Lenkijos respublikos parlamentas
5 (100%) 1 vote

Lenkijos respublikos parlamentas

TURINYS

ĮŽANGA……………………………………………………………………………………………………………………3

1. ŠIUOLAIKINĖS VALSTYBĖS PARLAMENTO BRUOŽAI ……………………………………4

1.1 Parlamento struktūra ir darbo organizavimas………………………………………………………..4

1.2 Parlamento veiklos sritis…………………………………………………………………………………….5

2. ĮSTATYMŲ LEIDYBOS LENKIJOS RESPUBLIKOS PARLAMENTE YPATUMAI….8

2.1 Valstybės santvarkos formavimas Lenkijoje………………………………………………………….8

2.2 Seimo ir Senato statusas……………………………………………………………………………………..9

2.3 Parlamento rūmų vidinės autonomijos apribojimas……………………………………………….10

2.4 Parlamentinė kontrolė………………………………………………………………………………………..12

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..13

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………14

ĮŽANGA

Mes gyvename Europos Sąjungoje ir kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Gavus papildomų teisių: teisę laisvai judėti ir laisvai apsigyventi Sąjungos teritorijoje, teisę rinkti ir būti išrinktam rinkimuose į Europos Parlamentą, o taip pat savivaldybių rinkimuose valstybėje, kurioje gyvename, teisę į diplomatinių ir konsulinių įstaigų apsaugą trečiosiose šalyse ir t.t., aš manau, mes turime žinoti kitu valstybių ES nariu valdžios struktūrą bei valdymą, partijų ir kitu grupių bei atskyrų piliečių veiklą ir sąveiką valstybės viduje. Be to nuo tarptautinių santykių pobūdžio priklauso ne tik atskirų individų padėtis ir elgsena, bet ir visos visuomenės raida. Todėl mano referato tema yra svarbi ir aktuali, ypatingai kai mes kalbame apie „Valstybę-kaiminę“.

Prieš tai, kai pradėti mano darbą reiktu trumpai apibrėžti šalį, kurios parlamentą konstitucionalizmo kontekste aš nagrinėsiu:

Oficialus šalies pavadinimas: Lenkijos Respublika (LR) (Rzeczpospolita Polska (RP)).

Konstitucija: Priimta 1997 m. balandžio 2 d. (įsigaliojo 1997 m. spalio 17 d.).

Valdymo forma: Daugiapartinė respublika su dviejų rūmų parlamentu – Sejme 460 deputatų, Senate – 100 senatorių, išrenkamų visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai.

Valstybinio valdymo organai:

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Seimas, Senatas

Vykdomoji valdžia: Respublikos Prezidentas, Ministrų Taryba

LR suskirstyta į 16 vaivadijų (wojewodztwo)

Mano referato tikslas yra apžvelgti ir atskleisti Lenkijos Respublikos Parlamento struktūra ir kompetencija bei parodyti jų ypatumus. Tokių atveju šio darbo uždaviniai:

• Apžvelgti parlamento pagrindinius bruožus;

• Atskleisti parlamento struktūrą, darbo organizavimą ir kompetenciją;

• Parodyti Lenkijos Respublikos parlamento ypatumus lyginant jo struktūrą, darbo organizavimą ir veiklos sritis su kitų šalių parlamentų santvarkomis.

Tam aš naudosiu tokius pagrindinius metodus kaip įvairios mokslinės medžiagos bei Lenkijos Respublikos Konstitucijos nagrinėjimą, sisteminimą , analizė ir išdėstymą, pateikiant savo vertinimą

1. ŠIUOLAIKINĖS VALSTYBĖS PARLAMENTO BRUOŽAI

Šiuolaikinėse valstybėse įstatymų leidyba užsiima parlamentas. Parlamentas (pranc. Parlamentaire < parler – kalbėti) – įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, įteisinantis svarbiausius politinius ir ekonominius sprendimus. Demokratinis valdymas be parlamento – neįsivaizduojamas. Būtent parlamentui tauta rinkimuose paveda spręsti svarbiausius valstybės klausimus ir suteikia teisę kalbėti jos vardu.

