Ldk politinė sistema xviii amžiuje
5 (100%) 2 votes

Ldk politinė sistema xviii amžiuje

Turinys:

I.Įvadas………………………………………………………………………3.

II.LDK politinės kultūros horizontai:…………………………….4.

III.1764m. LDK generalinė konfederacija:……………………..5.

1. Konfederacijos susikūrimas……………………………….5.

2. Konfederacijos teismų ir karinė veikla………………..5.

IV. 1792 – 1793 m. LDK konfederacija:…………………………6.

1. Kas sąlygojo 1792 m. konfederacijos susidarymą….6.

2.Generalinės konfederacijos vadovybė…………………..7.

V. Formalaus konfederacijos egzistavimo laikotarpis:…….7.

1.Konfederacijos ir seimo santykis…………………………7.

VI. Išvados…………………………………………………………………9.

VII. Šaltiniai ir literatūra……………………………………………..10.

Įvadas

Politinė kultūra nuo pat jos koncepcijos atsiradimo visada buvo suvokiama kaip vienas iš politinės sistemos stabilumo veiksnių. Labai retai politinė kultūra analizuojama atsietai nuo kitų politikos mokslų problemų. Politinė kultūra pati savaime nėra teorija, tai – demokratinio stabilumo teorija. Kiekvienu istorinių laikotarpiu politinę kultūrą galima apibūdinti pakankamai ribotai ypač reikšmingų temų sąrašų, kuris per svarbiausius simbolius, mitus, retorikos strategijas ir ritualus išreiškia neliečiamas kolektyvines vertybes ir tikslus.

Šiame savo darbe pabandysiu atskleisti kelis politinės kultūros reiškinius, kurie buvo svarbūs pačios LDK XVIII a. politinei kultūrai. Vienas iš šių reiškinių – tai seimas kuris LDK susidarė nuo Ponų Tarybos 1492 m. Taip pat seimeliai, kurių pasiuntiniai atstovavo pavieto bajorams seime ir turėjo sprendžiamąjį balsą.

Kitas svarbus LDK politinės istorijos aspektų yra Lenkijos ir Lietuvos bajorų institucinis darinys- konfederacijos, jų tipai, teisinė raida, vieta parlamentarizme. XVIII a. konfederacijų tyrimas svarbūs dėl dviejų priežasčių: pirma, jos buvo viena pagrindinių politinio veikimo formų Respublikoje; antra, istoriografijoje ryškus kontroversiškas jų vertinimas.

Taipogi, šiame darbe nagrinėsiu 1792-1973 m. LDK konfederacijos susidarymą ir veikla. Analizuosime kitus du ilgalaikius procesus- bajorijos konfederacijų, kaip iš bajorijos politinės veiklos formų, bei LDK valstybingumo raidą. Ši konfederacija buvo savarankiška LDK didikų ir bajorų sąjunga, kėlusi savo tikslus ir uždavinius bei jiems įtvirtinti suformavusi atskirą valdžios aparatą.

Mano tikslai- atskleisti LDK konfederacijos susidarymą lėmusias sąlygas. Nustatyti konfederacijos egzistavimo politinę reikšmę. Pabandysiu išsiaiškinti vidines bei išorines LDK konfederacijos susidarymo priežastis. Atskleisiu konfederacijos, kaip aukščiausiosios valdžios šalyje, veiklos mechanizmą.

Istoriografija. Knygoje „ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra“ radau puikų straipsnį apie seimus ir seimelius. Ramunės Šmigelskytės – Stuokienės knyga „ LDK konfederacijos susidarymas ir veikla 1792- 1793 metais“. Taip pat A. Kupravičius ir A. Luošaičio knygoje „ Lietuvos politinė sistema“ labai informatyvų M. Degučio straipsnį „ Politinė kultūra“. Labai naudingas buvo D. Karvelio straipsnis „1764 m. LDK generalinė konfederacija „, kurį radau Lietuvos Istorijos Instituto išleistoje knygoje „ Lietuvos valstybė XII- XVIII a.“. Taip pat naudojausi V. Dolinskio knyga „ Simonas Korsakovskis“.

II. LDK politinės kultūros horizontai

Ankstyvosios monarchijos laikais Lietuvos politiniame gyvenime dalyvavo nedidelė grupė žmonių, nuolat buvusių valdovo aplinkoje. Vytautas ir Jogaila jau nedarė nieko svarbesnio be „ savo ištikimos tarybos“ ( didžiojo kunigaikščio taryba). Bet taryba kaip institucija ir valdžios organas susidarė tuomet, kai atsirado centro ir provincijų valdymo aparatas. Taigi 1468 m. susiformavo Ponų Taryba – ši taryba buvo protoparlamentinis organas.

Ponų Taryba rengė savo suvažiavimus, kurie buvo vadinami seimais. Seimai svarstė krašto gynybos, karo tarnybos, sienų ir pilių priežiūros, teismų ir privilegijų reikalus . Nors Seimą šaukdavo didysis kunigaikštis, o Ponų tarybos parengti nutarimai turėdavo tik prašymo statusą, ponai diktuodavo Seimo eigą. 1565 m. įsigaliojo nuostata principu :“Nieko naujo be žemių pasiuntinių pritarimo“. Pagal šį principą buvo sudaryti pavietų seimeliai, kurių buvo 28. Šių seimelių pasiuntinius atstovavo pavieto bajorams Seime ir turėjo sprendžiamąjį balsą.

Po 1569 m. Liublino unijos visas politinis gyvenimas persikėlė į bendrą su lenkais Seimą. Seimas buvo bajorų luomui atstovaujanti institucija, ir tik šio luomo nariai galėjo dalyvauti jo darbe. Beje, pavieto seimelio pasiuntinys galėjo nutraukti Seimo darbą. 1655 m. įvestas liberum veto teisė. Senato sprendimai ir toliau buvo priimami balsų dauguma, o seime – vienbalsiai. Šiaip seimeliai, naudodamiesi liberum veto teise, kontroliavo viso Seimo darbą.

Lenkijos ir Lietuvos Respublikos Seimą sudarė 170 pavietų pasiuntinių ir 140 senatorių. Lietuvą atstovavo tik 48 pasiuntiniai ir 30 senatorių, jie turėjo šį titulą iki gyvos galvos, eidami senatoriaus kėdę
garantuojančias pareigas.

Svarbiausiems klausimams parengti Seime dirbdavo komisijos. Seimo sesija trukdavo 6 savaites. Pasiuntiniai išsiskirstydavo į trijų didžiųjų provincijų sesijas. Įstatymai buvo priimami Lenkijai ir Lietuvai atskirai. Parengti Lietuvos įstatymus Lietuvos senatoriai ir pasiuntiniai darydavo bendrus suvažiavimus iki Seimo ir atskirose sesijose Seimo metu.

Pavietų seimelių instrukcijos pasiuntiniams į Seimą atskleidžia Lietuvos bajorų mentalitetą ir poziciją svarbiausiais valstybės klausimais. Lietuvos seimeliai pritarė daugeliui institucijų Seime : dėl religinių disidentų teisių apribojimo, dėl užsienio politikos ir t. t.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 2438 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.