Laisvoji ekonominė zona ir jos veiklos principai
5 (100%) 1 vote

Laisvoji ekonominė zona ir jos veiklos principai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LAISVOJI EKONOMINĖ ZONA 4

2. LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ KŪRIMAS 8

2.1. Pagrindiniai laisvųjų ekonominių zonų kūrimo tikslai ir problemos 8

2.2. LEZ gyvavimo ciklas 10

3. LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS LIETUVOJE 12

3.1. Kauno LEZ 12

3.2. Klaipėdos LEZ 14

IŠVADOS 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

ĮVADAS

Lietuva, kaip ir dauguma kitų valstybių ieško netradicinių metodų užsienio investicijų skatinimui, naujų darbo vietų kūrimui, integravimuisi į pasaulinį ūkį. Viena iš formų užsienio kapitalui pritraukti, gamybai ir eksportui skatinti, nedarbui mažinti, naujoms technologijoms, darbo bei valdymo metodams įsisavinti, regionų socialinei-ekonominei plėtrai užtikrinti, integracijai į pasaulinį ūkį spartinti, suradusi platų pritaikymą įvairių savo išsivystymu, dydžiu ir tradicijomis šalių ekonomikose, yra laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas.

Lietuvoje buvo planuojama sukurti tris LEZ teritorijas: Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Pagal galiojančius įstatymus šiuo metu yra tik dvi laisvosios ekonominės zonos: Klaipėdos ir Kauno. Laisvosios ekonominės zonos yra patrauklios dėl pilnai paruoštų veiklai sklypų (pilna infrastruktūra: keliai, komunikacijos) ir labai patrauklių mokestinių lengvatų. Vertinant Klaipėdos ir Kauno LEZ strategines padėtis, galima teigti, kad Kauno LEZ yra patogiausia Baltijos šalių logistikai ir pramonės įmonėms, o Klaipėdos LEZ yra patraukli investuotojams dėl šalia esančio Klaipėdos uostas.

Lietuvos integracija į pasaulinę ūkio sistemą reikalauja spręsti daug netradicinių ir neatidėliotinų uždavinių, kurių sprendimas negalimas be didžiulių kapitalo investicijų. Iš pradžių didelės viltys buvo siejamos su privatizacijos procesu, tačiau greitai tapo akivaizdu, kad be užsienio kapitalo transformaciniai procesai, orientuoti į demokratinius pertvarkymus, politinį ir ekonominį liberalizavimą yra neįmanomi. Todėl ypač svarbią reikšmę Lietuvos transformacinių procesų raidai turi sąlygų užsienio kapitalo pritraukimui ir prielaidų efektyviam jo funkcionavimui sukūrimas.

Darbo tikslas: charakterizuoti laisvą ekonominę zoną ir jos veiklos principus.

Darbo uždaviniai:

1) Aptarti laisvosios ekonominės zonos sampratą.

2) Išanalizuoti laisvųjų ekonominių zonų kūrimą.

3) Apibūdinti pagrindines Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas.

Darbo metodai: mokslinės, teorinės literatūros analizė.

1. LAISVOJI EKONOMINĖ ZONA

Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas buvo priimtas 1995 m. birželio 28 d. Nr. I-976, Vilniuje. Šio įstatymo I skyriaus, 1 straipsnis nustato laisvųjų ekonominių zonų steigimo, funkcionavimo ir likvidavimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei sąlygas, taip pat laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių ūkio subjektų teisinį statusą.

(http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=233404)

Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – viena iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo formų. Tai šalies teritorijos dalis, kurioje veikiantiems ūkio subjektams taikomos lengvatinės muitų, ekonominės, finansinės, teisinės ir administracinės veiklos sąlygos, skatinančios socialinę ir ekonominę regiono plėtrą. (R. Čiarnienė, 1999, p. 56).

• Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.

• Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo.

• LEZ ūkinę veiklą organizuoja zonos valdymo bendrovė. Bendrovė yra juridinis asmuo, kurioje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip suteikianti 51 % balsų. Ji veikia pagal akcinių bendrovių įstatymą.

