Norėdamas sustiprinti Lietuvos politine ir ekonomine padėtį didysis kunigaikštis kariavo su Maskva, tačiau nesėkmingai: neteko Viazmos,Smolenskio ir kt. Meistų,sričių. 1494m. Susitakė su Maskvos kunigaikščiu Ivanu III. Vedė jo dukterį Elena.(Aleksandras didžiąją gyvenimo dalį gyveno Lietuvoje. Iš dalies dėl to , kad jo žmonos Elenos , kaip stačiatikės, Lenkai nesutiko karunuoti karaliene, o priimti Katalikų tikėjimą jei draudė tėvas, Maskvos kunigaikštis Ivanas III). Santaika nors ir sutvirtinta giminystės ryšių , buvo trumpa. 1500-1503 Lietuva vėl kariavo su Maskva. Aleksandras prašė Livonijos Ordino ir Pavalgio totorių paramos.tuo metu krymo totoriai užpuolė Lietuvos sritis:Voluinę ir Podolę. Maskva tuo pasinaudojusi sumušė Lietuvos kariuomenę ties Vedrošos upe.(Vedrošos mūšis). Dėl Maskvos antpuolių į maskvos kunigaikštį kreipėsi vengrijos karalius Alenksandro brolis ir popiežius. Ivanas III sutiko pasirašyti 6metu paliaubas. Jam liko dideli žemės plotai : su Seversko naugarduku, černigovu ir kt.miestais.
Konstantias Ostrogiškis.
Kunigaikštis konstantinas Ostragiškis buvo Lietuvos kariuomenės vadas. Jis narsiai gynėsi Vedrošos mūšyje ir po žiaurių kautynių pateko į nelaisvę.
Pergalė ties Klecku 1506m. Prieš totorius.
Maskva kurstė totorius prieš Lietuva. 1506m. Totoriai pasiekėNaugarduka ir Lydą. Bet prie Klecko juos sumušė lietuvos kariuomenė, vadovaujama Aleksandro Didiko Mykolo Glinskio. Aleksandras mirė, nesužinojęs apie mūšio pabaigą.
Oršos mūšis 1514m. Trys karai su Maskva (1507-1508 , 1512-1522, 1534-1537) :
I. Karo pradžia. Smolensko netektis Nuo pat XV a. II pusës Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë (toliau – LDK) kruvinuose karuose gynësi nuo vis stiprëjanèios Maskvos. Dar XV a. pabaigoje Ivano III valdoma Maskvos Didþioji Kunigaikðtystë (toliau – MDK) uþgrobë daug rytiniø LDK teritorijø – Kozelskà, Obolenskà, Mcenskà, Odojevà (ið viso apie 87 000 kv. km). 1500 m. LDK kariuomenë pralaimëjo Vedroðos mûðá ir 1503 m. paliaubø sutartimi Maskvai atiteko naujos didþiulës teritorijos: Èernigovas, Severënø Naugardas, Starodubas ir Okos pakranèiø teritorijos. Ið viso LDK neteko apie 210 000 kv. km. Naujasis Respublikos valdovas ir LDK didysis kunigaikðtis – Þygimantas Senasis nesëkmingai bandë santykius su Maskva iðspræsti derybomis: karas vël prasidëjo 1512 m. Ðis LDK ir Maskvos karas (vëliau pavadintas Deðimties metø karu, nes truko iki pat 1522-øjø) daugelio tyrinëtojø vadinamas ilgiausiø ir nuoþmiausiu. Didþiulë maskvënø armija, vedama Maskvos didþiojo kunigaikðèio Vasilijaus III-iojo, tris kartus puolë vienà stipriausiø ir svarbiausiø LDK tvirtoviø – Smolenskà. Neatlaikæs stipraus artilerijos apðaudymo, miestas krito 1514 m. vasarà, po mënesio apsiausties. LDK sukrëtë Smolensko netektis. Tuo tarpu ákvëpta pergalës didþiulë 80-tûkstantinë maskvënø kariuomenë verþësi gilyn á kraðtà. Atremti prieðà bei susigraþinti prarastà tvirtovæ buvo skubiai sutelktos lietuviø ir lenkø samdiniø bei savanoriø pajëgos, kuriø skaièius siekë apie 30 tûkst. kariø. Ði armija, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiðkio, ið Borisovo patraukë á rytus. Abi kariuomenës susitiko ties Orða, prie Dnepro upës. Ankstyvà 1514 m. rugsëjo 8-osios rytà èia ir ávyko vienas kruviniausiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës kautyniø su Maskvos pajëgomis.