Ldk kasdieninė kultūra
5 (100%) 1 vote

Ldk kasdieninė kultūra

“Be Tėvynės – nebėra altorių”

Jokūbas Jasinskis, LDK karo pajėgų komendantas

KASDIENINIS LDK GYVENIMAS

I DALIS

Kaip daugelis įsivaizduoja, LDK tai kunigaikščiai, karaliai, bajorai ir karai. Tačiau iš kitos pusės, išliko daug rašytinių dokumentų, kurie aiškiau parodotai, kas vyko kasdieniniame gyvenime – teismai, įvairios bylos, pirkimo – pardavimo aktai , skundai ir t.t..

Referate bus sudarytas iš dviejų dalių: pirmoje dalyje – valdovų privilegijos ir aktai, ūkiniai dokumentai, kurie rodo, kaip tos privilegijos buvo įgyvendinamos, kokias prievoles turėjo atlikti gyventojai, taip pat asmeninis valdovų ir kilmingųjų gyvenimas, kiek tai leidžia to meto metraščiai. Antrojoje – teismų knygos, kuriose aprašyta daug įvairių bylų., taip pat įvairūs šaltiniai , kurie parodo, kaip gyveno paprasti žmonės, kaip atrodė to meto miestai ir kaimai.

Per visą LDK istoriją buvo apie trisdešimt valdovų – karalių, didžiųjų kunigaikščių. Tačiau tik nuo Vytauto ir Jogailos laikų yra daugiau išlikusių rašytinių dokumentų, kuriais remdamiesi, galime suprasti kas vyko, kas su kuo draugavo, pykosi ar kariavo. Daugelis to meto istorinių darbų buvo užsakomieji ir atitiko tam tikrų visuomenės sluoksnių požiūrį į įvykius – lenkai aukštino savo indėlį bendroje valstybėje, valdovai – save. Tačiau daugelyje to meto kronikų, metraščių išaukštinami valdovų karo žygiai – pergalės bei pralaimėjimai ir labai mažai dėmesio skiriama asmeniniam kasdieniniam gyvenimui, bet iš išlikusių nuotrupų galime susidaryti nuomonę, kad valdovams buvo būdingos visos žmogiškos silpnybės ir ydos, jie taip pat serga, miršta, įsimyli, dalyvauja įvairiuose medžioklėse, pasilinksminimuose, nesutaria su savo artimaisiais bei pavaldiniais.

Bychovco kronikoje minimas Gedimino sapnas, kurio dėka buvo įkurtas Vilnius ir Trakai, taip pat Pilypo de Mezjero pasakojimas apie Gedimino? laidotuves, tai daugiau pasakojimų ir įvairių interpretacijų samplaika, kas nei dokumentiškai, nei istoriškai nepatvirtinta. Šiek tiek žinių suteikia Gedimino prekybinė sutartis su Ordinu, kur kiekvienos šalies pilietis galėjo prekiauti kitoje šalyje ir tuo pačiu laikytis tos šalies įstatymų bei Kęstučio ir Liubarto raštas Torūnės pirkliams – “ …prašėte mūsų, kad leistumėm ir jums nedraustumėm atvykti per Brestą į Lucką prekiauti, mes džiaugiamės tai galėdami padaryti jums – nebijokite nieko, važiuokite. Jei kuris pirklys vyks Iš Torūnės per Brestą į Lucką, būkite ramūs. O su šiuo raštu kas vyks iš Torūnės per Drohičiną, Melniką ir Brestą prekiauti į Lucką, aš, kunigaikštis Kęstutis, neliepsiu to sulaikyti” “(“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 113). Algirdas užpuolęs Maskvą- “prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, nujodamas didžiu balsu sušuko : “Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!”(“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 153). Tačiau jau nuo XIV a. pabaigos – XV a. pradžios jau galime skaityti autentiškus dokumentus, kur aprašyti LDK valdovų kasdienybė, pirmiausiai LDK Vytauto.

