Laisvės problema filosofijoje
5 (100%) 1 vote

Laisvės problema filosofijoje

Turinys

Įvadas………………………………………………………………..……….……….3

1. Laisvės samprata …………………………………….………………………4

1.1. Laisvės subjektas …………………………………..………………….4

1.2. Laisvės objektas …………………..…………………………….……..6

2. Laisvės vykdymas …………………………………………………..…….6

2.1. Laisvės ir būtinybės santykis ………………..…………………..……7

2.2. Laisvė žmonių santykiuose……………..……………………….…….7

3. Mąstytojai apie laisvę ………………………..…………………………….8

Išvados……………………………………………………………….…………….…..11

Literatūros sąrašas…………………………………………………….….……….…..12

Įvadas

Rašto darbo tema yra „Laisvės problema filosofijoje”. Laisvės tema yra viena iš dažniausiai diskutuojamų problemų tiek filosofijoje tiek ir kituose moksluose.

Yra daug laisvės apibrėžimų, tačiau kuris jų yra tiksliausias sunku pasakyti. Kiekviename iš jų yra dalele tiesos ir kiekvienas žmogus turi pasirinkti kas jam yra Laisvė, ir kokį jis gyvenimą tūrėtų gyventi, kad būtų laisvas. Savaime kyla klausimas ar yra absoliuti laisvė ir į šį klausimą, geriausias atsakymas pateikiamas Epikteto knygoje: „Laisvas tas, kas gyvena kaip nori, kurio negalima priversti nei žodžiu, nei veiksmu, kuriam negalima trukdyti, kurio siekimai nežino kliūčių, linkimas – tik sėkmingas, grasa – be pralaimėjimų. Tad kas gi nori gyventi klysdamas? – Niekas. Kas nori gyventi apsirikdamas, klupdamas, neteisingas, nesivaldydamas, skųsdamasis likimu, žemas? – Niekas.”

Dar vienas, šiek tiek trumpesnis, bet labai geras apibrėžimas yra pateikiamas Epikteto knygoje “Rinktinė”, kurioje sakoma, kad „Laisvais vadiname tik tuos, kurie nepakelia nelaisvės, sugauti iš karto miršta, taip jie pabėga”.

Darbo tikslas yra nustatyti ar egzistuoja absoliuti Laisvė?

Kad būtų pasiektas rašto darbo tikslas, iškeliami šie uždaviniai:

• Apibrėžti kas yra Laisvės objektas ir subjektas.

• Kuo skiriasi ir kuo panašios filosofų mintys apie laisvę.

Rašant rašto darbą, medžiaga buvo imama tik iš knygų, ir pagrindinės jų buvo: Baranova J., Filosofinės etikos chrestomatija, Baranova J., Etika: filosofija kaip praktika, Rybelis A., Epiktetas, Šulcienė L., Lapašinskas L., sudar., Filosofijos chrestomatija.

1. Laisvės samprata

Kas yra laisvė? Laisvė yra esmiškai susijusi su asmeniu, o asmuo yra sunkiai logine prasme apibrėžiamas, todėl ir laisvė yra sunkiai nusakoma. Laisvės “apibrėžtys” paprastai yra arba grynai neigiamos, arba vien aprašomosios, nusakydamos tik sąlygas laisvei vykdyti: prievartos nebuvimas, galimybę rinktis…., bet ne pačią jos esmę.

Pasak K. Rahnerio, katalikų teologo ir jėzuito, “Laisvės esmę sudaro absoliučiai sava asmens galia apspręsti patį save.”

Laisvė yra paties žmogaus galia, kurią jis pats ir vykdo kaip savąją: savu vardu ir savo atsakingumu, pats iš savęs ir pats savimi. Tai jo paties galia ontologine žodžio “pats” prasme. Asmens veiksmas yra tiek laisvas, kiek jis yra jam savas; tai reiškia: kiek jis yra jo paties veiksmas, jam neprigimtas, nepriverstas neįsakytas. Čia tinka J. Girniaus posakis, “negalima žmogaus nei priversti būti laisvu, nei jam uždrausti būti laisvam”.

