Referatas
Lankstusis valiutos kursas
Turinys
1. Valiutos kursas ir jo rūšys.………………..……………………………………………………3
2. Užsienio valiutos rinka. Valiutos arbitražas.………………..…………………4
3. Lankstaus valiutos kurso mechanizmas ………………..….………………….5
4. Lankstaus valiutos kurso nuvertėjimas ir jos kurso kitimas…………………………7
5. Lanksčių valiutų kursų sistemos trūkumai ir privalumai……………….…….7
Naudota literatūra …………………………………………………………………9
Valiutos kursas
1. Valiutos kursas ir jo rūšys
Tarptautinė prekyba yra panaši į vidaus prekybą daugeliu požiūrių. Visų pirma lyginamuoju pranašumu ir masto ekonomija. Sąlygojančiais ekonomikos efektyvumo augimą. Tačiau dvi kliūtys daro tarptautinius sandėrius nepanašius į vidaus prekybą:
1. Tarptautinę prekybą apsunkina kliūtys, kurių nėra prekiaujant tos pačios šalies valstijos provincijoms, valstijoms ar miestams. Pavyzdžiui, vyriausybė riboja prekių įvežimą, įvesdama importo muitus.
2. Vidaus prekyboje naudojama tik viena valiuta. Pavyzdžiui, kai niujorkietis perka Floridoje išaugintus apelsinus, jis moka doleriais, t.y. pinigais, kurių pageidauja pardavėjas. Tarptautinėje prekyboje naudojamos dvi valiutos. Įsivaizduokite Didžiosios Britanijos firmą, importuojančią JAV medvilnę. Firma turi svarų, kuriais galėtų užmokėti už medvilnę. Tačiau JAV eksportuotojas nori užmokestį gauti doleriais. Britanijos importuotojas turės kreiptis į užsienio valiutų rinką, kurioje galės parduoti svarus ir pirkti dolerius, reikalingus sumokėti už medvilnę. Užsienio valiutų rinkos yra įsteigtos pagrindiniuose finansiniuose centruose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas.
Užsienio valiuta – tai kitos šalies pinigai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos svarai sterlingai ir Japonijos jenos amerikiečiams, Lietuvos litai yra užsienio valiutos. Tuo tarpu JAV doleriai yra užsienio valiuta anglams ir vokiečiams.
Pasaulio valiutų vertė yra išreikšta valiutos kursu. Valiutos kursas – tai vienos valstybės pinigų vertė, išreikšta kitos valstybės pinigais t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą valiutą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu valiutos rinkoje (valiutos kursas parodo dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporciją). Pavyzdžiui, kai 1 svaras = 1,6 dolerio arba 1 doleris = 130 jenų, yra valiutų kursai.
Iš esmės, valiutos kursas – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, nustatoma jų perkamoji galia. Valiutos kursas nustatomas taip pat iš santykio su kitais tarptautiniais apskaitos piniginiais vienetais (eurai ir kt.).
Keitimo kursas yra svarbus tarptautinis kokios nors valiutos, pavyzdžiui, lito, vertės rodiklis. Tarptautinis konkurencingumas gali būti išmatuotas realiuoju keitimo kursu. Tačiau visų pirma reikia apibrėžti nominaliojo ir realiojo valiutų kurso sąvokas ir skirtumus.
Nominalusis valiutos kursas – tai paprasčiausia vienos valiutos kaina, išreikšta kita valiuta (pvz. Vokietijos markė Lietuvos litais).
Realusis valiutos kursas – tai nominalusis valiutos kursas, įvertinantis šalių infliacijos skirtumus; tai vienos valiutos kaina, išreikšta kitomis valiutomis, atsižvelgiant į prekių kainų kitimą. Valiutų keitimo proporcijos vienos į kitą gali keistis ir dėl vidaus kainų kitimo pokyčio, tuo tarpu kitos šalies prekių konkurencingumas išlieka nepakitęs. Šis infliacijos veiksnys tiksliau atspindi prekybos situaciją.
Kryžminis kursas – tai dviejų valiutų santykis, apskaičiuotas remiantis jų kursais trečios valiutos atžvilgiu (pvz. Už litus perkamos markės ir po to už markes perkami svarai sterlingai, o ne tiesiogiai: už litus – svarai).
2. Užsienio valiutos rinka. Valiutos arbitražas
Užsienio valiutų rinka – tai rinka, kurioje vieno valstybės pinigai (pvz. Litai, doleriai) yra perkami už kitos valstybės pinigus, taip pat nustatomi valiutų kursai (pvz. Anglijos svarai sterlingai, Prancūzijos frankai, Švedijos kronos). Pagrindiniai užsienio valiutos operacijų centrai yra Bazelis, Frankfurtas, Honkongas, Londonas, Niujorkas ir Tokijas. Londonas yra pagrindinis valiutų prekybos centras pasaulyje. Pasaulinės užsienio valiutų rinkos (biržos) nepaliaujamai stebi visų svarbiausių valiutų vertes. Dabar dauguma pagrindinių pasaulio valiutų vertos tiek, kiek žmonės rinkoje pasiryžę už jas mokėti.
Valiutomis prekiaujama rinkose visame pasaulyje 24 valandas per parą. Frankfurtas, Londonas, Niujorkas, Čikaga, Tokijas ir kiti finansų centrai turi valiutų biržas. Ar gali vokiečių markės ir britų svaro tarpusavio kursas skirtis įvairiose rinkose tam tikru numatytu tarpu? Atsakymas “ne”. Taip yra dėl proceso, kuris žinomas kaip valiutos arbitražas. Arbitražas – tai sandoriai, kuriais siekiama gauti pelno dėl nepastovių kainų; tai prekių pirkimas arba pardavimas tarp dviejų ar daugiau rinkų, siekiant pelningai pasinaudoti kainų skirtumais. Valiutos arbitražas duoda pelno
dėl dviejų rinkų tarpusavio kurso skirtumo tuo pačiu momentu. Tarkime, kad markės ir svaro kursas Londone yra 2 DM = 1 svarui, o kursas Frankfurte yra 2,01 DM = 1 svarui. Arbitražininkas iš šio keitimo uždirba pelno be jokios rizikos 10000 markių. Šie arbitražininko veiksmai suartins dviejų rinkų kursus. Perkamų Londone svarų kursas rinkoje pakyla, o parduodami Frankfurte svarai nuvertėja. Šis arbitražas trunka tol, kol nebegalima uždirbti jokio pelno . Tai įvyks, kai kursai bus lygūs abiejose rinkose. Šitaip valiutos arbitražas sutvarko valiutų rinkas visame pasaulyje. Tačiau kiekvienas iš šių sandorių turės atitinkamą, kad ir mažą kainą, nes šie sandoriai yra dideli. Jeigu arbitražininkas pamatys, kad pirma minėtų mainų sandorių išlaidos viršys gausimą pelną, jis nesiims jokių veiksmų, o kursai gali šiek tiek skirtis tarp rinkų, ir tas skirtumas parodys sandorio išlaidas. Valiutos arbitražininkų veiksmai garantuoja, kad kursai visame pasaulyje bus artimai susiję su sandorių išlaidomis.