Laisvės ir atsakomybės sampratos kitimas
5 (100%) 1 vote

Laisvės ir atsakomybės sampratos kitimas

Laisvės ir atsakomybės sampratos kitimas

Laisvė ir būtinumas

Laisvė ir būtinumas-filosofinės kategorijos, reiškiančios santyki tarp

žmonių veiklos ir objektyvių gamtos bei visuomenės dėsnių.

Dauguma idealistų, traktuodami laisvę ir būtinumą kaip viena kitą

šalinančias sąvokas, supranta laisvę kaip dvasios apsisprendimą, kaip

valios laisvę, kaip galimybę elgtis pagal valios norą, kurio

nedeterminuojančios išorinės sąlygos. Jie mano, kad determinizmo idėja,

teigianti žmonių elgesio būtinumą, visiškai išlaisvina žmogų nuo

atsakomybės ir padaro negalimą moralinį jo veiksmų vertinimą. Jų požiūriu,

tik visiškai neribota besąlygiška laisvė yra vienintelis žmonių

atsakomybės, vadinasi, ir etikos pagrindas.

Iki kraštutinio subjektyvizmo, aiškindami laisvę, nueina, pvz.,

egzistencializmo šalininkai (Jaspersas ir kt.).

Diametrialiai priešingos ir taip pat neteisingos pažiūros laikosi

mechanistinio determinizmo šalininkai. Jie neigia valios laisvę,

motyvuodami tuo, kad žmogaus veiksmai ir poelgiai visais atvejais yra

nulemti išorinių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Ši aiškiai

antidialektiška koncepcija reiškia objektyvaus būtinumo absoliutinimą ir

veda į fatalizmą.

Mokslinis laisvės ir būtinumo aiškinimas grindžiamas organiško jų

ryšio pripažinimu. Pagrįsti šį požiūrį pirmasis bandė Spinoza, kuris laisvę

apibrėžė kaip suvokta būtinumą. Iš idealistinių pozicijų išvystytą

dialektines laisvės ir būtinumo vienybės koncepciją pateikė Hegelis. Tikrai

moksliškai, dialektiškai materiališkai laisvės ir būtinumo problema

sprendžiama, pripažįstant objektyvų būtinumą kaip pirminį gnoseologine

prasme, o žmogaus valią ir sąmonę laikant antriniu, išvestiniu dalyku.

Būtinumas gamtoje ir visuomenėje egzistuoja objektyvių dėsnių forma.

Nepažinti dėsniai reiškiasi kaip “aklas” būtinumas. Savo istorijos

pradžioje žmogus, negalėdamas įsiskverbti į gamtos paslaptis, buvo

nepažinto būtinumo vergas, tai yra, nelaisvas. Kuo giliau žmogus suvokdavo

objektyvius dėsnius, tuo sąmoningesnė ir laisvesnė darėsi jo veikla.

Žmogaus laisvę riboja ne tik gamta, bet ir žmonių priklausymas nuo

visuomeninių jėgų, kurios tam tikromis istorinėmis sąlygomis jiems

viešpatauja.

Visuomenėje, susiskaldžiusioje į antagonistines klases, visuomeniniai

santykiai yra priešiški žmonėms ir viešpatauja jiems.

Socialistinė revoliucija panaikina klasių antagonizmą ir išvaduoja

žmones iš socialinės priespaudos. Suvisuomeninus gamybos priemones,

kapitalizmui būdinga visuomenės gamybos anarchija pakeičiama planiniu,

sąmoningu organizavimu, o žmonių gyvenimo sąlygos, iki šiol viešpatavusios

jiems kaip svetimos, pasidaro žmonių kontroliuojamos. Įvyksta šuolis iš

būtinumo viešpatijos į laisvės viešpatiją (Engelsas).

Istorinis socializmo kūrimo patyrimas rodo, kad socialistinė visuomenė

sudaro žmonėms galimybę sąmoningai naudoti objektyvius dėsnius savo

praktinėje veikloje, tikslingai ir planingai vairuoti visuomenės vystymąsi,

sukurti visas reikalingas materialines ir dvasines prielaidas visa pusiškam

visos visuomenės ir kiekvieno atskiro asmens vystymuisi, tai yra, tikrosios

laisvės įgyvendinimui.

Atsakomybė

Atsakomybė-etikos ir teisės kategorija, atspindi specifinį socialinį

ir moralinį teisinį asmens santykį su visuomene (su visa žmonija), kuriam

budingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas.

Atsakomybės kategorija apima filosofinę sociologinę problemą, kokiu

mastu žmogus sugeba ir gali būti savo veiksmų subjektas (autorius), ir

konkretesnius klausimus: žmogaus sugebėjimą sąmoningai (apgalvotai, savo

noru) vykdyti tam tikrus reikalavimus ir spręsti jam iškilusius uždavinius;

teisingai pasirinkti; pasiekti tam tikrą rezultatą; taip pat apima su tuo

susijusius žmogaus teisumo ar kaltumo, galimybės pritarti jo poelgiams ar

juos pasmerkti, jo apdovanojimo ar nubaudimo klausimus.

Visose etinėse ir teisinėse doktrinos atsakomybės problema nagrinėjama

ryšium su filosofine laisvės problema. Tačiau nemarksistinėse teorijose

paprastai ji sprendžiama abstrakčiai ir laikoma priklausoma nuo atsakymo į

klausimą: ar išviso galima laikyti žmogų laisvai veikiančiu (Laisvė ir

būtinumas).

Marksizme atsakomybės problema įgauna istoriškai konkretų pobūdį ir

sprendžiama, analizuojant, kiek tam tikromis istorinėmis sąlygomis žmogus

yra realiai laisvas.

Sukūrus visuomenę,kurioje nėra išnaudojimo priešiškų klasių, įdiegus

socialiniame gyvenime planingą sąmoningą pradą, įtraukus liaudies mases į

savaveiksmį visuomenės valdymą ir istorinę, kuriamąją veiklą, labai

padidėja kiekvieno asmeninė laisvė ir kartu socialinė bei moralinė

atsakomybė.

Socialistinėje teisėje civilinė, administracinė ir baudžiamoji teisės

pažeidėjo atsakomybė nustatoma, ne vien formaliai išaiškinant nusikaltimo

sudėtį, bet ir
atsižvelgiant į pažeidėjo auklėjimo, gyvenimo bei veiklos

aplinkybes, į tai, kiek jis suprato savo kaltę ir gali ateityje

pasitaisyti. Tai suartina teisinę atsakomybę su moraline atsakomybe.

Komunistinėje moralėje asmens atsakomybė apima ne tik jo įvykdytus

veiksmus, bet ir tai, kaip individas suvokia visos visuomenės interesus,tai

yra kaip jis galų gale supranta pažangaus istorijos vystymosi dėsnius.

Laisvės esmė

Būdamas protinga būtybė, asmuo pats nusprendžia kaip jam būti ir

valios galia tą apsisprendimą įgyvendina: kelia tikslus, renkasi savo

veiklos būdus, tai yra būna atvira būtybė ir su šia savo atvirybe elgiasi

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 827 žodžiai iš 2722 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.