Lietuviškos spaudos draudimas
5 (100%) 1 vote

Lietuviškos spaudos draudimas

Turinys

1. Lietuviškos spaudos draudimo istorija

2. PIRMOSIOS DRAUDŽIAMOS LIETUVIŠKOS KNYGOS (LEIDINIAI)

3. Naudota literatūra:

Lietuviškos spaudos draudimo istorija

Po 1831m. sukilimo caro valdžios represijos bent nevaržė lietuviškų knygų leidybos. Negausi lietuvių inteligentija pagal išgales naudojosi šiomis galimybėmis. Lietuviškų knygų leidyba suintensyvėjo. Pasirodydavo ne vien religinės literatūros, bet ir elementorių, grožinių kūrinių, praktiniams poreikiams skirtų knygelių, kalendorių, žodynų pasitaikydavo net mokslinių darbų. Gana populiarūs būdavo Lauryno Ivinskio kalendoriai. Pirmaisiais leidybos metais jų išspausdinta 1500 egzempliorių, o 1861m. apie 11 tūkstančių egzempliorių.

Žemaitijoje nuo seno skaityti mokėjo ne tik smulkieji bajorai, bet ir valstiečiai. Jau nuo XIXa. pradžios dalyje tos vyskupijos parapinių mokyklų būdavo mokoma ir lietuviškai. Parapinių mokyklų tinklas buvusioje Kauno gubernijoje ypač išsiplėtė 1850-1862m., nes vyskupas Motiejus Valančius jas reikalavo steigti ne tik prie parapinių bažnyčių, bet ir prie filijų. Daugumoje tokių mokyklų buvo mokoma ir lietuviškai. Iš turimų Žemaičių vyskupijos žinių apie mokančius skaityti žinoma, kad 1861m. įvairiuose dekanatuose nuo 30 iki 60 procentų suaugusiųjų mokėjo skaityti. Pasitaikė parapijų, pavyzdžiui, Kulių, kuriuose nemokančiųjų skaityti beveik nebuvo. Spartesnio lietuvių tautinio atgimimo buvo galima tikėtis panaikinus baudžiavą, nuo 1861m.

Pralaimėjus 1863m. sukilimą caro valdžia brutaliomis represijomis siekė išrauti bet kokias viltis apie nepriklausomybę. Norėta Lietuvą padaryti grynai rusišku stačiatikių kraštu, nieko nesiskiriančiu nuo kitų rusiškų gubernijų.

1863m. kovo 23 (balandžio 4) d. caras patvirtino Šiaurės vakarų krašto pradžios mokykloms pritaikytas Laikinąsias taisykles. Taisyklės numatė, kad pradinėse mokyklose galima mokyti tik rusiškai. 1863m. galutinai uždraustos ir parapinės mokyklos.

Garsėjančiam žiaurumais Vilniaus generalgubernatoriui M. Muravjovui patiko švietimo apygardos globėjo Ivano Kornilovo ir inspektoriaus Vasilijaus Kulino pakišta idėja lietuviškiems elementoriams pritaikyti rusišką raidyną. Tos idėjos įgyvendinimą M. Muravjovas derino su valstybės tarnybos sekretoriumi Lenkijos Karalystės reikalams Nikolajumi Miliutinu. Pritaikyti rusišką raidyną lietuviškiems elementoriams buvo pasiūlyta Jonui Juškai. Jis šio darbo ėmėsi, tačiau, negavęs prašomos krašte mokttojo vietos, viską palikęs išvyko mokytojauti kitur. Tada lietuviškiems raštams pritaikyti rusišką raidyną 1864m. balandžio mėnesį, iš Varšuvos buvo pakviestas Stanislovas Mikuckis. Jis buvo pramokęs lietuviškai, bandė domėtis lyginamąja kalbotyra, tačiau filologas iš jo buvo menkas. S. Mikuckis gana greitai parengė lietuvių kalbai pritaikytą rusišką raidyną ir 1864m. balandžio 24 dieną paskelbė laikraštyje „Vilenskij vestnik“. Parengti lietuvišką elementorių pasiūlytu raidynu S. Mikuckiui į talką buvo pakviestas Laurynas Ivinskis. Modifikavus S. Mikuckio raidyną parengiamas ir 1864m. gegužės 22 dieną 10 tūkstančių egzempliorių tiražu baigiamas spausdinti pirmasis lietuviškas elementorius rusiškomis raidėmis. Tada L. Ivinskis ir kiti inteligentai negalėjo suprasti, kad lietuviškiems tekstams pritaikytas rusiškas raidynas bus prievartinis. 1864m. birželio 5 (17) M. Muravjovas pasiuntė Vilniaus cenzūros komitetui elementorių rusiškomis raidėmis ir lydraštyje nurodė ateityje lietuviškus elementorius „leisti spausdinti tiktai tada, kai jie bus perrašyti rusiškomis raidėmis pagal pridedamą pavyzdį“. Taip pradėta drausti lietuviška spauda. Suderinus su N. Miliutiniu, šis draudimas galiojo ir Lenkijos Karalystėje.