Parlamentarizmo gimtinė – Anglija. Čia jis pirmiausia užsimezgė, išsivystė ir XVIII – XIX a. susiformavo galutinai. Parlamentarizmą išpopuliarino kylančios buržuazijos valstybės teisės teoretikai (Š. Montesquieu, Locke), enciklopedistai. Jį perėmė ir, kai ką pakeitę, praktikoje pritaikė kitos valstybės. XVIII – XIX a. tautą, o ne luomus atstovaujančius parlamentus turėjo JAV (1789 m.), Vokietija (1848 m.), Šveicarija (1847 m.), Olandija (1814 m.), Švedija (1866 m.), Suomija (1809 m.). Daugumoje valstybių šis atstovavimo organas šiandien turi specialų pavadinimą: JAV – Kongresą, Prancūzijoje – Nacionalinį susirinkimą, Turkijoje – Medžlisą, Lietuvoje, Lenkijoje – Seimą. Kai kuriose valstybėse (Anglijoje, Italijoje) jis vadinamas visuotinai priimtu parlamento vardu.

1.1. Parlamento struktūra ir darbo organizavimas

Parlamentų struktūrą nustato valstybių konstitucijos. Parlamentai gali būti sudaryti iš vienų ar dvejų rūmų. Parlamentas suformuojamas ir ima funkcionuoti po visuotinių rinkimų. Jame susiburia įvairių politinių partijų veikėjai, atstovaujantys skirtingų socialinių grupių interesus. Todėl parlamente vyksta konkurencinė kova, kaip ir visoje visuomenėje. Laimėjusi rinkimus politinė partija arba kelių partijų koalicija tampa vyriausybine dauguma, kurios rankose atsiduria visa valdžia.
Kita parlamento dalis – opozicija, jungianti vienos ar kelių mažų partijų, prieštaraujančių vyriausybės vykdomai politikai, deputatus. Opozicijai vadovauja žymiausi politikai – opozicinių partijų lyderiai. Bet kokiame parlamente opozicijos buvimas yra ne vien normalus reiškinys, bet ir būtinas. Ji visada išreiškia piliečių norus ir siekius. Bet kokia opozicija turi dvi pagrindines funkcijas. Pirma, opozicija neleidžia įsigalėti vienai partijai ir pažaboja valdžios savivalę, padeda išlaikyti konstitucinį valdžios pobūdį. Antra, jokie politiniai sprendimai nėra tobuli. Todėl parlamente opozicija nurodo valdžios klaidas ir trūkumus. Ji – priemonė valdžiai apriboti ir socialinės taikos puoselėtoja. Pirmieji pozityvios opozicijos reikšmę pripažino anglai.

Paprastai opozicija turi savo politinę programą, suformuotą “šešėlinę vyriausybę” ir būna pasiruošusi perimti valdžią bet kuriuo metu. Kartais valdančiosios ir opozicinės partijų pozicijos parlamente iš dalies sutampa. Pasiekti kompromisą padeda bendradarbiavimas ekologijos, kultūros, užsienio politikos ir kitose srityse.

Deputatai parlamente jungiasi į frakcijas (pagal politinius įsitikinimus). Tokios frakcijos įvairių šalių parlamentuose vadinamos skirtingai: Prancūzijoje ir Italijoje – parlamentinėmis grupėmis, Austrijoje – parlamentiniais klubais ir panašiai. Dažnai vienos ir tos pačios frakcijos narių pozicijos įvairiais klausimais yra prieštaringos. Todėl frakcijos vadovybė eiliniams nariams nurodo, kaip pastarieji privalo elgtis ir už ką turi balsuoti. Jeigu tokie vadovybės nurodymai nevykdomi, tai kituose parlamento rinkimuose nepaklusnieji neįtraukiami į partinius rinkiminius sąrašus. Šiuolaikinių valstybių konstitucijos parlamento deputatams suteikia įvairių privilegijų. Dažniausiai minimos dvi pagrindinės: indemnitetas ir imunitetas. Indemnitetas (lot. indemnis – nenuskriaustas) – parlamentaro teisė laisvai kalbėti ir balsuoti parlamente. Už tai deputatas negali būti traukiamas teisminėn atsakomybėn už parlamento ribų. Deputato imunitetas (lot. immunitas – laisvas nuo ko nors) arba parlamentinė neliečiamybė – bendrųjų įstatymų netaikymas šiems ypatingą padėtį valstybėje užimantiems asmenims.

