Lietuva
5 (100%) 1 vote

Lietuva

ĮVADAS

1939 09 01 prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Mūsų kaimyninę valstybę Lenkiją užpuolė dvi to meto galingiausios valstybės: iš vakarų Vokietija, o po dviejų savaičių iš Rytų – Sovietų Sąjunga. Lietuva, nors kentėjo didelę žaizdą su lenkų okupuota sostine Vilniumi, atsisakė dalyvauti toje dramatiškoje kampanijoje. Tačiau Sovietų Sąjunga to nepaisė ir 1940 06 15 savo ultimatumu Lietuvą privertė pasiduoti ir jos raudonoji armija okupavo mūsų kraštą. Nuo pat pirmųjų okupacijos dienų prasidėjo mūsų tautos žmonių areštai, kankinimai kalėjimuose ir žudymai, masiniai trėmimai su šeimomis į Sibirą. Lietuvių tauta buvo sukrėsta didelio siaubo. Žmones skaudino ir tai, kad be jokios kovos buvo okupuotas kraštas. Buvo žadėta mūsų valstybės santvarkos nekeisti ir mūsų tautos gyvenimo tvarkos neardyti, bet okupantai nuo pat pirmųjų dienų ėmėsi plataus Lietuvos krašto teroro. Tučtuojau buvo sunaikinta kariuomenė, Šaulių sąjunga ir visas jų turtas pasisavintas. Atimtos žmonių santaupos, ūkininkams uždėtos nepakeliamos prievolės. Esant tokiai tautoje padėčiai, nieko kita neliko, kaip laukti kokių nors įvykių. Lietuva tuo metu realiausią išeitį matė tik prasidedančiame vokiečių-rusų kare. Tauta laukė jo kaip (nors ir nelogiška) kokio išganymo, nes tuo metu kitokio kelio nebuvo.

Būsimų įvykių akivaizdoje lietuvių tauta kūrė planus atgauti Valstybingumą. Susikūrė karinė organizacija „Lietuvių Aktyvistų Frontas“ (LAF). Kaupė jėgas, ruošėsi, kiek įmanoma, kariniams veiksmams, atėjus momentui jėga pasukti tautos likimą palankesne linkme ir apsisaugoti nuo galimo tautos ir žmonių žlugimo.

Partizanai

Pirmaisiais okupacijos metais partizanai apsistodavo miško stovyklose ar pas ūkininkus.vėliau po didelių NKVD kariuomenės siautimų ir kautynių, jie pradėjo rengtis gerai užmaskuotas slėptuves.patogiausia slėptuvę būdavo įsirengti pas kaimo gyventojus,tačiau slėptuvę aptikus nukentėdavo ir šeimininkai.todėl nenorėdami geradariams užtraukti nelaimės,partizanai bunkerius dažnai įrengdavo miškuose ir laukuose.

Vis dėl to gyvenimo sąlygos bunkeriuose būdavo labia sunkios: pro lubas ir sienas sunkdavosi vanduo, nuolat trūkdavo oro, tvyrodavo drėgmės ir puvėsių tvaikas. Per dieną partizanai būdavo tartum gyvi palaidoti, įtemtai klausydavosi žemės gilumoje atsiduodančių žingsnių garso. Išdavus slėptuvė ir ją apsupus, įsiveržti praktiškai nebebūdavo jokios galimybės.pavasarį partizanus lengva būdavo atpažinti iš išblyškusių, patinusių veidų. Partizanai labia ilgėdavosi paprasto kasdieninio gyvenimo, kaimiškų darbų. Pavasarį su pavydu žiūrėdavo į laukuose triūsiančius žmones. Kartais naktį ateidavo ir suardavo dirvą, nušienaudavo pievą. Nelengva būdavo apsirūpinti maistu bei drabužiais. Pagal instrukcijas buvo numatyti keli apsirūpinimo būdai: turto konfiskavimas, rekvizicijos ir aukos. Turtą konfiskuodavo iš valstybinių ūkių ir įstaigų. Gautas turtas būdavo kruopsčiai suregistruojamas ir paskirstomas būriams. Sovietinis teismas ir propaganda kiekvieną partizanų išpuolį, kurio metu apsirūpindavo maistu ar pinigais traktuodavo kaip plėšikavimą. Okupanatai stengėsi apjuodinti partizanus nenorėdami pripažinti, kad jiems, kaip ir kiekvienai kariuomenei reikejo gyventi ir kovoti.

