Lietuviu brandos egzamino 15 autoriu atnaujinta
5 (100%) 1 vote

Lietuviu brandos egzamino 15 autoriu atnaujinta

Henrikas Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras.Jokiai sroviai nepriskiriamas,vienišius. Modernus poetas. Jo eilėraštis – sudėtingos struktūros, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Eilėraščio struktūra siejasi su mitais, kultūros, meno vaizdais. Metamorfozė yra ir eilėraščio veiksmas, ir metaforos principas. Būdingos spalvų, garsų asociacijos, perėjimai iš aukštojo į žemąjį stilių, įvairūs derinimai, jungimai, ironija, netikėti vaizdai. Žymiausi eilėraščių rinkiniai: „Fontanas“, „Strėlė danguje“, „Žiemos daina“, „Eilėraščiai“ ir kt.Antanas Škėma – didelis rašytojas, prozininkas. Kūrybos kelias trumpas, trukęs 10metį Jis ėjo lietuvių literatūroje dar nepramintais takais, laužydamas tradicines normas. Modernus vakarietiškas poetas. Jo pasaulis – lyg beprotnamis, kuriame žudomas žmogus. Svarbus A. Škėmos žmogaus dvasinio tobulumo ženklas yra kančia. Didžiausia vertybė – meilė. Jo kūryba tragiška ir ironiška, autobiografiška, per didelio sudėtingumo, nepatriotiškumo, erotinio atvirumo. Pats buvo jautrus, prislėgtas, išgyveno priešiškumą.Žymiausi kūriniai: romanas „Balta drobulė“, novelių rinkiniai „nuodėguliai ir kibirkštys“, „Šventoji Inga“, „Čelesta“ ir kt.

Vytautas Mačernis – savo žemėje amžinai likęs žemininkas. Lietuvoje iš savo kartos jis buvo labiausiai žinomas. V. Mačernio buvo stiprus polinkis į filosofiją. Kaip filosofas, jis kėlė klausimus ir ieškojo į juos atsakymų. Jautė kaimo žmogaus pasaulėjautos vientisumą ir kultūrinį reikšmingumą, kartu gilinosi ir į pasaulio kultūrą. Poeto kūryba turi du pagrindinius polius: tai metaforiškos „Vizijos“[Erdvės: namai, sodas, laukas laikas: ateitis, dabartis, praeitis, supriešinama] ir griežti „Metų“ sonetai. Įsiliejo į vakarų kultūrą.

Just. Marcinkevičius yra klasikinio lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas. Poetas siekia, kad jo žodis ne tik gražiai skambėtų, bet ir taurintų žmogų, turtintų dvasią. Poemą Just. Marcinkevičius laiko svarbiausiu žanru, o lyrinius eilėraščius nekartą yra gretinęs su atokvėpiu, dvasine atvanga. Visa poeto kūryba šakota ir įvairių žanrų:eil. Poemos, dramos, apysaka, esė. // gana vientisa, jungiama tų pačių arba labai panašių gijų. Temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Istorija labai svarbi žmogaus žmogui, ji jungia tautos zmones, kartas.Žymiausi kūriniai: poemos „Donelaitis“ ir „Siena“, lyrikos rinkinys „Liepsnojantis krūmas“, poetinė drama „Mažvydas“, eilėraščių rinkinys „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“, baladžių poema „Devyni broliai“.

J. Vaičiūnaitė yra miesto poetė, kurianti iš ypatingo grožio jausmo. Iš kitų poetų išsiskiria tuo kad jos lyrika – ne išpažintinė. Ne mediacinė, o kupina daiktiškųjų pasaulio vaizdų. Poetės kūryba yra ypatinga dvasinės patirties raiška J. Vaičiūnaitės kūryboje jaučiamas gamtos artėjimas, gamtos įvaizdžių gausėjimas. Istorijos tema poetei itin svarbi. Svarbiausias kūrybos klodas – Vilnius. Eilėraščio erdvę dažnai skaido arkos, kolonos, bažnyčių bokštai… Žymiausi kūriniai: eilėraščių knygos „Pilkas šiaurės namas“, „Žemynos vainikai“, prozos knyga „Vaikystės veidrody“ ir kt.

Juozas. Aputis – kaip ir R.Granauskas ir B.Radzevičius, priklauso 1935-40ųjų metų rašytojų kartai, kuri i literatūrą atsinešė senojo kaimo nykimo patirtį. žymus novelistas. Jo kūriniai turi ryškų epinį pagrindą – konkretų aplinkos piešinį ir nuoseklius personažų veiksmus. Teksto lyriškumą lemia emocionalus, atvirai mąstantis, kontaktų su skaitytoju ieškantis pasakotojas. Žmogiškumą ir dvasingumą J. Aputis laiko patikimiausiomis vertybėmis. Daugelis kūrinių pagrįsti vaikystės prisiminimais, kurie lemia liūdesio, graudulio, susimąstymo, intonacijas. Poetas vaizduoja kasdienišką kaimo, rečiau miesto žmogaus gyvenimą.

Žymiausi kūriniai: novelės „Dobilė. 1954 metų naktį“, „Vieniša sodyba“, „ Tik tik tik“, „ Šviečiančios vilko akys“.Balys Sruoga – poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, lyrikas. Simbolistas. Save linko vadinti neoromantiku. Pomaironinės kartos rašytojas. Visą dėmesį skiriantis žmogui, bet ne pasiryžėliui, o svajotojui. Svarbus muzikinis skambėjimas[ nuotaika, būsena] // savita, dramatiško likimo asmenybė, šakoto stiliaus rašytojas. Jo kūryboje ryškios priešingos kraštinės: lyrinis įsijautimas, ir analitinė ironija, labiausiai būdinga „Dievų miškui”, vienam savičiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių.

Žymiausi kūriniai: „Dievų miškas”, „Milžino paunksmė”, „Šarūnas” ir kt.

Jonas Biliūnas – lietuvių literatūros klasikas, nesulaukęs nei trisdešimt metų. Jonas Biliūnas, pirmasis lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju, kuris dalyvauja kūrinyje užjausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomybę. Jono Biliūno kūriniuose atsiveria potekstė. Jis yra puikus stilistas: graudumo, užuojautos, gailesčio situacijas ir būsenas jis sukuria kalbėdamas ramiu, santūriu tonu.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 783 žodžiai iš 1456 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.