Lietuvių emigracija į jav ir ekonominės pasekmės
5 (100%) 1 vote

Lietuvių emigracija į jav ir ekonominės pasekmės

Lietuvių emigracija į JAV ir ekonominės pasekmės

Dėstytojas

Dr. Nerijus Udrėnas

Vilnius, 2004

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Pirmoji lietuvių emigracijos banga 4

2. Antroji išeivijos banga 8

2.1. Lietuvos ekonominės pasekmės 10

3. Emigracija į JAV po Antro pasaulinio karo 11

3.1 Švietimo sistema 12

3.2 Kultūra 12

3.3 Politinė veikla 13

3.4 Ekonominės pasekmės 14

4. Emigracija į JAV po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 15

4.1. Politika 16

4.2. ,,Protų nutekėjimas” 16

Išvados 17

Literatūra: 18

Įvadas

Gyventojų judėjimas bei kėlimasis iš vienos vietos į kitą yra bendras pasaulinės istorijos reiškinys. Paskiri asmenys, šeimos, giminės, kiltys, net ištisos tautos dažnai keitė gyvenamąsias vietas dėl įvairių priežasčių.

Lietuvių tauta šiuo atveju nėra išimtis. Ji dar proistorinių laikų glūdumoje bus kur nors išsiskyrusi iš indoeuropietiškos protautos ir įsikūrusi Pabaltijy. Ir čia gyvendama, lietuvių tauta netūnojo susigūžusi vienoje vietoje. Ji, kaip ir kitos viduramžių tautos, vykdė vidaus kolonizaciją, apgyvendindama miškų kirtimus, dykvietes, nusausintas pelkes, ir šiaip negyvenamas vietas. Didžiausią kolonizaciją vykdė lietuviai ypač nuo XV a. pr.(po Žalgirio mūšio), kada ėmė kurtis vadinamojoje Užnemunės ir iš dalies Prūsų didžioje dykroje. Šios kolonizacijos eigoje šių dienų Užnemunė iš šiaurės buvo apgyventa istorinių žemaičių ir iš rytų aukštaičių. Vidaus kolonizacija vyko visais baudžiaviniais laikais, kada žemvaldžiai kilnojo baudžiauninkus į naujas sodybas.

Lietuviai šimtmečius išgyvenę Pabaltyje ėmė keliauti į tolimesnius kraštus vos XIX a. Todėl savo tėvų žemėje dabar lietuvių tebegyvena apie 3 milijonus, o iš vykusių į svetimaus karštus yra apie 1 milijoną.



1. Pirmoji lietuvių emigracijos banga

Pirmieji duomenys apie emigraciją iš Lietuvos siejami su XVII a., kai 1654 m. riteriui iš Kuršo (kuršių žemės) Jokūbui Kelteriui jo krikštatėvis Anglijos Karalius Jokūbas I padovanojo Tobago salą Karibų jūroje, kurioje buvo įkurta naujakurių kolonija iš Kuršo ( Lietuva ). Yra taip pat žinių ,kad lietuvių išeivių dalyvauta Amerikos nepriklausomybės ir vėlesnėse (jau XIX a. pradžioje) kovose su anglais. Tačiau nuo tada iki XIX a. yra surinkti tik paskiri duomenys apie individualius emigracijos atvejus iš Lietuvos.

Daugiau ar mažiau skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš rusus vertė nemažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus, palikti Lietuvą. Pradžioje šie pabėgėliai daugiausia būrėsi Prancūzijoje, o vėliau kai kurie pasiekė ir JAV.

1861 m. vasario 19d. buvo parengtas baudžiavos panaikinimo manifestas, tai reiškė, jog visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava. Kada tai įvyko, tada visi galėjo vykti, kur tik kam patiko. Kadangi gyvenimas namie buvo tuomet labai vargingas, tad daugelis bandė ieškoti geresnių sąlygų svetur. Kaip tik tada pasklido žinia apie geresnį gyvenimą Amerikoje, ir dauguma ėmė plaukti tenai. Pirmieji ten vyko užnemuniečiai (suvalkiečiai), kurie anksčiau buvo atleisti nuo baudžiavos. Netrukus ten pradėjo važiuoti valstiečiai ir iš visos Lietuvos- ypatingai po 1867-1868 m. nederliaus , po kurio prasidėjo badas. Nuo to laiko lietuvių skaičius Amerikoje ėmė augte augti. Vieni ten vyko ,slapstydamiesi nuo kariuomenės (privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos armijoje), kiti, slėpdamiesi nuo rusų persekiojimų už platinimą lietuviškų knygų, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse ir t.t. Tačiau dauguma ten ieškojo geresnio gyvenimo. Tai buvo dažniausiai bežemiai ir mažažemiai. Neretai siųsdavo savo sūnus uždarbiauti ir pasiturintieji ūkininkai.

O tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko gyventojų skaičiaus didėjimas. Pavyzdžiui, 1790 metais JAV buvo 4 milijonai, o 1860metais- jau per 30 milijonų gyventojų. Tokį prieaugį galima būtų aiškinti jaunų gyventojų vaisingumu, o kita vertus, dėl skurdo ir politinių persekiojimų 1815-1860m į JAV atbėgusių 5 milijonų europiečių imigracija. Imigrantų laukė pigios žemės Vakaruose: pagal 1819m. vyriausybės nutarimą 32 hektarų sklypas kainavo 100 dolerių. Taip pat 1840-1860m. JAV atsiranda ir geležinkeliai. Jie suteikia JAV pramonės revoliucijai naujų jėgų. Geležinkeliai nepaprastai stimuliavo pačią ekonomiką: reikalingos didžiulės pinigų sumos daygybės viadukų bei tunelių statybai, todėl metalurgijos pramonė įgyjo rinką savo produktams realizuoti, o prekybai atsivėrė naujos erdvės. 1894 m. šalies finansinė padėtis pagerėjo-iš dalies dėl to, kad buvo rasta aukso Aliaskoje ir Jukono teritorijoje (Kanada). Kita priežastis kodėl ne tik JAV augo gyventojų skaičius, bet ir Europoje, buvo tai ,jog reikšminga pažanga įvyko medicinoje: atrasti mikrobai, bakterijos ir parazitai, skiepai, veiksmingi antiseptikai, nuskausminimas ,cheminiai preparatai. Visa tai padėjo išvengti didelių epidemijų, tokių kaip cholera, maras…

Visi tie
anksčiau paminėti įvykiai tiek Lietuvoje, tiek JAV turėjo įtakos lietuvių emigracijai į JAV. Apskritai XIX a. pabaiga gali būti charakterizuojama kaip pirmosios masinės emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia JAV, pradžia, beveik tuo pat metu sutampanti su šių procesų pradžia ir kitose Rytų Europos šalyse.

Todėl nenuostabu, kad 1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į Jungtines Valstijas siekė 50.000 žmonių. Šie duomenys nėra itin tikslūs, nes iki 1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip “lietuvių“. Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais.

Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuvių emigrantų į JAV statistika. Pagal oficialią statistiką, nuo 1899 iki 1914 m. į JAV, t.y. į šalį, kuri buvo emigrantų iš Lietuvos galutinis tikslas galite pamatyti 1. lentelėje emigravo 252.594 lietuvių .

1. LENTELĖ Emigracija iš Lietuvos į JAV, 1899-1914 m.

Metai Iš viso Vyrai Moterys Vyrai (procentais)

1899 6 858 5 291 1 567 77.15

1900 10 311 7 683 2 628 74.52

1901 8 815 6 499 2 316 73.73

1902 11 629 8 576 3 053 73.75

1903 14 432 10 721 3 711 74.29

1904 12 780 8 834 3 926 69.3

1905 18 604 13 842 4 762 74.35

1906 14 257 9 429 4 828 66.14

1907 25 884 18 716 7 168 72.31

1908 13 720 8 522 5 198 62.12

1909 15 254 10 284 4 970 67.42

1910 22 714 15 360 7 354 67.63

1911 17 027 10 473 6 554 61.51

1912 14 078 8 098 5 980 57.53

1913 24 647 16 069 8 578 65.2

1914 21 584 12 282 9 302 59.91

Iš viso 252 946 170 699 81 895 67.58

(Lietuvos Statistikos Departamento duomenys)

Tradiciškai kaimo gyventojai ir bedarbiai sudarė emigrantų daugumą (94,7%), akivaizdžiai dominuojant vyrams (67,6%) . Kitą didelę emigrantų dalį sudarė vadinamieji “laisvieji žmonės”, pavyzdžiui, žmonės, turintys skolų ir besiviliantys užsidirbti pakankamai pinigų joms sumokėti. Amžiaus struktūra (90,2% emigrantų buvo 14-45 metų) rodo, kad visų pirma tai buvo darbo migracija. Be to, emigrantams, turintiems daugiau kaip 60 metų, nebuvo leidžiama važiuoti į JAV . „International Migration in Lithuania“causes, Cosequenses, Strategy, 1997ed. By A. Sipavičienė. Vilnius:Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology.

Klausimas kyla iš kur šie žmonės gaudavo pinigų kelionei, nes jų tikrai reikėjo? Į šį klausimą gali padėti mums atsakyti S.Vaitiekūno 1997 knyga “Gyventojų migracijos Lietuvoje 1918-1939” Taigi tuo tarpu emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama- Kaune (laikinoji Lietuvos sostinė 1920-1940 m.) buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir konkreti pagalba, emigruojant į JAV ir kitas šalis. Neturtingi ar bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį.

Iš kitos pusės, priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė imigrantus. Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją.

2. Antroji išeivijos banga

Nuolatinį lietuvių sruvenimą į JAV nutraukė I pasaulinis karas . Po karo jis jau negalėjo atsinaujinti dėl kongreso išleisto griežto įstatymo, kuris lietuviams nustatė labai mažą metinį imigrantų kontingentą (382 žmonės). Tuo būdu, emigracijos durys į JAV beveik užsidarė. Taigi JAV prarado lyderiaujančios šalies, kaip pagrindinio lietuvių emigrantų tikslo, poziciją. Emigracija į kitas šalis tęsėsi, bet mastai buvo daug mažesni, imigracija netgi viršijo išvykimų skaičių iš Lietuvos. Nepriklausoma Lietuva, nors ir darė žymią ūkinę pažangą, nuo pat pradžių negalėjo pakankamai aprūpinti darbu ir gyvenimo ištekliais visų krašto gyventojų. Labiausiai Lietuvos darbo sluoksnius palietė prasidėjusi pasaulinė ūkio krizė 30-jų metų gale. Ją pajuto visi gyventojų sluoksniai, neišskiriant ir didėjančios krašto inteligentijos, netilpusios į įstaigas ar įmones. Tuo būdu prasidėjo antroji jau nepriklausomos Lietuvos emigracijos banga, krypusi į Kanadą ir Pietų Ameriką – į Argentiną ir Braziliją. Tik po 1926 karinio coup d’etat, emigracija vėl pagausėjo, bet ši banga, nors ir labai intensyvi, buvo laikina.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1312 žodžiai iš 3818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.