Lietuva autoritarinio valdymo metais
5 (100%) 1 vote

Lietuva autoritarinio valdymo metais



LIETUVA AUTORITARINIO VALDYMO LAIKOTARPIU

(1926 – 1939 metais)

ISTORIJOS REFERATAS

Turinys

1. 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmas………………………………………………………2

2. A. Smetonos įsitvirtinimas valdžioje ir opozicija jo rėžimui………………………………3

3. Tautininkų vyriausybių vidaus politika ………………………………………………………….5

4. Vidaus ir užsienio politika autoritarinio valdymo metais…………………………………..5

5. A. Smetonos biografija…………………………………………………………………………………7

6. Literatūra…………………………………………………………………………………………………..13

LIETUVA AUTORITARINIO VALDYMO LAIKOTARPIU

(1926 – 1939 METAIS)

1926 metų gruodžio 17 dienos perversmas.

Perversmo priežastys:

1. dalies gyventojų nepasitenkinimas kairiųjų partijų politika (sprendimu nemokėti kunigams algų buvo nepatenkinti dvasininkai, karinės padėties panaikinimu ir reformomis kariuomenėje buvo nepatenkinti karininkai);

2. komunistų įsigalėjimo grėsmė ir baimė, kad sustiprės Lenkijos pozicijos Lietuvoje (politinių kalinių, tarp jų ir komunistų, amnestija, Lietuvoje leista įkurti 75 naujas lenkiškas mokyklas);

tautininkai ir krikdemai nebesitikėjo ateiti į valdžią parlamentiniu būdu, jie norėjo suteikti daugiau galių prezidentui;

3. sudėtinga ekonominė šalies padėtis.

4. 1926 m. rugsėjo 19 d. Buvo sudarytas komitetas sukilimui rengti, į kurį įėjo tautininkų ir krikdemų atstovai. Perversmą turėjo vykdyti 2-asis pėstininkų pulkas, vyriausiuoju perversmo vadu buvp paskirtas P. Plechavičius. Persversmas įvyko 1926m. gruodžio 17 d. (prezidento K. Griniaus gimimo dieną). Buvo užimtas Kauno paštas, telegrafo ir telefono stotis, prezidentūra ir Seimas. Po ilgų įkalbinėjimų prazidentas K. Grinius 1926 m. gruodžio 18 d. Sutiko perduoti valdžią į A. Smetonai ir A. Voldemaro rankas.

Perversmas pasuko Lietuvos valstybės gyvenimą nauja linkme. Parlamentarizmo laikotarpis baigėsi. Prasidėjo naujas tarpsnis, vadinamas autoritariniu režimu. Smetonai pavyko įvesti autoritarine diktatūrą be partijos diktatūros ir tai jį visai patenkino.

Augustinas Voldemaras (1883-1942 m.)

Gimė Ignalinos raj., baigė Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. 1911 m. gavo docento laipsnį, jis buvo pirmasis lietuvis, gavęs tokį laipsnį Rusijoje, 1916-1917 m. buvo Peterburgo universiteto profesorius. Grįžęs į Lietuvą įsitraukė į politinį atsikuriančios Lietuvos gyvenimą. 1918 11 11-12 26 buvo pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovas, paskui iki 1920 05 – visų vyriausybių užsienio reikalų ministras. Dalyvavo tautininkų partijos veikloje, dėstė Kauno universitete. A. Voldemaras buvo vienas iš 1926 12 17 valstybinio perversmo organizatorių, po perversmo tapo ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru (iki 1929 m. rugpjūčio mėn.). Dėl nesutarimų su A. Smetona buvo pašalintas iš vyriausybės, ištremtas į Platelius, vėliau gyveno Zarasuose. Už dalyvavimą kariniame perversme prieš A. Smetoną 1934 m. birželio mėn. buvo įkalintas, o 1938 m. ištremtas iš Lietuvos. 1940 06 18 grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžios buvo suimtas ir vėl išsiųstas iš Lietuvos. Mirė Butyrkų kalėjime 1942 m.

Veikla:

1. pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės vadovas 1918 11 11-12 26;

2. Lietuvos delegacijos vadovas Versalio taikos konferencijoje, kuri 1919 m. vyko Paryžiuje;

3. vienas iš tautininką partijos kūrėjų 1924 m.;

4. vienas iš 1926 m. gruodžio mėn. valstybinio perversmo organizatorių;

5. A. Smetonos bendražygis ir ministras pirmininkas 1926-1929 m.

A. Smetonos įsitvirtinimas valdžioje.

1. 1926 m. gruodžio 19 d., pasinaudojus 1922 m. Konstitucijos spragomis, A. Smetona buvo išrinktas prezidentu;

2. pradėtas Lietuvos KP ir kitų kairiųjų organizacijų persekiojimas, 1926 m. gruodžio mėn. Keturi LKP CK nariai nuteisti mirties bausme;

3. 1927 m. balandžio 12 d. Paleistas Seimas;

4. iš ministrų postų buvo išstumti krikdemai, suvaržyta jų spaudos laisvė;

5. 1928 m. priimta nauja Konstitucija, kuri išplėtė prazidento įgaliojimus (prezidentui suteikta teisė leisti įstatymus, skirti ir atleisti vyriausybę, bet kada savo nuožiūra paleisti Seimą), prezidentas renkamas 7 metams, jį renka ypatingieji tautos atstovai, išrinkti apskričių tarybų;

6. 1929 m. rugsėjo 19d. Iš ministro posto buvo atleistas A. Voldemaras, kurio per daug savarankiška veikla nebepatiko prezidentui A. Smetonai;

7. 1938 m. buvo priimta nauja Konstitucija, kuri galutinai įtvirtino A. Smetonos valdžią (prezidentas renkamas 7 metams, jis vadovauja valstybei, skiria ir atleidžia savo nuožiūra ministrą pirmininką, ministrus, valstybės kontrolierių, prazidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skelbia mobilizaciją, taiką ir karą, leidžia potvarkius, kuria turi įstatymų galią, gali atmesti Seimo priimtus įstatymus, paleisti Seimą, išrinkus naują Seimą, prezidentas neperrenkamas), prezidentas pasidarė niekam nepavaldus, neatsakingas ir niekieno neatšaukiamas.

