Lietuva ir europos taryba
5 (100%) 1 vote

Lietuva ir europos taryba

TURINYS

Įvadas 3

Europos Taryba 4

Europos Tarybos institucijos 6

Ministrų kabinetas 6

Parlamentinė Asamblėja (PA) 6

Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK) 7

Sekretoriatas 7

Lietuvos santykiai su Europos Taryba 9

Lietuvos įsipareigojimai Europos Tarybai 9

Lietuvai suteiktos teisės Europos Taryboje 10

Lietuvos veikla Europos Tarybos Institucijose 10

Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja 10

Bendradarbiavimas su Europos vietos ir regionų valdžių kongresu 12

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis ET Ministrų Kabinete 12

Europos Tarybos indėlis skatinant ir plėtojant demokratiją Lietuvoje 15

Žmogaus teisių apsauga 16

Tautinių mažumų teisės ir laisvės 17

Lietuvos žiniasklaida ir Europos Taryba 18

Bendradarbiavimas savivaldos srityje 18

Bendradarbiavimas vidaus reikalų srityje 19

Socialinės apsaugos politika 19

Švietimas 20

Aplinkos apsauga 20

Jaunimo aktyvumas 21

Išvados 23

Naudota literatūra 24

ĮVADAS

Pirmasis pasaulinis karas paskatino Europos politikus ir mąstytojus brandinti žemyno valstybių vienijimosi idėjas, kad ateityje būtų išvengta panašaus masto konfliktų. Tačiau Europos vienybės idėjoms realizuotis buvo lemta tik po Antrojo pasalinio karo. Jam baigiantis, subrendo idėja kurti regioninę politinę organizaciją. Taigi skatinami Europos vienybės idėjų, 1949 metų sausio 28 dieną Vakarų Europos valstybių atstovai parengė Europos Tarybos Statutą. 1949 metų gegužė 5 diena yra laikoma Europos Tarybos įsteigimo diena.

Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, kaip ir dauguma Vidurio Europos šalių, užmezgė ryšius su Europos Taryba. Tuo metu Lietuvai buvo aktualu pasinaudoti Europos valstybėse sukauptu demokratinės visuomenės kūrimo patyrimu. Lietuvos pagrindinis tikslas buvo kiek galima greičiau integruotis į Europą. Jos pirmieji žingsniai ir buvo integracija į Europos Taryba. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą kaip teisėta narė.

Atsižvelgiant į Lietuvos siekius ir norus integruotis Europos Tarybą, šiame darbe bus apžvelgta Lietuvos padėtis būtent šioje tarptautinėje organizacijoje.

Darbo tikslas – išanalizavus literatūrą aptarti Lietuvos ir Europos Tarybos santykius.

Darbo uždaviniai:

1. Nurodyti, kas yra Europos Taryba;

2. Trumpai aptarti Europos Tarybos institucijas

3. Apžvelgti Lietuvos įsipareigojimus Europos Tarybai;

4. Aptarti Lietuvos teises Europos Taryboje;

5. Nustatyti, kokį indėlį įnešė Europos Taryba skatindama ir plėsdama demokratiją Lietuvoje.

EUROPOS TARYBA

Europos taryba (ET) buvo pirmoji tarpvyriausybinė organizacija kontinente, įkurta po Antrojo pasaulinio karo. 1949 metais gegužės 5 dieną organizaciją įkūrė 10 Vakarų Europos valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija ir Švedija). 1997 metais Europos Taryba jau vienijo 40 Europos šalių. Šiuo metu ET sudaro 43 valstybės. Japonija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas turi stebėtojo statusą įvairiose Europos Tarybos tarpvyriausybinėse institucijose.

Europos taryba įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje, oficialios organizacijos kalbos – anglų ir prancūzų. Be to, posėdžiaujant parlamentinei asamblėjai, vartojamos vokiečių ir italų kalbos. Prireikus debatai asamblėjoje gali būti verčiami ir į kitas kalbas.

Organizacijos Statuto 1 straipsnyje teigiama, kad pagrindinis „Europos Tarybos tikslas – pasiekti didesnę jos narių vienybę, kad būtų apginti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra jų bendras paveldas, skatinantis jų ekonominę ir socialinę pažangą“ . Šio tikslo ET siekia:

 Gindama žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;

 Padėdama suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatindama jų vystymą;

 Ieškodama problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė – tai mažumų diskriminavimo, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t. t., sprendimų;

 Padėdama įtvirtinti demokratinį stabilumą Europos politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba.

Europos Tarybos veikla yra labai plati. Ji apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.

Europos Tarybos veiklą finansuoja valstybių – ET narių vyriausybės, proporcingai gyventojų skaičiui ir bendrajam nacionaliniam produktui. Kiekviena valstybė narė padengia jos atstovavimo ET institucijose išlaidas.

Pagal ET statuto 3 ir 4 straipsnius ET nare gali tapti kiekviena Europos valstybė, pripažįstanti teisės viršenybės (teisinės valstybės) principą ir kiekvienos jos jurisdikcijoje esančio asmens teisę naudotis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis, galinti ir norinti įgyvendinti šiuos principus ir nuostatas.

ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yra suformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje. Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogaus teisių apsaugos
konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europos kultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos konvencija dėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėl korupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbų chartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai parodo Europos Tarybos interesų įvairovę.

Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę. Politikai, valstybės tarnautojai ir specialistai keičiasi požiūriais į globalines ir vietines problemas, numato naujas tendencijas, gilinasi į Europos identiteto klausimą bei kuria naujus dokumentus. Šalių vyriausybės bendradarbiauja per Ministrų Komitetą. Europos teisininkai tiria dabartines tendencijas bei nustato naujus Parlamentinės Asamblėjos prioritetus. Vyriausieji teisininkai bendradarbiauja EŽTT ir Venecijos Komisijoje. Įvairių sričių ekspertai kuria naujus standartus daugelyje komitetų. Europos Taryba veikia kaip daugiasluoksnis ir daugiaplanis visos Europos nuolatinis forumas.

EUROPOS TARYBOS INSTITUCIJOS

Europos taryba turi institucinę struktūrą, kurią sudaro šios pagrindinės institucijos:

 Ministrų komitetas (MK);

 Parlamentinė asamblėja (PA);

 Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK);

 Sekretoriatas.

Ministrų kabinetas

Tai sprendžiančioji Europos Tarybos institucija, kuri pagal ET Statuto 13 straipsnį vienintelė gali veikti Europos Tarybos vardu.

Kiekviena valstybė – ET narė Ministrų Kabinete turi po vieną savo atstovą. Taigi ministrų kabinetą sudaro 43 valstybių narių užsienio reikalų ministrai arba jų nuolatiniai atstovai.

Ministrų Kabinetas – tai vieta, kur valstybės narės sprendžia svarbiausius politinius Europos Tarybos veiklos klausimus. Ministrų pasitarymuose nagrinėjami Europos politinio bendradarbiavimo, demokratinių institucijų plėtros ir žmogaus teisių apsaugos Europoje ir už jos ribų, pagalbos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, bendradarbiavimo su TJO. Šiaurės ir Pietų valstybių santykių klausimai, taip pat kiti aktualūs tarptautiniai klausimai, išskyrus gynybos. Be to, MK turi svarbų vaidmenį, kontroliuojant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos laikymąsi. Kiekvienais metais Ministrų Kabinetas tvirtina Europos Tarybos veiklos programą ir biudžetą .

Ministrų Kabineto sprendimai parastai įforminami kaip rekomendacijos arba konvencijos ar sutartys. Kartais Ministrų Kabinetas priima deklaracijas arba rezoliucijas tarptautinių problemų it kitais politiniais klausimais.

Parlamentinė Asamblėja (PA)

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja tyra primoji tarptautinės organizacijos valstybių narių parlamentarus vienijanti institucija Europos žemyno istorijoje. Joje plačiausiai atstovaujama Europos valstybių visuomenei.

ET Parlamentinę Asamblėją sudaro 43 valstybių narių nacionalinių pallamentų atstovai. Nacionaliniai parlamentai iš savo narių renka ir skiria į PA iš viso 301 delegatą ir tiek pat jų pavaduotojų. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus kiekviena šalis turi nuo 2 ir 18 atstovų (be pavaduotojų) Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Lietuva turi 4 atstovus šioje institucijoje.

Parlamentinė Asamblėja yra Europos tarybos patariamoji institucija, galinti svarstyti visus susijusius su Europos Tarybos tikslais ir Tarybos kompetencijai priklausančius klausimus. Savo išvadas PA formuluoja rekomendacijose, kurios skiriamos pirmiausia Ministrų Kabinetui, taip pat valstybėms narėms. PA rekomendacijos turi didelę reikšmę Ministrų Kabineto veiklai.

Asamblėja gali laisvai pasirinkti savo darbotvarkę. Ji nagrinėja įvairias aktualias ir svarbias temas, įskaitant šiuolaikinės visuomenės problemas bei tarptautinės politikos klausimus.

Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK)

EVRVK – konsultacinė Europos tarybos institucija, kurioje atstovaujama valstybių narių vietos ir regionų valdžiai. EVRVK įkurtas 1994 metais Ministrų Kabineto sprendimu vietoje buvusios Europos vietos ir regionų valdžios nuolatinės konferencijos.

Kaip ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Kongresą sudaro 301 narys ir tiek pat jų pavaduotojų. Kongreso nariai turi atstovauti įvairaus lygio vietos ir regionų valdžiai. Kongreso statutiniai tikslai yra siekti Europos vienybės idealo bei aktyviai dalyvauti ET veikloje per vietos ir regionų valdžių atstovus. Svarbiausi kongreso uždaviniai – laiduoti vietos ir regionų demokratijų veiksmingumą bei tarpregioninį bendradarbiavimą Europoje, taip pat padėti naujoms valstybėms narėms plėtoti vietos ir regionų savivaldą.

Sekretoriatas

Sekretoriatas yra Europos Tarybos administracinė institucija, atliekanti techninį darbą. Jame dirba 1200 žmonių iš visų valstybių – ET narių.

