Lietuvių blietai bilietas
5 (100%) 1 vote

Lietuvių blietai bilietas

1.Gimtosios kalbos ir jos kulturos reiksme.

Rupinimasis kalbom budingas visom tautom.Jau vienas zymiausiu musu rastijos pradininku Mikolojus Dauksa akcentavo,kad kalba-labai svarbus tautos pozymis.Kalba,jos kultura svarbi kiekvienai asmenybei.Is kalbos gaug ka galima spresti apie zmogu,jo issilavinima,morale.kalbos kultura svarbiausiai bendrinei kalbai.Kai tauta gali susikalbeti.Taciau ji turi buti reguliuojama nedarkoma tinkamai vartojama.Lotynu kalb.egzistavo pries 2000m.,bet ji yra tobulumo pvz.Prancuzu kalb.1635m.Isteigta prancuzu akademija,kuri rupinosi naujai pasirodziusiu zodziu,forma.Jai buvo suteikta teise aprobuot kiekviena n.zodi,jo forma.Vok.,Italu ir kitu kulturingu tautu pozymis yra rupinimasis savo kalba,tai yra vienas is kulturingos apraiskos bruozu.

Pirmasis kuris atkreipe demesi i kalbos gryninimo klausymus buvo Mazosios Lt. Jonas.Bretkunas.(1536-1602)16a.Jis 1579-1590m.Verte I lt.kalba Biblija arba Sv.rasta ir susirupines lt.kalbos vertimo kokybe,kreipesi I prusijos kunigaiksti prasydamas sudaryti lt.kalba ismanancia kunigu komisija,jo vertimams tikrinti.

Mykolojus Dauksa(vertejas)Is lenku kalb.verte J.Vujeko”Postila katolicka”.Ypatinga demesi skyre vertimo kokybei.1599m.

Savo rasto,kalbos kokybe rupinosi: K.Sirvidas,J.ulcas,K.Donelaitis((1714-1780)Grozines lit.pradininkas)

Liudvikas Reza isleido K.Donelaicio”Metus”,bei juos redagavo.D.Poska,veliau dirbo norminimo darba broliai A,J.Juskos(1815-1886),A.Baranauskas(1835-1902)

Visu siu zmoniu darbas neturejo istorines vertes ,nes sie tyrinetojai neturejo aiskios tyrinejimo sistemos,o ir patys nebuvo tam pasiruose.Nebuvo susipazyne su bendrais kalbos desniais,neturejo mokslinio pagrindo.Taciau vertinga tai,kad surinko kalbos norminimui daug reikalingos medz.

Nors 1 lt.knyga laikoma M.Mazvydo “Katekizmas”1545.taciau 1962m.V.U.bibliotekose buvo rastas tekstas,kuris priklause 1503m.,tai buvo poteriu tekstas”Traktatas kunigams”.Ji sudare 3poteriai,dzuku kalba.

2.Kalbos kultura ir stilistika.

Kalbos kultura yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas.Kalbos kultura galima suprasti siauraja ir placiaja prasme:

Siauraja-tai kalbos taisyklingumas.Turime vartoti iteisintus zodzius ir normines ju reiksmes,taisiklingus sakinius.Tai kalbos kulturos pagrindu pagrindas.Jokios kalbos grozybes nedaug gelbes,jei kalba bus netaisiklinga.Taisiklingumas-pagrindinis kalbos kulturos reikalavimas.

Placiaja-Be kalbos taisiklingumo yra kalbos etika ir estetika.(Ar sugeba zmogus ne tik taisiklingai,bet ir graziai,kulturingai bendrauti,patraukti,sudominti,daryti poveiki.)Estetika-Kad kalba butu grazi:vaizdinga,zodinga ,itaigi.

Etika-kalba kulturinga,mandagi.

3.Bndrieji geros kalbos reikalavimai,kitu kalbu itaka jai.

Kitu kalbu itaka kalbai-jis labia pavijingas,nes delkitu kalbu poveikio atsiradusios klaidos yra didziausios.Kitos kalbos ypac veikia leksika:atsiranda be reikalo pasiskolintu zodziu-barbarizmu:is lenku plemas-deme,,vertalu issireiskimas-posakis,pasakymas.daznai lt.zodis pavartojamas ne sava reiksme :zino-moka,nusiimk-nusivilk palta.Labiausiai kalbos sistema griauna is kitu kalbu paimti sintakses dalykai:skambina ant pianino=pianinu,savaites laikotarpyje=per savaite.

Bendrieji geros kalbos reikalavimai –

4.Taisiklingos kalbos ugdymas,J.Jablonskis,jo taisymai.