Laisvas veiksmas yra paties savęs priežastis ir kaip tik todėl visados pradinis. Motyvas, taip dažnai siejamas su laisvu veikimu, yra ne laisvės šaltinis, o tik jos reiškimosi pateisinimas proto akivaizdoje. Motyvas laisvę ne įgalina, o tik pateisina ar nepateisina. Tačiau ir nepateisinamas veiksmas yra laisvas. Pateisinamas ar nepateisinamas kaip tik todėl, kad laisvas. Savo esmėje laisvas veiksmas yra nemotyvuotas. Nes jei jis turėtų būti motyvuotas, tai šiam motyvavimui irgi ieškotume motyvo – ligi begalybės, kol galu gale atsidurtume tokiame taške, kuris iš tikro jokio motyvo neturi: tai pati pradžia, kur klausimas “kodėl” nebetenka prasmės. Laisvė yra nepriklausomybė nuo “kodėl”. Klausti laisvės atveju “kodėl”, reiškia ją paneigti .1.1. Laisvės subjektas

Kas yra laisvas? Pasak K. Rahnerio, kurio laivės aprašą čia toliau interpretuosiu, tikrasis laisvės subjektas yra tas kuriam laisvė yra jo būsena. Esame įpratę sudėti laisvę į valios rankas. Beveik kiekvienas mūsų apmąstymas prasideda valios laisve ir tuo būdu jau iškarto užkerta kelią į tikrąjį laisvės nešėją, nes valia yra tik žmogaus būtybės pajėga – ne mažiau ir ne daugiau. Pajėga jau vien dėl to negali būti nešėja, kadangi ji pati reikalauja nešėjo: pajėga juk visada yra kieno nors pajėga. Valia anaiptol nėra savigalė, vadinasi, nepriklausoma. Ji yra mano valia: ne ji mane apsprendžia, bet aš ją apsprendžiu, ją auklėdamas, stiprindamas ar silpnindamas, grūdindamas ir lenkdamas ta bei kita kryptimi. Dažnai sakoma, esą valios objektas yra gėris, tačiau asmuo gali priversti savo valią rinktis blogį ir jį vykdyti. Asmens atžvilgiu valia anaiptol nėra laisva. Ji vykdo
tai, ką asmuo jai įsako. Įmanomas dalykas, kad ji tai daro nenoromis, tačiau vis tiek daro, kadangi asmuo to nori. Valia yra įrankis laisvam asmens veiksmui, bet ne šio veiksmo autorius: jo autorius yra asmuo. Užtat ne valia atsako už laisvą veiksmą, o asmuo už jį atsako. Asmuo negali nusikratyti atsakomybės nurodydamas, esą dėl to esanti kalta jo valia, kadangi jis atsako už tos valios pobūdį.

Žmogus yra ne tik individas, nešąsis bendrą žmogiškąją prigimtį, bet ir asmuo, nesąs šia prigimtimi ir suvokiąs ja nesąs. Žmogus yra ne tik būtybė apskritai, bet ir Aš- būtybė skirtinai. Jis yra ne tik rūšies atstovas, galįs skaičiumi didėti be galo, bet kartu ir vienintelis, nepakartojamas ir neatstojamas. Tardamas Aš, žmogus atskleidžia visiškai naują ontologinę plotmę, kurioje jis yra vienkartiniu būdu: būti vieninteliu yra Aš būsena. Asmuo negali būti pakartotas – nei tuo pačiu metu, nei paeiliui. Kitaip tariant, asmuo negali buvoti keletu egzempliorių. Žmogiškasis Aš yra kiekviename vis savas ir vis kitas.

Prigimtis yra asmens, bet ji nėra asmuo. Ji yra mano, bet ji nėra aš: aš esu ne – ji. Apie viską galiu tarti, kad tai mano, mano kūnas ir mano siela, mano protas ir mano valia, mano jausmas ir mano jutimas. Tačiau niekas iš šios visuotinės mano savasties nesu aš pats – nei kūnas, nei siela, nei protas, nei valia, nei jausmas, nei jutimas. Jokiame prigimties sande manęs paties kaip Aš rasti negalima: viskas yra mano niekas nesu aš pats.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1004 žodžiai iš 3231 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.