ET sekretoriatas susideda iš generalinio sekretoriaus, jo pavaduotojo ir kito personalo. Sekretoriatui vadovauja generalinis sekretorius, kuris atsako už jo veiklą Ministrų Kabinete. Generalinis sekretorius taip pat koordinuoja ET institucijų veiklą.

Generalinį sekretorių ir jo pavaduotoją penkeriems metams skiria PA MK teikimu. 1999 metais Europos tarybos generaliniu sekretoriumi išrinktas Valteris Schwimmeris iš Autrijos.

Kitus sekretoriato tarnautojus skiria generalinis
Europos Tarybos sekretoriato tarnautojai negali turėti pareigų, kurių vykdymą apmoka valstybių narių vyriausybės, taip pat būti PA ar nacionalinės įstatymo leidybos institucijos nariais arba vykdyti kitas pareigas, nesuderimas su Europos Tarybos tarnautojo statusu.

Europos žmogaus teisių teismas yra vienas iš svarbiausių ET organų. Kiekviena šalis turi po teisėją, renkamą Parlamentinės Asamblėjos iš kelių kandidatų. Šiame procese labai svarbu užtikrinti teisėjų bei Teismo profesionalumą ir bešališkumą.

Didžiulis darbas vyksta Europos Tarybos vykdomuosiuose komitetuose, kur šalių – narių ekspertai keičiasi idėjomis, ieško, kaip suformuluoti principus, kuriais bus reguliuojamos naujos veiklos sritys. Svarbiausieji komitetai užsiima teisinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių, tarptautinės teisės, migracijos, socialinės sanglaudos, bioetikos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Šių komitetų dabar yra apie 150. Dėl plataus interesų rato ET ne kartą buvo kritikuojama dėl išsibarstymo ir kviečiama orientuotis į sritis, kuriose jos sukauptas patyrimas yra neginčijamas.

Be visuotinių institucijų Europos Taryboje veikia organai, įkurti pagal dalinius susitarimus, kuriuose dalyvauja ne visos ET šalys. Šiuo metu yra 13 tokių susitarimų pagrindu veikiančių, iš kurių svarbiausieji yra Vystymo bankas, Venecijos Komisija, Europos farmakopėja, Šiaurės – Pietų centras Lisabonoje, Šiuolaikinių kalbų centras Grace, Pompidou grupė kovai su piktnaudžiavimu narkotikais, Eurimages, skirtas paremti Europos filmų gamybą, GRECO – valstybių grupė kovai prieš korupciją.

LIETUVOS SANTYKIAI SU EUROPOS TARYBA

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva dinamiškai plėtojo santykius su Europos Taryba. Pirmieji kontaktai užmegzti dar 1991 metais. 1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos parlamentarai ET Parlamentinėje Asamblėjoje gavo Specialiojo svečio statusą, kurį sudarė keturi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: A. Brazauskas, E. Gentvilas, J. Karvelis ir J. Tamulis. Po Seimo rinkimų, įvykusių 1992 metais, buvo sudaryta nauja Seimo delegacija. Jos nariai buvo A. Gricius, V. Landsbergis, A. Sakalas ir Z. Semenovičius. Ši delegacija naudojosi specialiojo svečio statusu iki 1993 m. gegužės 14 d., kai Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija. Taigi, įvykdžiusi parengiamuosius darbus, 1993 metais gegužės 14 dieną Lietuva iškilmingai priimta į Europos Tarybą.

Prieš Lietuvai tampant Europos Tarybos nare buvo specialiai sudarytas Europos Tarybos ad hoc komitetas, kuris atliko Lietuvos įstatymų, susijusių su žmogaus teisėmis, pirminę analizę. Pateiktose išvadose buvo pripažinta, kad Lietuvos teisinė sistema iš esmės atitinka Europos Tarybos Statutą ir žmogaus teisių konvencijos nuostatas ir yra geros prielaidos jų plėtotei.

Lietuvos įsipareigojimai Europos Tarybai

Kiekviena naujai priimta Europos Tarybos valstybė stojimo metu pasirašo ne tik Europos Tarybos Statutą, bet ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Ne išimtis buvo ir Lietuva, pasirašiusi žmogaus teisių konvenciją bei jos 1, 4, 7, 9 ir 11 protokolus. Taip pabrėžiama žmogaus teisių svarba šios organizacijos veikloje ir valstybių pasiryžimas užtikrinti aukštus žmogaus teisių standartus nacionaliniu lygiu.

Lietuva tapdama Europos Tarybos nare įsipareigojo įgyvendinti Europos Tarybos Statuto 3 straipsnio (teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms) principus bei nuostatas. Taip pat Lietuva įsipareigojo mokėti ET nario mokestį, kuris padengia Lietuvos atstovavimo ET institucijose išlaidas.

Lietuva, kaip kiekviena nauja Europos Tarybos narė, įsipareigojo puoselėti ir įgyvendinti Europos Tarybos tikslus:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1877 žodžiai iš 6209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.