Lankytinos vietos
5 (100%) 1 vote

Lankytinos vietos

Kaunas Birštonas Kauno rajonas

KAUNAS

Visi keliai veda į Kauną

Kaunas – tai antrasis pagal dydį miestas, stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Kaunas yra didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santaka, Lietuvos aviacijos lopšys.

Po Kauną galima organizuoti ekskursijas automobiliu, pėsčiomis, laivu, dviračiu, traukiniu, lėktuvu.

Pirmą kartą Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vygando Marburgiečio XIV amžiuje, tačiau archeologai tyrinėdami gausybę piliakalnių Kaune (net 9!), surado IX – X mūsų eros gyvenviečių liekanas. Tokia piliakalnių daugybė byloja, kad Kauno geografinė padėtis buvo itin svarbi.

Seniausias išlikęs mūro pastatas – Kauno pilis, arčiausiai dviejų upių santakos, išsaugojusi 13 amžiaus mūro pavyzdį, seniausią Lietuvoje.

Už pilies gynybinio griovio rymo Šv. Jurgio bažnyčia, XV – XVI amžių sandūroje ir Bernardinų vienuolyno pastatai primena, kad upių santaka lietuviams kadais buvo šventa, sakralinė vieta.

Kad Kaunas po Žalgirio mūšio tapo svarbiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos centru byloja gausybė maldos namų. 15 – 16 amžiuje buvo pastatyta Šv. Gertrūdos bažnyčia prie kelio į Vilnių, Antakalnio šlaite prie kelio į Klaipėdą Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pati seniausia ir vertingiausia Kaune – Vytauto bažnyčia, vienintelė Lietuvoje pavadinta ne šventojo, o Vytauto Didžiojo vardu. Daugelis romantikos mėgėjų vadina Vilnių Gedimino miestu, o Kauną – Vytauto Didžiojo miestu. Ši bažnyčia pradėta mūryti tada, kai Kaunas dar buvo pagoniškas miestas. Ji buvo skirta tiems, kurie atvyksta į Kauną prekiauti. Kauniečiai krikštą priėmė tik 1413 metais. Nežiūrint, kad Vytauto bažnyčią siaubė ir gaisrai, ir potvyniai, ir įvairaus plauko perėjūnai, ji puikiai išlaikė savo ankstyvosios gotikos formas. Bažnyčioje palaidotas žymus rašytojas, kultūros veikėjas, kunigas J. Tumas – Vaižgantas.

Greta Vytauto bažnyčios – vėlyvosios arba liepsnojančios gotikos paminklas Perkūno namai. Čia galite išgirsti legendą apie pastato sienoje rastą Dievo Perkūno skulptūrėlę, apie vaidilutes čia kūrenusias amžinąją ugnį, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams.

Kaunui tapus svarbiu prekybiniu miestu, centras nuo Kauno pilies persikelia į Rotušės aikštę. Jos centre dažnai romantikų vadinama “baltąja gulbe” Kauno rotušė, amžių bėgyje net keletą kartų keitusi savo išorę, paskirtį. XIX amžiuje per Kauną buvo nutiestas pašto traktas Peterburgas – Varšuva ir Rusijos carai čia apsistodavę. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų. Nuo 1974 metų Rotušės puošniose menėse – Santuokų rūmai, o pastato rūsiuose – keramikos muziejus. XIX amžiuje kuklesni miesto svečiai apsistodavo arklių pašto stotyje, pastatytoje Rotušės aikštės pakraštyje. Čia mokslininko Tado Daugirdo iniciatyva buvo įkurtas muziejus. Dabar pašto stotyje įkurtas ryšių muziejus, pasakojantis apie ilgą ir permainingą žmonių bendravimo istoriją. Kieme nuolat budi pašto karieta. Muziejaus salėje galime sužinoti, kad nuo 1839 metų per Lietuvą buvo nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija (1200 km ilgio). Čia pat galite stebėti vaško lydymo ir varpų liejimo krosnis, kadaise čia aikštėje gaminusias savo produkciją.