1865 metam skirtas lietuviškas kalendorius irgi buvo išleistas kirilica. Be to, 1865m. pradžioje M. Muravjovas uždraudė 6 anksčiau su cenzuros leidimu išspausdintas knygas, tarp kurių buvo ir M. Valančiaus „Žemaičių vyskupystė“.

M. Muravjovo įpėdinis Konstantinas Kaufmanas 1865m. rugsėjo 6 (18)d. aplinkraščiu pavaldiems gubernatoriams įsakė uždrausti visiems spaustuvininkams spausdinti „bet kokius leidinius lietuvių ir žemaičių tarmėmis lotyniškai-lenkiškomis raidėmis“. Taip pat uždrausta tokius leidinius įvežti iš užsienio bei juos platinti. Kadangi toks draudimas galiojo tiktai Šiaurės vakarų krašte, 1865m. rugsėjo 23 (spalio 5)d. buvo gautas žodinis caro įsakas.

Deja lietuvių spaudos draudimo aplinkraščiai liko nepaskelbti, todėl vadovaujantis carinės Rusijos įstatymais, jie neturėjo galios. Ši smulkmena nesutrukdė beveik 40 spaudos draudimo metų buvo išspausdinti 55 tokie leidiniai. Raginami kunigų, žmonės boikotavo knygas rusiškomis raidėmis, jų nepirkdavo ir neskaitydavo. Neretai tokius leidinius mokytojai dovanodavo geriau besimokantiems mokiniams, tačiau parnešus namo tėvai juos degindavo.

1867m. kovo 11d. M. Valančius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių Edmundą Baranovą ir prašė leidimo perspausdinti „Seną aukso altorių“ arba „Naują aukso altorių“. Jis rašė, kad nuo 1865m. lietuviškos maldaknygės spausdinamos tiktai rusiškomis raidėmis. Suaugę ir seni žmonės rusiškų raidžių nepažysta ir meldžiasi iš maldaknygių lotyniškomis raidėmis.
Pasiteiravus dėl šio prašymo Kauno gubernatoriaus, šis atsakė, jog praeis keleri metai ir Žemaičių vyskupijos kaimo žmonės lengvai skaitys ne tik lietuviškas maldaknyges rusų raidėmis, bet ir rusiškas knygas. Vyskupo prašymas buvo atmestas,

Supratęs, kad naujas caro vietininkas E. Baranovas tęs lietuvių spaudos draudimą, vyskupas M. Valančius, kuriam faktiškai buvo pritaikytas namų areštas, Kaune imasi nelegalios veiklos. Jis suorganizuoja lietuviškų knygų spausdinimą užsienyje, jų gabenimą į Didžiąją Lietuvą ir platinimą šitame krašte. Pats vyskupas imasi plunksnos, parašo savo geriausius beletristikos kūrinius ir politines brošiūras.

Padedant Prūsijos valdžiai, 1870m. M. Valančiaus knygnešių organizacija buvo susekta. Kilo pirmoji knygnešystės byla. Dėl lietuviškos spaudos platinimo apkaltinta 17 asmenų. Į tolimas Rusijos gubernijas administracine tvarka ištremti net 6 kunigai, lietuvių leidinių, skirtų Didžiajai Lietuvai, spausdinimas Mažojoje Lietuvoje nenutrūko, nebeužžėlė ir knygnešių takai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 937 žodžiai iš 3012 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.