LDK po Vytauto mirties
Po Vytauto mirties LDK bajorai, susitarę su slavų žemių didikais, didžiuoju kunigaikščiu paskelbė jaunesnįjį Jogailos brolį Švitrigailą, valdžiusį Černigovo, Seversko – Naugardo ir Briansko žemes. Lietuvos bajorai taip padarė, norėdami išsaugoti valstybingumą. Nors Jogaila, tuo metu buvęs Lietuvoje, taip siekė tapti didžiuoju kunigaikščiu, bet jam teko pripažinti Švitrigailą. Švitrigaila Lietuvą valdė iki 1432 m. – du metus. Jis gynė Lietuvos suverenumą ir siekė gauti Vytauto karūną (čia imperatorius Zigmantas jį palaikė).
Tačiau Švitrigailos įžengimas į sostą buvo tapatus Horodlės unijos sulaužymui, nes unijos sąlygose buvo aiškiai pasakyta, kad po Vytauto mirties Lietuvoje liks didysis kunigaikštis, kurio LDK feodalai negalės išrinkti be lenkų ponų bei karaliaus sutikimo. Lenkijos ponai privertė Jogailą atšaukti savo žodį – Švitrigailos pripažinimą.
Iškart po Vytauto mirties lenkai klastingai užėmė visus Vakarų Podolės miestus, todėl Lietuvos bajorai ėmėsi žygių. Švitrigaila Vilniuje sulaikė Jogailą ir pareiškė jo nepaleisiąs, kol lenkai negrąžins Podolės. 1430 m. lapkričio 7 d. Trakuose buvo skubiai sudarytos paliaubos iki 1431 m. rugpjūčio 15 d., kada numatyta suruošti bendrą suvažiavimą iškilusiems ginčams spręsti. Tačiau lenkai Podolės negrąžino, todėl LDK kariuomenė įsiveržė į šią žemę, o Jogaila buvo sulaikytas antrąkart. Jogaila bandė taikytis, o lenkų ponai buvo labai nepatenkinti, kad Švitrigaila išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, be to, jie nenorėjo prarasti Podolės. Brendo karas. Lenkai pareikalavo dar ir Voluinės.
Švitrigailai pavyko surasti nemažai sąjungininkų – Moldaviją, Pskovą, Naugardą, Tverę, 1431 m. – Ordiną. 1431 m. vasarą lenkai pradėjo karą. Pradžioje LDK kariuomenei nesisekė, keletą kartų ji buvo sumušta, bet vėliau, kai į karą įstojo Ordinas, Jogailai teko prašyti paliaubų. 1431 m. rugsėjo 1 d. tokios paliaubos buvo sudarytos. Pagal jas Podolė liko Lenkijai, o Voluinė – Lietuvai. Paliaubos sudarytos beveik dvejiems metams.
1432 m. vasarą pas Švitrigailą tartis dėl taikos atvyko Laurynas Zaremba. Derybos buvo oficialioji jo vizito pusė, o neoficialioji – maišto prieš Švitrigailą kurstymas. Lenkai manipuliavo „religine korta“ – skelbė, kad Lietuvoje auga stačiatikių įtaka (tai nebuvo laužta iš piršto – tuo metu rusų žemių kunigaikščių ir bajorų įtaka išties išaugo), o Švitrigala netgi platina stačiatikybę. 1432 m. Ašmenoje apsistojusį Švitrigailą užpuolė sąmokslininkai, tačiau jam pavyko pasprukti į Polocką. Po perversmo didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas jaunesnis Vytauto brolis Žygimantas.