Su Rotušės bokštu (153 m) čia lenktyniauja ir šauna į dangų 2 Jėzuitų bažnyčios bokštai. Tai puikus baroko architektūros pavyzdys. Nežiūrint to, kad net keletą kartų perėjūnai bandė išvyti iš čia jėzuitus, kad ilgai bažnyčia buvo… sporto salė, pavyko atrestauruoti nepaprastai vertingą bažnyčios interjerą. Senosios kolegijos salėje muziejus primena, kad čia dirbo lenkų poetas Adomas Mickevičius. Prie gretimo namo vėl galima rasti memorialinę lentą, primenančią, kad čia gyveno poetas Antanas Baranauskas, kurį lankė garsi suomių rašytoja Maila Talvio.

Literatūrines senamiesčio tradicijas papildo G. Jakubonio skulptūra J. Mačiuliui – Maironiui. Su jo dainomis, giesmėmis mes budome ir kėlėmės 19 amžiuje, kovojome už nepriklausomos valstybės atkūrimą. Čia pat barokiniame pastate, kur gyveno Maironis, veikia literatūros muziejus, turtingiausias Lietuvoje subūręs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių literatus. Greta masyvių viduramžiškų sandėlių – sporto muziejus. Juk Kaunas – tai lietuvių sportininkų kalvė ir Meka.

Savo tūriu senamiesčio fone išsiskiria arkikatedra – bazilika. Tai didžiausia bazilikinio tūrio bažnyčia Lietuvoje. Pradžioje, XV amžiuje, po Krikšto ji buvo parapijos bažnyčia. XIX amžiuje iš Varnių perkėlus į Kauną Žemaičių vyskupystę, ji tapo pagrindine vyskupystės bažnyčia. Nuo 1921 metų arkikatedra bazilika – arkivyskupo sostas. Bažnyčią puošia daug tapybos ir architektūros darbų. Ją puošė ir dabino daug žymių menininkų. Bažnyčioje gausu palaidojimų: čia ilsisi ir pirmasis Lietuvos Kardinolas V. Sladkevičius.

Greta arkikatedros bazilikos vingiuoja antrinė senamiesčio gatvė – Vilniaus gatvė, jungianti Kauno senamiestį su centru. Senamiesčio pakraštyje – Maironio gimnazija, kurioje kadaise posėdžiavo
Lietuvos seimas ir kur buvo priimta pirma Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1919 metais laikinąja Lietuvos sostine tapo Kaunas ir tada miestas ypač sparčiai augo. Priešais Maironio gimnaziją – 2 aukštų pastatas, statytas XIX amžiuje, tapo pirmojo Lietuvos prezidento rezidencija. Joje dirbo net trys prezidentai, kurių skulptūros puošia prezidentūros sodelį.

Tiek miesto centre, tiek senamiestyje, Kaune daugiausiai yra dviaukščių pastatų. XIX amžiuje carinė Rusijos vyriausybė Kauną pavertė pirmaeile tvirtove. Kariškiai puikiai išnaudojo unikalų Kauno reljefą. Dabar Kaune galima grožėtis net 11 panoramų. Gilios Nemuno ir Neries vagos, daugybė rėvų ir upelių išraižė aukštus stačius šlaitus ir suformavo be galo išraiškingą reljefą. Geriausia miesto centrą ir senamiestį stebėti nuo Aleksoto kalno. Čia įrengtas puikus keltuvas – funikulierius. Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galite naudotis šia transporto priemone. Neliko abejingas miestui ir prancūzų karvedys Napoleonas Bonapartas. Jo apsilankymą mena ir Napoleono namas Kaune, ir Napoleono kalnas (Jiesios piliakalnis). O štai XIX a. pabaigoje kariniai carinės Rusijos architektai Kauną apjuosė galinga gynybinių pastatų linija. Kauno tvirtovės – fortai, artilerijos bastionai, centriniai valdymo įtvirtinimai – vienintelis tokio masto kompleksas Europoje.

