Lietuva ir europos taryba šiandien
5 (100%) 1 vote

Lietuva ir europos taryba šiandien

LIETUVA IR EUROPOS TARYBA ŠIANDIEN

Europos Taryba buvo pati pirmoji pokario europinė tarptautinė organizacija, pradėjusi karo išblaškytų šalių integracijos procesą. 1949 metais ją įkūrė 10 valstybių: Belgija, Danija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Didžioji Britanija. Europos Tarybos būstinė buvo įkurta Strasbūre – Prancūzijos mieste, simbolizuojančiame pokario susitaikymą.

Naujoji tarptautinė organizacija siekė Europos vienybės visuotinių vertybių pagrindu, visų pirma, remiantis pagarba žmogaus teisėms. Per metus buvo paruoštas pagrindinių žmogaus teisių gynimo instrumentas, tapęs Europos Tarybos pagrindu ir simboliu – Europos žmogaus teisių apsaugos konvencija. Konvencijos projektą ilgai aptarinėjo abu pagrindiniai Europos Tarybos (ET) organai – vykdomoji institucija – Ministrų Komitetas ir Parlamentinė Asamblėja (anuomet – Konsultacinė Asamblėja), iš esmės tapusi pirmuoju Europos Parlamentu. Konvencija buvo pasirašyta Romoje 1950 metų spalio mėnesį. Atskira ET institucija – Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) – prižiūri, kaip šalys – narės laikosi Konvencijos nuostatų. Kita svarbi Konvencijos ypatybė – ET šalių piliečiai gali tiesiai kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, jei mano, kad tos teisės, kurios yra užfiksuotos Konvencijoje, yra pažeistos. Per dešimtmečius teismo sprendimais buvo suformuluotos lakoniškų Konvencijos formuluočių esminės interpretacijos.

Po trumpu pavadinimu – Europos Taryba – slepiasi sudėtingas tarptautinės organizacijos mechanizmas. Pirmiausia, tai – Parlamentinė Asamblėja. Ją sudaro šalių – narių delegacijos iš nacionalinių parlamentų, kurių dydis priklauso nuo šalių gyventojų skaičiaus. Delegacijos susideda iš valdančių ir opozicinių partijų atstovų. Parlamentinė Asamblėja organizuoja plenarines sesijas keturis kartus per metus. Tarp sesijų susitinka Asamblėjos komitetai. Asamblėjos sprendimai priimami balsų dauguma ir turi rekomendacinį pobūdį. Asamblėjai vadovauja Prezidentas, renkamas vieneriems metams su teise būti perrinktas dar vienai kadencijai, atsižvelgiant į tolygų partinį pasiskirstymą.

Sprendimus priima vykdomasis ET organas – Ministrų Komitetas. Tai yra užsienio reikalų ministrų komitetas, posėdžiaujantis du kartus per metus. Tarp sesijų nuolat posėdžiauja ministrų pavaduotojai – nuolatiniai atstovai, paprastai jie yra šalių ambasadoriai. Pagal Statutą daugumą sprendimų Ministrų Komitetas priima balsuodamas, išskyrus svarbiausius klausimus, kurie sprendžiami konsensusu. Kiekviena šalis turi vieną balsą, taip užtikrinamas šalių lygiateisiškumas. Ministrų Komitetas priima teisinių dokumentų tekstus, sprendžia, koks turi būti ET biudžetas, prižiūri Teismo sprendimų vykdymą, atsako į PA rezoliucijas, prižiūri tarpvyriausybinės veiklos programą. Ministrų Komitetui vadovauja pirmininkas. Visos šalys pirmininkauja iš eilės šešis mėnesius pagal valstybės pavadinimą angliškos abėcėlės tvarka.

Trečiasis ET organas yra 1994 metais įsteigtas Vietos ir regionų valdžios kongresas, susirenkantis į plenarinius posėdžius kartą per metus. Kongresą sudaro ET valstybių – narių savivaldybių ir regionų parlamentų deputatų delegacijos. Kongreso statutiniai tikslai yra siekti Europos vienybės idealo bei aktyviai dalyvauti ET veikloje per vietos ir regionų valdžių atstovus.

Europos žmogaus teisių teismas yra vienas iš svarbiausių ET organų. Kiekviena šalis turi po teisėją, renkamą Parlamentinės Asamblėjos iš kelių kandidatų. Šiame procese labai svarbu užtikrinti teisėjų bei Teismo profesionalumą ir bešališkumą.

Didžiulis darbas vyksta Europos Tarybos vykdomuosiuose komitetuose, kur šalių – narių ekspertai keičiasi idėjomis, ieško, kaip suformuluoti principus, kuriais bus reguliuojamos naujos veiklos sritys. Svarbiausieji komitetai užsiima teisinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių, tarptautinės teisės, migracijos, socialinės sanglaudos, bioetikos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Šių komitetų dabar yra apie 150. Dėl plataus interesų rato ET ne kartą buvo kritikuojama dėl išsibarstymo ir kviečiama orientuotis į sritis, kuriose jos sukauptas patyrimas yra neginčijamas.

Europos Tarybos sėkmę dideliu mastu nulemia didžiulio sekretoriato – apie 1500 pareigūnų – profesionalumas. Daugelis jų yra atskirų sričių aukšto lygio ekspertai. Sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius, kurį renka Parlamentinė Asamblėja. Pagrindiniai sekretoriato padaliniai yra generaliniai direktoratai: Politinių reikalų, Teisinio bendradarbiavimo, Žmogaus teisių, Socialinės sanglaudos, jungtinis Kultūros, švietimo, jaunimo, sporto ir aplinkos ir Administracijos. Pagrindinės ET institucijos taip pat turi atskirus sekretoriatus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 650 žodžiai iš 2015 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.