Jonas Jablonskis(1860-1930)Rygiskiu Jonas.Tik jis 19a.IIpusej pradejo norminti kalba norminiu pagrindu.Jis buvo bendrines kalbos tevas,didziausias lt.bendrines kalbos ugdytojas,tyrinetojas,tobulintojas,jos pagrindu kurejas,sugebejes atskirti ir iskelti tai,kas lietuviu nacionalines kalbos kurimo procese yra nauja ir pazangu,progresyvu.jis buvo lt.kalb.sintakses mokslo,terminologijos mokslo ir apskritai rasomosios kalbos kurejas.Jis Imasis mokslininkas-profesionalas.

Gime Kubileliu kaime.1860m.,netoli Kudirkos Naumiescio.Aukso medaliu baige Marijampoles gimnazija ir istojo I Maskvos univera.studijavo klasikine filologija(mokslas susijes su senosiomis kalbomis gr.lot.).Baiges studijas,dirba lt.kalb.mokytojo darba,deja dirbti lt.nebuvo leista.I-ji darbo vieta Latvijoje Mintaujos gimnazijoj.Dirbo verteju.Gyveno Siauliuose,Vilniuje,Panevezyje.Jo kelioniu marsrutai labia tolimi.Jis persekiojamas turi isvykti is lt.atsidures Voronize moko Lt.pabegeliu vaikus.Visa gyvenima sirgo nepagydoma koju liga.galutinai i Lt grizta 1918m..1922m.jis paskiriamas dirbti profesoriumi Kaune.Dirbo iki mirties 1930m.

Svarbiausias jo darbas:”Lietuviu kalbos gramatika”1922m., “Lietuviu kalbos sintakse”1911m., “Linksniai ir prielinksniai”studija 1918m. Ypac jis daug padare leksikos mokslo srityje.kovojo su kalbos siukslemis su bendrines kalbos nenormonis.Bande isvyti pasenusius zodzius(korone-bausme,gazieta-laikrastis),pateikdavo naujadaru,n.zodziu(deguonis tautietis,teismas),terminai(rasejas=rasytojas,ateitine=ateitis)

Zymiausias jo palikimo tyrinetojas Balcikonis,apie ji parases studija A.Pirockinas.

Taisiklingos kalbos ugdymas – paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.

6.Bendrine kalba ir jos kultura.valstybines kalbos istatimas.

Lt.kalbos teises nustate valstybineis lt.kalbos istaymas.1995m.sausio 31d.seimas prime valstybines kalbos istatyma.Siame istatyme buvo nustatytos svarbiausios lt.kalbos vartojimo viesajame gyvenime,sritys,reglamentuota jos apsauga kontrole,taip pat atsakomybe uz sio istatymo nesilaikyma.

Sio istatymo atskiri straipsniai nusako,kaip atskirose istaigose
,organizacijose turi buti vartojama lt.kalba.

9-tas sio straipsnio skirsnis Valstybines kalbos taisiklingmas ir atskiri jo straipsniai istatimiskai apibrezia gimtosios kalbos vartojima.

19-tas straipsnis.9 skirsnio.Valstybe rupinasi taisiklingos Valstybines kalbos prestizu,sudaro salygas saugoti kalbos normas,asmenvardzius,tarmes,rasytinius kalbos paminklus.Uztikrina materialine baze jos funkcionavimui.

Visapusiskai remia lt.kalbos tyrinejimus, mokslo ir praktikos knygu leidyba.

Visi viesieji uzrasai turi buti taisiklingi. Atsakomybe ir kontrole.asmenys pazeide atsako uz viska.

1995m.gruodzio 4d buvo priimta ir patvirtinta Valstybines kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005m.programa.Joje numatyta pastoviai ir nuolat rupintis lt.kalbos vartojimo reikalais.Programoje pabreziama, nors ilgalaikis rusu kalbos poveikis musu kalbai silpsta.taciau stipreja anglu kalbos itaka.

Nuolat reikia iveikti iv.kliutis,kad palankia kryptimi vystytusi musu kalba.Bet salygos nera palankios.

Bendrine kalba ir jos kultura.Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias I bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.

Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.

7.Taisyklingos kalbos ugdymas.K.Buga.

Kalbininkas gime netoli dausetu,Pazieges vienkemyje.Jau budamas mokiniu jis susidomi kalbiniais tyrinejimais..Anksti supranta kad jo pasaukimas-lt.kalb.Todel nusprendzia vykti i Peterburga pradeda su kitu kalbininku K.Jauniumi.Jaunius nemego uzrasyneti savo moksliniu tyrinejimu,samprotu,tai Buga tampa sekretoriumi uzrasynejo viska.pats istojo I Peterburgo univera studijuoti kalbotyros.1911m.Jis isleido K.Jaunaius”Lt.kalb.gramatika”.1912 pats Buga isleidzia “Lituanica”,kurioje tyrinejo slavu skolinius lt.kalboje.,1921m.jis isleidzia “Visu senieji lietuviu santykiai su germanais”,kurioje tyrinejami zodziai ateje I lt.kalba.