• LEZ įmonė – tai toje zonoje esanti ir pagal reikalavimus įregistruota bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė. Įmonė veikia vadovaudamasi LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, zonos statutu, savo įstatais ir steigimo dokumentais bei sutartimi su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų.

• Pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis, zonos steigimo tvarką.

• Zonos steigimo iniciatoriais gali būti Respublikos miestų ir rajonų savivaldybės ir apskritys.

• Zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu.

• Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos, zonos veiklos rūšys, zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo, nelikviduojant zonos, bei naujos bendrovės suformavimo tvarka bei kita.

• Zonos valdymo bendrovėje sudaroma valdyba.

• Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

• Zonos įmonių interesams atstovauti gali būti sudaryta patariamoji zonos įmonių taryba.

• Zonų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota valstybinė priežiūros komisija.

• Zonoje įregistruotos įmonės ir jų darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka valstybės rinkliavą ir tik šiuos mokesčius bei įmokas:

 pelno mokestį;

 gyventojų pajamų mokestį;

 mokestį už
aplinkos teršimą ir gamtos išteklius;

 socialinio draudimo įmokas;

 privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

 pridėtinės vertės mokestį, akcizą, cukraus mokestį, prekių apyvartos mokestį.

• Zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį 50 % mažesnį žemės nuomos mokestį. Zonos valdymo bendrovė turi teisę žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Tokiu atveju sukauptos lėšos už laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, paimamai visuomenės poreikiams iš žemės savininkų šioje teritorijoje, išpirkti ar kitoms visuomeninėms reikmėms. Zonos valdymo bendrovės ir zonos įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonos infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį, neįskaičiuojamas. Jeigu zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas.

• Investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

• Kitos mokesčių lengvatos taikomos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

• Zonos valdymo bendrovė moka Lietuvos Respublikos įstatymų atitinkamoms įmonėms nustatytus mokesčius.

• Zonoje numatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai ūkio subjektams taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą.

• Laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos 1992 m.spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ir Muitinės įstatymo taikymo požiūriu, laikomos laisvosiomis zonomis.

Laisvojoje ekonominėje zonoje yra ribojama tam tikra veikla. Įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:

• ūkinė-komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;

• pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas;

• narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų gamyba, pardavimas ir laikymas;

• kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, perdirbimas, pardavimas ir laikymas;

• degtinės, likerio ir kitų spiritinių gėrimų gamyba;

• vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba;

• lošimo namų (kazino) steigimas ir laikymas;

• loterijų organizavimas;

• radijo ir televizijos laidų rengimas bei transliavimas, išskyrus spaustuvių, radijo ir televizijos techninį aptarnavimą;

• ligonių, sergančių pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis, tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamomis odos ligomis, agresyvios formos psichinėmis ligomis, gydymas;

• gyvulių, sergančių ypač pavojingomis ligomis, gydymas;

• darbo migracijos klausimų tvarkymas.

(http://www.ukmin.lt/index.php/lt/Investicijos/LEZ/, www.lrs.lt).

1.2. Priimtos įstatymų pataisos:

Laisvosiose ekonominėse zonose Lietuvoje siūloma uždrausti steigti bankus bei draudimo bendroves. Tai numato Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo pritarė Seimas. Pagal dabar galiojančią tvarką, LEZ bankininkyste verstis leidžiama. Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) bankininkystę ir draudimą pripažįsta LEZ kenksmingomis veiklomis.

Pagal ES reikalavimą siūloma panaikinti privilegijuotų sąlygų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų užsienio kompanijoms taikymą LEZ. Taip pat siūloma naikinti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią daugiau kaip 50 % LEZ valdymo bendrovės narių turi būti tik Lietuvos piliečiai, bei įteisinti nuostatą, kad ne tik užsieniečiams, bet ir vietos investuotojams būtų leidžiama turėti 100 %. LEZ Įstatymo pataisa numato, kad penkerius metus nesikeistų LEZ taikomos sąlygos ne tik užsienio, bet ir vietos investuotojams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1363 žodžiai iš 4484 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.