Audiniai
XIX-XX a.pr. audėjos iš plonai suverptų lininių verpalų audė drobę, iš kurios siuvo kasdieninius drabužius – marškinius, prijuostes, kelnes. Žieminiams drabužiams vartojo milą, išaustą iš storai suverptų verpalų. Iš tokių pat verpalų moterys nešiojo dideles su kutais languotas skaras. Visi šie audiniai austi dvinytiškai. Raštuotieji audiniai austi dimine ir servetine technika, retkarčiais ir rinktine. Servetiniu būdu vartojama 8, 10, 12, 16 nyčių. Raštą sudaro geometriniai langeliai bei išilginiai ir skersiniai stulpeliai. Taip buvo audžiami rankšluosčiai, staltieses, dažniausiai iš balintų ir nebalintų lininių verpalų. Šis audimo būdas plačiausiai buvo paplitęs XIX a. Diminiai audiniai austi XIX a. pab. – XX a. pr. Jų raštą sudaro stačiakampiai langeliai. Taip buvo audžiamos lovatiesės, staltiesės, rankšluosčiai. Neretai audinių galuose būdavo įaudžiamas raudonų žičkų ruoželis
Juostos buvo audžiamos iš vilnonių ir lininių siūlų. Iš pradžių vilnas audėjos dažydavo natūraliais augaliniais ir kitokiais dažais, vėliau – fabrikiniais. Juostų dydį apsprendė jų paskirtis ir techninės audimo galimybės. Jų plotis ir ilgis įvairus. Galai dažnai būdavo užbaigiami puošniais margaspalviais kutais. Juostų ornamentas yra palyginti paprastas, nesudėtingas. Didelę praktinę reikšmę turėjo pintinės juostos, kurios buvo pinamos iš kelių ryškių spalvų vilnonių siūlų. Jomis moterys pasirišdavo ilgus sijonus, kojines, suvarstydavo liemenes. Be pintinių juostų dar yra vytinės, austinės. Siauromis vytinėmis juostomis susijuosdavo vyrai, jos buvo naudojamos lauknešėliams pasirišti. Be to, juostos turi didelę apeiginę reikšmę.
Baldai
Krakių apyl. gyventojų buityje paplitę šie baldai: lovos, spintos, kėdės, stalai, anksčiau – rankšluostinės, skrynios, mediniai lopšiai ir kt. Senųjų baldų puošyba negausi. Vyrauja kiaurapjūvio technika atlikti ar polichromija tapyti ornamentai. Nudažyti geltona, ruda, juoda, melsvai žalsva spalva. Labai puošnios skrynios, spintos ir rankšluostinės. Skrynių vid. ilgis 88 – 130, plotis 53 – 73, aukštis 50 – 67 cm. Priekis, galai ir antvožas tapyti augaliniu ornamentu, ypač tulpės motyvu, šonai apkaustyi metaliniais apkaustais. XIX a. pr. paplito vienadurės tapytos spintos maistui laikyti. Jų priekinė dalis tapyta stilizuotu augaliniu ornamentu, kuris dažniausiai susideda iš dviejų grupių. Rankšluostinės buvo ornamentuojamos kontūrinio raižymo ir kiaurapjūvio technika. Jų aukštis 49, plotis 42 – 43, storis 10 cm.
Respublikos muziejuose iš buv. kolūkio teritorijos yra įvairių baldų ir fotonegatyvų: Pakabinamas veidrodis, padarytas apie 1800 m rėmai papuošti raižymo technika, gėlių žiedų ir lapų motyvais. Stiklas išdilęs ir išilgai suskilęs. Veidrodžio dydis 85×76 cm. Meistras nežinomas. Medinė kėdė. Prieknės kojos profiliuotos, dugnas papuoštas simetriškai išdėstytomis apvaliomis skylutėmis, atlošo viršus išpjaustinėtas. Dydis 97×40 cm. Kabykla drabužiams pakabinti. Padaryta iš pailgos lentelės su viršuje prikaltu ornamentu. Šone geležinis kabliukas. Nudažyta juodai.
Laikrodis sieninis, su švytuokle ir pasvarais, mediniuose rėmuose. Skardoje iškaltas žemdirbystės vaizdelis: artojas su arkliu, tolumoj – sodyba, žemiau – sėjėjas ir į medį atremti grėblys bei dalgis, visur papuošta vynuogių šakelėmis. Aukštis 33, plotis 28, skersmuo 12.5 cm. Senoviškas sieninis laikrodis, dydis 12 x 30 cm. Romeniškais skaitmenimis, puoštas spalvotomis.
Prieverpstė – verpiamojo ratelio lentelė, prie kurios pririšamas vilnų ar linų kuodelis. Sudarytas daugiausia iš dviejų tarpusavyje sujungtų apskritimų. Vienos prieverpstės labai paprastos ir nepasižymi puošybinių elementų gausumu (13 pav.), kitos – labai puošnios (3, 16 pav.). Gausūs ir įvairūs raštai glaudžiai susieti su prievepsčių formomis. Jie būna išpjaustinėti kontūrine – linijine, reljefine – gilumine technika. Puošiant didesnis dėmesys buvo skiriamas prieverpstės išorinei pusei, tuo tarpu vidinė išpjaustinėta kukliau, ar visai nepagražinta. Puošyboje dominuoja saulės motyvai, bet būna ir augmenijos (9 pav.). Saulės motyvai dažniausiai jugiami po 2, ypač tose prieverpstėse, kurios turi dviejų sujungtų apskritimų formą.
Rankšluostinė. Ją sudaro velenėlis, ant kurio pakabinamas rankšluostis, įstatytas tarp 2 šoninių lentelių, sujungtų viršuje raštuotomis lentelėmis. Daugiausia buvo puošiama priešakinė rankšluosčio lentelė, o šoninės įvairiai profiliuojamos ir puošiamos negausiai. Puošyboje vartoti kontūriniai – giluminiai ir kiaurapjūviai raštai, išmarginti įvairiais geometriniais motyvais.
Skrynia, keturkampė ar kitokios formos dėžė drabužiams laikyti. Buvo daromos iš nestoresnių kaip 2,5 cm ir įvairaus pločio eglinių, pušinių, drebulinių ir kt. lentų. Kampai ir briaunos sutvirtinami ir papuošiami metaliniais apkaustais. Neretai viena ar keliomis metalinėmis juostomis yra apjuostos skrynios viršutinė ir galinė plokštumos. Aplink užraktą įtaisoma įvairiai iškarpyta metalinė plokštė, o galuose įtvirtinamos metalinės rankenos. Dažnai skrynios neturi pakojų ir į žemę remiasi visu savo dugnu. Antvožas (dangtis) yra lygus, užleidžiamas keletą cm į priekį ir galus. Skrynios puošyboje
svarbiausią vietą užima augalinis motyvas – gėlė su žiedais ir lapais. Ornamentas priešakinėje skrynios plokštumoje gali būti išdėstytas į dvi arba tris grupeles. Pirmuoju atveju sudaro dvi simetriškai abiejose pusėse išdėstytos plikos, be lapų šakutės, pasibaigiančios žiedu. Antruoju atveju ornamentas priekinėje skrynios plokštumoje išdėstytas į 3 atskiras grupeles. Vidurinioji plokštumos dalis turi turtingesnį už šonines ornamentą. Tai iš taurės vidurio išvesti keli lapuoti su žiedais stiebai, išdėstyti simetriškai. Dažnai buvo ornamentuojamas ir skrynios antvožas bei galai