Lietuvių liaudies dainų yra ir įvairių.Pavyzdžiui lopšinės.Jos dainuojamos norint nuraminti verkiantį kūdikį ar jį užmigdyti.Lopšinės visada būna ramios.Karinės dainos dainuojamos karo metu ar prieš jį.Darbo dainos dainuoti galima ne tik dirbant sunkų darbą,bet ir jį baigus. Aš išvardinau tik kelias lietuvių liadies dainos, tačiau jų sukurta daug daugiau.Tokios dainos,kurios linksmos tinkamos švenčių proga,vadinamos vestuvinėmis.Jos man labai patinka,bet apie šias dainas aš žinau nedaug.Todėl nusprendžiau gauti kuo daugiau informacijos ir galbūt sudominti jus.
Po mengvakario tuoj pat būdavo ir jaunojo sutiktuvės.Jaunasis su pulku atvygdavo rytą prieš jungtuves arba net iš vakaro tiesiai į mergvakarį.O kai kur Žejmaitijoje,pairus senajam vestuvių ceremonialui,būdingas jaunojo sutiktuves darydavo dar gerokai prieš jungtuves.Sutiktuvės būdavusios gana dinamiškos: Tuo tarpu jaunuomenė,tarsi gailėdamas Petronėlės,kurią žada jaunasis išvežti, užrišo ir užkalė vartus.Jau brėkštant jaunasis su dešimčia draugais atvykęs pradėjo paukš šaudyti.
Vietos jaunuomenė iš trobos iššokusi,lygia dalia pliaukš šaudydama atliepė,ką padariusi,šmurkš šmurkš sušuko į trobą,užklandė sklasčius ,užraišiojo ir užramstė duris. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius,atkėlė karkles ir bruzdu įsivežė į kiemą.Atradę uždarytas ir užrakintas duris,rėmė tas laukan,iškėlė iš kažkų ir išvertė. Kiti brakš brazdino į langus,sakydamas:,,Įleiskit svečius’’.