Tolimesnis Bugos likimas suiejamas su tuo kad,1920m.grizes I Lt.parveza “Aiskinamojo lietuviu kalbos zodyno”darba.parsiveza is Peterburgo 600tukst.zodyno korteliu ir svajojo isleisti zodyna.Deja suserga dziova ir darbas nutruksta.1922m.profesoriauja Kauno universe ir deka studentu pastangoms toliau renka zodyno kartoteka.1924m.pirmas sasiuvinys,1925m.II-sis.

Zymiausias jo palikimo tyrinetojas,rastu leidejas Zigmas Zinkevicius,profeorius.

1958-1962m.isleisti 3rastu tomai,veliau leidimai buvo atnaujinami.

1900m.”Del musu rasybos”ir”Rasybos mazmoziai”.,1913-1914m.”Kalbos dalykai”,1924m.”Kalba ir senove””Lietuviu kalba ir tauta bei artimieji giminaiciai”ir siais laikais vienas is svarbiausiu tyrinetoju apie baltu gentis.

Taisiklingos kalbos ugdymas- paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.

10.Didziosios kalbos klaidos.

Neteisetos svetimybes ir ju dariniai.: Balkis – sija, biskis – truputis, bliudas – dubuo, daboti – saugoti, fara – zibintas, slanga – zarna, uliavoti – selti. Nevartotinos n. svetimybes: Kileris – zudikas, e-mailas – elekron.pastas, polismenas – policininkas, surfingas – banglente, tyneidzeris – paauglys. Neteiktini vertiniai: Gerbuvis – gerove, issireiksti – pasakyti, laisvanoris – savanoris, neuzilgo – netrukus. Junginiai Su ANT: ant tiek –kiek,kaip, ant saves – savo, ant sveikatos – I sveikata.PAS : buti pas save – buti savo (kabinete).,kaip taisykle – paprastai., kazkada tai – kazkada, kitados. Zodziu ir junginiu reiksmes klaidos Obuojas – abejingas., apsivesti – isteketi.,Atidaryti:akis –atmergti,ciaupa – atsukti., atidirbti – baigti darba,atremontavo – suremontavo.detis (vilktis)suknele, issaukti – sukelti,ivesti kamuoli I zaidima – imesti.matomai – matyt.nuimti(sumazinti) greiti., psvesti 9skirti, dedkuoti),praplaukti – nuplaukti.reiskia – vadinasi,Zodziu sandaros klaidos Svetimi zodziu elementai :-arėja, -erija: batarėja – baterija,loterėja – loterija,-avas, -ava bordavas – dordinis, kremavas – kreminis, – avoti baliavoti – puotauti.,dekavoti – dekoti.Da priesdelis dabegti,damoketi, nedakepusi. –dėjas –a geradejas – geradaris, -ikas kubikas – kubas, -inyčia druskinycia, varpinycia. –ka, -ke cigonka –cigone, kaiminka , draugelka, sardelka,vagilka,Netaisiklingos darybos vartojami zodziai su lt.elementais esniniai – is esmes, psichiniai – psichiskai, bejausmiai – be jausmo,-ėjas atskedejas – skiediklis, isjungejas – jungiklis, kasejas – kasiklis, -ovas autoatsakovas – atsakiklis, -tojas baltintojas – baltiklis, drekintojas – drekintuvas. –inis, -inė, -ėjas, -tojas mokitojinis – mokytoju, -iskas, -iska svediskieji(svedu)sportninkai, -ineti, -dineti pereidinjau gatve – ejau per gatve, pralaiminejome (pralaimime).Neteiktini sudurtiniai zodziai –ietis,-ieti naujavilnietis Naujosios Vilnios gyventojas, vaiknamietis, 1 ar keliu zodziu pradzios medsesuo – medicines sesuo, vyrgydytojas.

11.Tarties klaidos.Bendrines kalbos svarba.

Viesoje vartosenoje kalbos klaidu dazniausiai daroma netycia,nes kaikurie vartotojai bendrines kalbos pakankamai nemoka.Tarties sunkumu dazniausiai buna kaip tik del tarmiu poveikio:viesai snekant bendrine kalba,sunku isvengti to,kas iprasta nuo vaikystes.Taciau kur kas pavojingesne yra kitu kalbu itaka.,del
zargonine tartis.Nei tarmiu,nei juo labiau zargono poveikis tarciai netoliaruojamas,nes griauna bendrines kalbos sistema,trukdo itvirtinti jos normas.Be to,tarties klaidos neigiamai atsiliepia rasant.

Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias i bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.

Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1466 žodžiai iš 4862 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.