Palaikydamas gerus santykius su Ordinu, Vytautas siunčia “ baltą vanagą ir su juo keturis sakalus, du – nuo mūsų ir du – nuo mūsų namų ponios” ( “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas”, psl. 16 ) . Ordino magistras atsakydamas į tai atsiunčia Reino vyno. Visas susirašinėjimas buvo vykdomas atsižvelgiant į to meto diplomatinį etiketą, nežiūrint, kad vokiečiai buvo vieni iš didžiausių Lietuvos priešų. Tam tikrą komizmą galime perskaityti Vytauto laiške Ordino magistrui apie Jogailos išvyką į Palangą “ … norėjo ten jūrą pamatyti, kadangi jis iki šiol jūros nematęs…”(“ LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 20 ). Plačiai aprašomas Vytauto piršliavimas Jogailai, kai pastarasis norėjo vesti ketvirtą kartą ir vedė Sofiją, Alšios kunigaikščio Andriaus Algimantaičio dukrą. Nugalėjęs totorius, Vytautas įkurdina juos prie Vokės upės, palikdamas prievolę vykti į karą.

Daugelis įvykių, nelaimių buvo siejama su dangaus ženklais – mirus Kazimierui – “ … buvo matyti trys saulės danguje. Paskui du mėnesius nenutolo kometa, kuri po saulėlydžio pasirodydama, be abejonės reiškė karaliaus mirtį. Greitai po jo mirties nežinia kaip kilo gaisras [ Krokuvos universiteto ] didžiojoje kolegijoje ir nemažai miesto sudegė. Vėliau visą Lenkiją apėmė ir žmonių, ir gyvulių maras. ( “LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 46 ). Tas pats vyksta mirštant Aleksandrui – “ …Krokuvoje iškrito kruša: ledo gabalai sulig perekšlių kiaušiniais krito… perkūnas vieną pilies bokštą su sienos gabalu sutrupino, sakoma, kad tai reiškė greitą karaliaus mirtį “(“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 52 ). Gydyti Aleksandro ėmėsi sukčius Balinskis, kuris vos jo nenumarino. Aleksandro mirtį pranašavo pasirodžiusi kometa, kuri ant Krokuvos rotušės bokšto vieną naktį iį debesų nukrito.

Apie 1493 m. pirmą kartą Lenkijoje užregistruojamas prancūziškos ligos – sifilio – atvejis, kurį iš Romos į Krokuvą atnešė viena moteris, kuri ten lankėsi pamaldose.

”1503 metų kovo mėnesį nuo prancūziškos ligos mirė [ valdovo brolis] (Aleksandro) kardinolas Fridrichas. Palaidojo jį, [ paguldę ]
į žalvarinį karstą, Krokuvos pilies [ bažnyčioje ] priešais didįjį altorių …. Fridrichas buvo aukšto ūgio, puikios išvaizdos, proto nedaug turėjo, mėgo girtuokliauti ir turėjo draugų, su kuriais užsidaręs gėrė “ (“ LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 51 ).

Baigiantis XVI a. jau yra daug dokumentų, memuarų, kurie plačiai aprašo kilmingųjų papročius, karo žygius. Atsižvelgiant į to meto pažangesnes Vakarų Europos valstybes, taip pat norint perimti jų kultūrą, architektūrą, mokslo pasiekimus buvo siekiama kuo labiau integruotis į to meto europinį gyvenimą, pradedami kurti universitetai, kolegijos, daugelis kilmingųjų vaikų leidžiami mokytis į Rytų ar Vakarų Europos universitetus. Priėmus krikščionybę, LDK, o vėliau ir bendrą Lietuvos – Lenkijos valstybę aplanko vis daugiau katalikiškų šalių pasiuntinių, kuriasi įvairios atstovybės, kilmingieji rašo savo giminės istorijas, atsiranda poreikis savo dvaruose rinkti knygas, kas vėliau išauga į atskiras bibliotekas.