Miesto centro neįmanoma įsivaizduoti be garsios Laisvės alėjos. Tai ne vien prekybinis pasažas, bet kauniečių svečių mėgiama pasivaikščiojimų vieta, kultūrinis centras. Laisvės alėja gyva net 24 valandas paroje. Laisvės alėja ir prieigos buvo modernizuotos, rekonstruotos, užstatytos 1919 – 1939 metais Kaunui tapus laikinąja sostine. Laisvės alėjos gyventojams ir prekeiviams buvo keliami labai griežti reikalavimai. Namų fasadai, vitrinos, šaligatviai buvo nuolat plaunami, o poetė Salomėja Nėris Kauną vadino baltu miestu. 1921 metais Kaune rampos šviesą pirmą kartą išvydo opera “Traviata” ir tai įvyko gruodžio 31 dieną. Naujametinė “Traviata” tapo netgi tradicija, o Kaunas – lietuvių teatro lopšiu. Be abejo, prestižiškiausias yra Muzikinis teatras, kurio autoriai – Dubeneckis ir V. Landsbergis – Žemkalnis. Greta teatro pastato – miesto sienos fragmentas ir bokštas primena, kad XVI amžiuje čia buvo miesto siena. Priešais savivaldybės pastatą – Vytauto Didžiojo skulptūra dar kartą primena, kad esame Vytauto mieste. Skulptūros autorius – Vincas Grybas, Paryžiaus dailės studijos auklėtinis.

Pati gražiausia aikštė centre – tai Vienybės aikštė su grakščia Laisvės skulptūra (autorius J. Zikaras), greta lietuvių tautos panteonas, kuriame skulptūros tų iškilių lietuvių, kurie XIX amžiuje žadino tautą, spausdino knygas, kad nepamirštume savo dainingos kalbos, išliktume. Čia paminklas tiems, kurie kovojo už laisvę, kurie pirmieji žuvo kovose. Ansamblį papildo ažūriniai kryžiai, atvežti iš įvairių Lietuvos vietovių, kur vyko nepriklausomybės kovos. Švenčių metu čia dedamos gėlės, vainikai, o karo istorijos muziejaus varpinė pripildo aikštę nuostabia varpų muzika.

Kaunas – tai stambus kultūros centras, turtingas muziejais. Vienybės aikštėje galite aplankyti karo istorijos muziejų, kurio fundatorius generolas Nagevičius jam atidavė savo didelę ginklų kolekciją, kuria dabar didžiuojasi. Tame pačiame pastatų komplekse – Dailės muziejus su be galo turtinga Čiurlionio dailės galerija. Juk pagrindinė šio nuostabaus menininko kūrybos dalis – šio muziejaus nuosavybė. Kitoje Putvinskio gatvės pusėje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus iniciatyva susispietė viso pasaulio velniai. Nelabieji surado kelią į Kauną, nežiūrint nei geležinės uždangos, nei kitų kliūčių, nemažai jų atvyksta ir dabar iš įvairių pasaulio kampelių, todėl tiksliai pasakyti jų skaičiaus neįmanoma.

Laisvės alėjoje – net du muziejai: Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir Žilinsko dailės galerija, garsėjanti turtinga vakarų Europos meistrų tapybos kolekcija.

Senamiestyje papildomai galima aplankyti Medicinos ir farmacijos muziejų, Stulgos muzikos instrumentų muziejų.

Kirtus Aleksoto tiltą, kitoje Nemuno pusėje – jau kitas etnografinis rajonas. Jeigu senamiestis, centras, nauji rajonai yra Aukštaitijoje, tai Aleksotas – Suvalkijoje. Aleksotas – tai Lietuvos aviacijos lopšys. Čia į dangų kilo pirmieji lėktuvai, čia prieš 70 metų lietuviai laukė “Lituanikos”, skridusios iš JAV, Niujorko. Senajame aerouoste dažnai vyksta įvairios šventės, čia yra net 2 muziejai: aviacijos ir gaisrų gesinimo. Nuošaliuose Fredos šlaituose – botanikos sodas, turtingas savo augalų kolekcija, išsidėstęs nepaprastai vaizdingoje vietovėje. Kaune yra vienintelis Lietuvoje Zoologijos sodas. Kauno marių pašonėje – Liaudies buities muziejus. Tai miniatiūrinė Lietuva. Nuo prieplaukos prie Kauno HES į buities muziejų galima plaukti laivu. Kauno marios išsiliejo 1959 metais, pastačius Kauno hidroelektrinę. Kauno marių pusiasalyje, Pažaislyje, yra baroko architektūros perlas Lietuvoje – tai Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas. Šis ansamblis – mini Italija Lietuvoje. Čia Kristupo Paco užsakymu dirbo garsūs italų meistrai. Vienuolynas lankytojus priima ir dabar.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1596 žodžiai iš 4996 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.