Ne mažesnis partizanų rūpestis buvo vaistai ir gydytojas. Jie neturėjo ligoninių. Dažną sužeistą tedavo perrišinėti ir slaugyti miške po atviru dangum.

Žmonės rėmė partizanus. Ir dažnai nuoširdžiai jiems padėdavo kaip tik neturtingieji valstiečiai. Turtingieji kartais pagailįdavo savo gero. Nors čekistai už partizanų išdavimą siūlė premijas, o už jų rėmimą grasino kalėjimu bei tremtimi, dauguma kaimo žmonių kuo galėdami padėjo partizanams, nes jie reiškė jų lūkesčius vėl matyti laisvą tėvynę.



Partizanų vadai suprato, kad neorganizuoti, nepaklustantys vadovybei ir statutų reikalavimų nesilaikantys kovotoju būriai gali tapti nevaldomi ir žeminti partizano vardo. Todėl nuo pat partizaninio karo pradžios buvo formuojami štabai, renkami vadai,kurių įsakymams turėjo palusti visi kovotojai.

Buvo kovojama su poelgiais, žeminančiais partizano garbę. Žinomas ne vienas atvejis, kai aro lauko teismai myrip nuteisdavo nusikaltusius partizanus. Griežta drausmė ir tvarka padėjo tokiame sunkiame ir ilgame partizaniniame kare iki galo išlikti laisvės kovotojais, netapti pavieniais keršytojais.

Sunkiausia yda – tai girtavimas. Girtavimas padarė daug fizinės ir moralinės žalos tiek visai tautai, tiek partizaniniams judėjimui. Partizanų vadovybė visą laiką ryžtingai kovojo su tuo baisiu įprošiu. Kai kurios partizanų apygardos išleido įsakymus, draudžianšius ne tik partizanams vartoti, bet ir gyventojams gaminti naminę. Okupacinė valdžia visokeriopai skatino visišką moralinę gyventojų degradaciją, nes tik tokiu būdu galima galutinai palaužti tautą.

Partizanai nebuvo ypatinga žmonių rūšis. Jie atėjo į pilną pavojų miško gyvenimą. Mirtis lydėjo partisan nuo pirmųjų iki paskutiniųjų dienų


Išniekinti neatpažintų Dainavos
apygardos partizanų kūnai.

Pirmaisiais okupacijos metais, kai išsilaisvinimo viltis buvo visai reali, dažnas nesusimąstydamas pasirinko partizano kelią. Dažna šeima išleido į mišką po kelis vaikus. Tėvynė partizanams nebuvokažkokia abstrakcija. Todėl nenuostabu. Kad mūšio įkarštyje kiekvienas buvo pasiryžęs pasiaukoti už kitus. Didžiausia atspara tamesmurto, kraujo ir neteisybės pasaulyje buvo tikėjimas.

Jaudinančios būdavo partizanų religinės tautinės šventės. Dėl nesibaigiančių pasalų ir gaudynių, kaimo gyventojų persekiojimo vėlesniais pokario metais partizanai stengėsi šventes švęsti taip, kad niekam neužtrauktų nelaimės. Būta ir linksmesnių grynai partizaniškų švenčių- tai priesaika ir apdovanojimų teikimas. Ne mažiau iškilmingai vykdavo apdovanojimai. Aukščiausias įvertinimas Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardo suteikimas.

Gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, mirties artuma skatino partizanų norą išlikti nors dvasiškai, t. y. perteikti savo jausmus ir mintis kitiems rašytine forma. Niekados Lietuvoje nebuvo tiek sukurta daug naujų dainų, kaip pokario metais. Dažniausiai tai buvo romantiški lyriniai eilėraščiai. Kai kuriuose eilėraščiuose atpasakojamas visas mūšis ar konkretaus herojaus likimas.

Kartu su savamoksliais kūrėjais kovojo ir žuvo talentingi autoriai. Ryškiausiu ir įvairiapusiškiausiu talentu apdovanotas buvo Bronius Krividas. Jų tekstai skiriasi nuo sodžiaus kultūrą reprezentuojančių kaimo jaunuolių poezijos.

Nors tarp partizanų populiariausia buvo poezija, tačiau kai kurie rašė trumpus apsakymėlius. Daugiausia partizanų rašė dienoraščius.