Tuo metu plačiai aprašomos Žygimanto Augusto laidotuvės ir jų tvarka, kur numatyta kiekviena smulkmena, kiekvienas žingsnis. Taip pat labai smulkiai aprašyta kardinolo Henriko Gaetano kelionė iš Krokuvos į Varšuvą, kur 300 žmonių reikėjo daug maisto “ ….kasdien du jaučiai, septyni veršeliai, septyni avinai, šeši meitėliai, 48 gaidžiai, 76 viščiukai, 50 balandžių, 6 liežuviai, 26 žąsys, pusė sūdyto meitėlio, 60 svarų sviesto ir t.t. …. Penktadieniui, šeštadieniui ir švenčių išvakarėms : 4 didelės lydekos, 12 vidutinių lydekų, 40 mažesnių lydekų, 8 karpiai, 20 svarų visokių rūšių žuvų, 10 svarų silkių, tiek pat upėtakių, 12 svarų aliejaus, grybų – kiek reikės, 10 svarų džiovintų slyvų, tiek pat manų kruopų, 90 svarų sviesto ir t.t. “(“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 79). Albrechtas Stanislovas Radvila bei prancūzų karininkas G. Boplanas suteikia daug žinių apie Zigmanto Vazos mirtį bei šlėktų laisves ir papročius. Pagal Stanislovo Augusto Vardinių šventimą galime spręsti kaip žmonės skirtinguose miestuose ir miesteliuose – Gardine iliuminacijos, gatvės išpuoštos karaliaus portretais, herbais, monogramomis, Vilniuje – “ žmonės šaukė: “ Tegyvuoja tauta! Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja konstitucija! Tegyvuoja laisvė!” (“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 109), Žiežmariuose – buvo iliuminuota turgavietė galerija, pastatytos piramidės su valdovo monogramomis, griaudėjo mortyros ir viso to “ autorius buvo ponas Staševskis, garbingas Žiežmarių gyventojas, to miesto odų rinkliavos raštininkas“(“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 110). Daugelyje rašytinių šaltinių, kaip buvo minėta ankščiau, parodomas tiktai kilmingųjų gyvenimas arba su karu ir taika susiję dalykai, kurie atspindi to laiko kasdieninį gyvenimą tiek kunigaikštystėje, tiek karalystėje, tačiau III Lietuvos Statute matome, kad čia aprėpiama plati gama kasdieninio gyvenimo, kuris susijęs su kilmingaisiais ir paprastais žmonėmis, tačiau pats pagrindas buvo skirtas bajorų teisėms ir laisvėms. Statutas – unikalus dokumentas galiojęs truputį daugiau negu 200 metų ir buvęs savotiška konstitucija, kurios straipsniai ir atpildas už bausmes buvo neskundžiami ir nesvarstomi. Karalius arba valdovas – beveik Dievas, jis visą laiką teisus ir jo akivaizdoje galima elgtis tiktai griežtai patvirtintose taisyklių normose. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės ir bajorų gyvenimui. Valstybė – visų Tėvynė ir kiekvienas, iškilus pavojui, jei pajėgus ją ginti turi stoti į gynėjų gretas arba kitaip prisidėti prie jos gynimo. Bajorai buvo gavę vienas iš pažangiausių laisvių ir teisių to meto Europoje – III skyrius 2 straipsnis – apie bajorų laisves – “Mes, valdovas, savo žodžiu pažadame už mus ir mūsų palikuonius, Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei visose šios valstybės žemėse saugosime visus kunigaikščius ir Ponų tarybą – tiek dvasiškius, tiek ir pasauliečius, – ir žemių pareigūnus, dvariškius, ponus vėliavininkus, bajorus, riterius, miestiečius ir visus paprastus laisvus žmones, taip pat saugosime jų laives ir krikščioniškas vertybes, kuriomis vadovaudamiesi jie, kaip laisvi žmonės, nuo senų laikų laisvai rinko iš savo protėvių sau ponus ir valdovus, Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, gyveno ir vadovavosi laisvų krikščioniškų valstybių pavyzdžiu ir būdu, teisėmis prilygdami ir vienodai turėdami, ir tomis laisvėmis bendrai naudodamiesi su savo kaimynais ir broliais – Lenkijos Karūnos riteriais bei kitais tos tautos luomais” (“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 134). Nustatoma, kad jokiu būdu negalima silpninti kunigaikštystės ir iš jos išvežti ginklus. Taip pat buvo stengiamasi išlaikyti tam tikrą moralės lygį – skiriamos bausmės už šmeižtą, paskalas, apie santuoką be tėvų leidimo ir pan. Įdomūs straipsniai apie kelius – jie turi būti pusantros rykštės pločio ir bičių kainą – galima vagį nuteisti myriop, jei jis išplėšė ar sugadino avilį ir buvo sugautas su įkalčiais. Įvairiam smurtui buvo skirtas visas XI skyrius – kiekvienas pilies teismas turi išlaikyti ar turėti budelį, tėvų gyvybė vertinama daugiau negu vaikų, nes už tėvažudystę vaikai turi būti paskandinti, o už vaiko
nužudymą tiktai kalėti tam tikrą laiką ir po to viešai išpažinti savo kaltę. Išprievartavimas interpretuojamas įvairiai – “ jei kas nors mergaitę ar padorią moterį, kurio luomo ji bebūtų, išprievartautų, o ta mergaitė ar moteris tos prievartos metu šauktųsi pagalbos, tada toks turi būti nubaustas mirties bausme. O jei ji panorėtų ištekėti už jo, tebūnie jos valia. O jei prievarta buvo įvykdyta tokioje vietoje, kur žmonės galėjo girdėti šauksmą, bet mergaitė ar moteris nešaukė apie prievartą, o tik po to apie tai papasakojo žmonėms, tada toks pasakojimas negali būti pripažintas kaip įrodymas, o tas kaltinamasis negali būti apkaltintas prievartavimu” (“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 140). Su tam tikromis bajorų laisvėmis susijęs XII skyriaus I straipsnis – Apie bajoro nužudytą paprasto luomo žmogų