Opozicija A. Smetonos rėžimui.

A.
Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų ir politikų, todėl per visą jo valdymo laikotarpį egzistavo opozicija:

1. šešis kartus bandyta įvykdyti valstybinį perversmą, paminėtini Tauragės pučas

1927 m. bei karininkų perversmas 1934 m.;

2. 1935-1936 m. Suvalkijos ir Dzūkijos ūkininkų streikas, kurio metu, be ekonominių, iškelti ir politiniai reikalavimai (surengti demokratinius rinkimus);

3. filosofo S. Šalkausko memorandumas 1935 m., kuriame kritikuojamas A. Smetonos valdymas;

4. J. Šliūpo laiškas A. Smetonai 1936 m., kuriame raginama keisti valdymo principus;

5. Nuo 1936 m. nelegaliai vykdavo valstiečių liaudininkų ir krikdemų pasitarimai, vadinami „politine ašimi“, kuriuose būdavo svarstomi Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimai.

Kritikai A. Smetona buvo nepakantūs, tačiau visuotinio kitaminčių persekiojimo Lietuvoje nebūta.

Opozicija Seimui

Opozicinės jėgos bandė nuversti A. Smetonos ir A. Voldemaro valdžią. Vienas tokių mėginimų – Tauragės pučas (1927 m. rudenį). Smetonos valdžia buvo nepatenkinti ir krikdemai. 1927 m. pab. jų lyderis L. Bistras sudarė perversmininkų štabą, siekė atkurti demokratine santvarką. Perversmas nepavyko.

Voldemarininkai norėjo grąžinti į valdžią Voldemarą.

J. Tūbelio vyriausybe kritikavo ir kariuomenė. Pašalinus Voldemarą iš valdžios, kariuomenėje 1929 m. susidarė slapta karininkų sąjunga, kurios tikslas – grąžinti Voldemarą į valdžią.

Pablogėję santykiai su Vokietija dėl Klaipėdos krašto paveikė Lietuvos žemės ūkį. Vokiečių represijas labiausiai pajuto Užnemunės ūkininkai, glaudžiai susiję su Vokietijos rinka. 1935 m. kilo ūkininkų streikai Dzūkijoje, Suvalkijoje. Be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė streiką žiauriai numalšino. 1936 m. pavasarį 4 valstiečiai buvo sušaudyti. Streikas privertė vyriausybę peržiūrėti vidaus politiką.

Opozicija Smetonos režimui stiprėjo.

Dėl nesėkmių santykiuose su Lenkija komplikavosi vidaus politikos padėtis.

1938 m. priėmus Lenkijos ultimatumą Smetonos prestižas krito.. 1939 m,. praradus

Klaipėdos kraštą, politinė padėtis dar labiau paaštrėjo. Tokia situacija kėlė Lietuvos

gyventojų nerimą. Ypač nepatenkinti buvo kariškiai. Smetonai teko nusileisti ir

1939 m. buvo sudaryta J. Černiaus vyriausybė, į kurią įėjo krikdemai, liaudininkai.

Tautininkų vyriausybių vidaus politika

Įsitvirtinęs valdžioje, A. Smetona įrodinėjo, kad į parlamentarizmą pasukti negalima, nes tai būtų politinė klaida. Jis siekė politinių jėgų konsolidacijos, bet ne koalicijos. Jis apibūdino savo valdžią kaip pastovesne ir naudingesne valstybei. Bet faktai rodo ką kita. Nuo 1920 05 15 iki 1926 12 17 buvo sudarytos 8 vyriausybės, kurios vidutiniškai valdė 9,9 mėn. Smetonos prezidentavimo metu nuo 1926 12 19 iki 1940 06 15 pasikeitė 14 ministrų kabinetų, valdžiusių vidutiniškai po 11,5 mėn. Be to, įvyko 6 valstybinio perversmo bandymai.

Tautininkų valdomoje Lietuvoje nebuvo genocido arba bandymų asimiliuoti tautines mažumas (žydai naudojosi savotiška kultūrine autonomija). Lietuvių tautos santykį su kitataučiais Smetona suprato labai paprastai – lietuviai yra savo valstybės kūrėjai, o tautinės mažumos – jų padėjėjo Smetonos valdymo metais buvo galutinai sumodeliuotos valstybės politinės struktūros, tradicijos.

1931 m. buvo išleistas Respublikos prezidento rinkimo įstatymas, kuris numatė, kad prezidentą rinks ypatingi tautos atstovai. Taip Smetona sudarė sau sąlygas vėl tapti prezidentu.

1936 m. Smetonai teko atgaivinti Seimo instituciją (kad nebūtų kritikuojamas prezidentas). 1936 m. gegužės 9 d. buvo paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį kandidatus į Seimą siūlė ne politinės partijos, bet apskričių ir miestų tarybos. Seimo veikla buvo ribota. Išrinkus IV Seimą, buvo baigta formuoti nauja valdžios sistema, pagrįsta prezidento galia.

Autoritarine valdžią įtvirtino 1938 m. konstitucija:

1. Prezidentas vadovauja valstybei, ją reprezentuoja; skiria ir atleidžia

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1213 žodžiai iš 4042 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.