Parlamentai renkasi į sesijas, kurių kasmet būna ne mažiau kaip dvi. Sesijos trunka ir kelis mėnesius. Eilinės sesijos vadinamos paprastosiomis, o sesijos, šaukiamos nenustatytu laiku – nepaprastosiomis. Laikotarpis tarp sesijų, kada parlamentarai neposėdžiauja, vadinamas parlamentinėmis atostogomis.

Parlamento vidaus darbo tvarką reguliuoja jo statutas, o posėdžiams vadovauja pirmininkas, išrenkamas visam įgaliojimų laikotarpiui. Jis taip pat atstovauja savo šalies parlamentui santykiuose su kitų šalių aukščiausiais valdžios organais, kontroliuoja parlamento finansines išlaidas ir administracinio personalo darbą.

Ypatingas vaidmuo parlamentų veikloje tenka parlamentinėms komisijoms (komitetams), kurių nutarimai dažniausiai ir yra svarstomi parlamento plenariniuose posėdžiuose. Tokios komisijos būna laikinos ir nuolatinės. Laikinos komisijos sudaromos vieno ar kito konkretaus klausimo sprendimui, o paskui paleidžiamos. Tuo tarpu nuolatinės komisijos formuojamos visam parlamentinės kadencijos laikotarpiui. Jos sprendžia įvairius klausimus: užsienio politikos, finansų ir biudžeto, žemės ūkio, gamtos apsaugos, netgi kontroliuoja vyriausybės veiklą. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Seimo komitetai sudaryti iš 7-11 narių, kurie rengiamuose posėdžiuose išklauso įvairaus rango valstybės tarnautojų ataskaitas, taip pat kitus asmenis, galinčius padėti detaliai išnagrinėti iškilusią problemą. Atsisakymas dalyvauti komiteto posėdžiuose traktuojamas kaip nepagarba aukščiausiajam šalies organui, už ką galima griežtai bausti.

Parlamentinės komisijos sudaromos įvairiai. Dažniausiai jų partinė sudėtis nustatoma remiantis proporcinio atstovavimo principu: daugiausia vietų komisijose gauna tos partijos, kurios turi daugumą parlamente. Kiekvienos komisijos darbui vadovauja pirmininkas, kuris įvairiose valstybėse renkamas skirtingai: Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje jį renka parlamentas, o Australijoje, Airijoje – komisijos nariai.

1.2. Parlamento veiklos sritis

Dabartinių parlamentų kompetencijai priklauso įvairios klausimų grupės: įstatymų leidimas, valstybės biudžeto tvirtinimas, vyriausybės ir kitų valdymo organų suformavimas bei jų veiklos kontrolė, užsienio politikos strategijos nustatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis 67 –uoju Konstitucijos straipsniu, atlieka šias pagrindines funkcijas:

• Leidžia įstatymus;

• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

• Steigia valstybės institucijas ir skiria bei atleidžia jų vadovus;

• Prižiūri Vyriausybės veiklą;

• Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas.

Be abejonės, svarbiausia parlamentui veiklos sritis – įstatymų leidimas. Nors ši procedūra įvairiose valstybėse yra skirtinga, tačiau parlamenai šioje srityje turi daug bendrų bruožų: norint išleisti, pakeisti ar panaikinti įstatymą, būtina turėti taip vadinamą įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. Paprastai ši teisė valstybėje suteikiama tik
ribotam subjektų skaičiui: parlamentarams (parlamentinė iniciatyva); valstybės ar vyriausybės vadovams (vyriausybinė iniciatyva); tam tikroms rinkėjų grupėms (liaudies iniciatyva); aukščiausiems teisminiams organams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1319 žodžiai iš 4205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.