Mes, valdovas, užkirsdami kelią žmonių savavaliavimams ir įžūlybėms, nustatome; jei kuris nors bajoras iš įniršio, iš girtumo, be jokios priežasties, savavališkai, tyčia, lengvabūdiškai žiūrėdamas į bendrus įstatymus ir tyčiodamasis iš Dievo sutvėrimo, nužudytų paprasto luomo žmogų, ne bajorą, ir būtų įkandin sugautas, t.y. per laikotarpį, nustatytą dėl ūmaus nusikaltimo šiame Statute aukščiau, toksai bajoras po prideramų įrodymų turėtų sumokėti galvažudinę ir būtų nubaustas mirtimi. Bet įrodinėjimas prieš bajorą tokioje byloje gali būti tiktai toks: besiskundžiančioji pusė, pristačiusi nužudytąjį su šešiais liudininkais, padoriais žmonėmis, vertais pasitikėjimo ir neįtariamais, pati, kaip septinta, turi prisiekti. Tarp tų šešių liudininkų turi būti du bajorai, verti pasitikėjimo ir neįtariami. Tada, po tokio įrodymo, tas bajoras turi būti mirtimi nubaustas. (“LDK kasdienis gyvenimas”, psl. 142).

Statute taip pat buvo paliestas tautinis klausimas – žydai gali gyventi LDK tikslu tam tikromis išlygomis, o čigonai iš vis nepageidaujami žmonės, kurie atneša visas įmanomas bėdas ir negeroves.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1950 žodžiai iš 6488 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.