yra jo sau nusistatytos normos, principais ,kuriais vadovaujantis jis gyvena.Labai dažnai žmogui laisvai reikštis trukdo jo vidinis „Aš“,nusistatymas kad to ar kito jam negalima daryti dėl ,kad jį taip mokino ar kad jo vidinis balsas sako,jog toks elgesys yra smerktinas ir netinkamas .Tačiau dar dažniau žmogų ,nei jo vidinis „Aš“ stabdo jį supanti aplinka.Žmogaus norą elgtis laisvai ,taip kaip jam atrodo,kad būtų gerai pasielgt,stabdo aplinkinių reakcija ir baimė būti nesuprastam,pažemintam,būti ne tokiu kaip visi.Pasaulyje egzistuoja stereotipai,rėmai,į kuriuos mes stengiamės sutilpti ir nors dažnai sakome,kad kiekvienas stengiamės gyventi pagal save ,nieko neklausydami ir kad mums aplinka nedaro jokios įtakos,nes mes esame pakankamai protingi,kad galėtumėm patys nuspręsti,tačiau taip nėra.Žmogaus vidinė nelaisvė yra visiška priešingybė išorinei .Tai tartum du skirtingi dalykai apibūdinti vienu terminu.Jeigu vidinė laisvė gali pasireikšti ir vidiniu suvaržymu,išplaukiančiu iš pačio savęs(tiksliau tariant vidine laisve žmogus gali riboti pats save),tai išorinė nelaisvė gali pasireikšti tik kito „pagalba“.Išorinė nelaisvė gali pasireikšti visiems gerai matomais ir suprantamais būdais , geriausias to pavyzdys galėtų būti įkalinimo vietos .Čia žmonės laikomi tikrai ne savo noru ir valia .Tačiau tai nėra vienintelis išorinės laisvės pavyzdys,juk ir tėvai gali riboti savo vaikų laisvę, neleisdami jų kur nors eiti ar ką nors atlikti.Tai elementariausi pavyzdžiai kaip išoriškai gali būti apribota laisvė.