Laisvo spausdinto žodžio vertę Lietuvažinojo jau nuo knygnešių laikų. 1944m.LLA centrinis štabas, traukdamasis nuo fronto, leido ,, Kairines politines žinias”, ,,Karžygį” – 1945 m. susikūrus stambesniems partizanų junginiams, beveik keikviena apygarda leido savo laikraštį. Spausdinimo techniką partizanai įsigydavo įvairiais būdais : mašinėles konfiskuodavo iš valstybinių įstaigų, tipografinį šriftą pirkdavo iš spausdintuviu darbininkų.

Greta periodinių leidinių partizanai parengė nemažai poezijos rinkinių, satyrų. Be laikraščių nuolat būdavo spausdinami ir platinami atsišaukimai, kreipimaisi į jaunuomenę. Partizanų spaudo temos diktavo politinė situacija. Plačiausiai būdavo atspausdinami tarptautiniai įvykiai. Spauda buvo vienintelė tribūna, kur partizanai galėjo skelbti apie savo kovos tikslus ir kovos prasmę.

Savo ruožtu okupacinė valdžia pagrindinės spaudos leidybą traktavo kaip vieną didžiausių nusikaltimų. Legaliai gyvenantiems inteligentams dėl arešto grėsmės praktiškai buvo neįmanoma dalyvauti partizanų spaudos leidyboje.

Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas, laikraščių „Laisvės varpas“ ir „Vyčių keliu“ redaktorius ir leidėjas Antanas Bakšys-Klajūnas.

Išvežamųjų medžioklė

1941 m. birželio 14 d. anksti rytą visose Lietuvos miestų gatvėse, visuose keliuose pasirodė enkavedistų ir vietinių komunistų sunkvežimiai. Ne vienam matant juos, kilo nelinksmos mintys. Sunkvežimiams miestuose sustojus prie namų, kaimuose prie ūkių, prasidėjo taip dažnai saugumo organų instrukcijose minima operacija, kurios lietuviai nepamirš per amžius. Ta operacija lietuvių tautai nešanti pražūtį ir mirtį buvo nežmoniškai žiauri ir skaudi kiekvienam jos paliestajam. Kur tik pasirodė operatyviniai darbininkai, ten prasidėjo verksmas, liejosi ašaros.Operatyviniai darbininkai su išvežamaisiais elgėsi nežmoniškai. Operacijų darbininkai krėsdavo išvežamųjų namus ieškodami ginklų ir kompromituojančios medžiagos. Tų paviršutinių kratų metu darbininkai grobė išvežamųjų brangesnius daiktus, o kitus nužiūrėtus daiktus pasiimdavo vėliau.

Pakrovimas į vagonus

Pirmieji masiniai areštai vyko 1940 m. liepos 10-17 dienomis. Buvo suimta ir įkalinta apie 500 lietuvių valstybės ir visuomenės veikėjų, karininkų, policijos, teismų atsakingų darbuotojų. Iki 1941 m. birželio iš 6606 suimtų ir Lietuvoje kalintų asmenų į SSRS lagerius ir kalėjimus buvo išvežta apie 3500 kalinių. Pavienių Lietuvos valstybės veikėjų, pasipriešinimo okupantams dalyvių areštai negalėjo tautos sąmonėje sunaikinti valstybingumo idėjos – ji žūsta kartu su tauta. Buvo griebtasi masinio šeimų trėmimo iš Lietuvos.

1944 – 1945 m. į kariuomenę mobilizuota 82000 lietuvių; iš jų prievarta paimti 46674 žmonės. 1946 -1952 m. Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis. 1948 ir 1951 m. lietuviai sudarė net pusę SSSR tremiamų žmonių. Ypatinguosiuose GULAG`o lageriuose lietuviai buvo antra arba trečia pagal gausumą tautinė grupė – dešimtadalis visų kalinių. 1945 – 1952 m. žuvo apie 20000tremtinių, iš kurių apie 5000 buvo vaikai. Kartu su 1941 m. tremtiniais žuvo apie 28000 žmonių. Bendras sovietinio genocido ir teroro aukų skaičiu

1945 m. birželį–rugsėjį daugelyje Lietuvos apskričių buvo vykdomi gyventojų trėmimai (iš viso ištremta daugiau kaip 6,3 tūkst. žmonių).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1535 žodžiai iš 5065 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.