Lietuvių muzika
5 (100%) 1 vote

Lietuvių muzika

Turinys

Įžanga…………………………………………………………………………………………………………………………………2

Įžymiausi muzikos atlikėjai ir kolektyvai……………………………………………………………………………..3

• Pop muzika……………………………………………………………………………………………………………….3

• Rock muzika………………………………………………………………………………………………………………4

• Tradicinė liaudies muzika……………………………………………………………………………………………5

• Kiti žanrai…………………………………………………………………………………………………………………6

Muzikinės įstaigos Lietuvoje……………………………………………………………………………………………….6

• Universitetai……………………………………………………………………………………………………………..6

• Įrašų studijos…………………………………………………………………………………………………………….7

Muzikinė gyvenimo aplinka…………………………………………………………………………………………………7

• Gatvėje……………………………………………………………………………………………………………………..7

• Visuomeninėse įstaigose ir susisiekimo priemonėse……………………………………………………….7

• Radijas…………………………………………………………………………………………………………………….7

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………….8

Įžanga

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, nesvarbu, ar jis muzika domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Iš tiesų nelabai gali rinktis – šiandien muzika skamba beveik visur, o ir to išvengti, net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, kitų stengiasi privengti. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai, filmai, pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai. Kiekvienos kartos žmonės ir polinkiai šiek tiek skiriasi, todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo patirtimi keičiasi kultūros kraštovaizdis, ir šis vyksmas niekada nesibaigia.

Gyvenimo stilius dažniausiai kinta iš lėto, todėl ir permainos nebūtinai būna skausmingos ar nemalonios. Nauji kultūros reiškiniai atsiskleidžia palengva, ir vis daugiau žmonių naujame mene įžvelgia juos supančio pasaulio atspindį, o kartu ir tam tikrus savo asmeninės būties pėdsakus. Tai juos skatina prie šio meno sugrįžti, kol pamažu jis tampa neatskiriama dvasinio gyvenimo savastimi.

Klausimas, kas yra šiuolaikinė muzika, gana daugialypis. Paprasčiausias atsakymas –visa šiandien skambanti muzika yra šiuolaikinė, nes ji skleidžiasi čia ir dabar. Tačiau gali kilti abejonė: nejau tikrai yra taip? Ar Mocarto simfonijos, Bacho kantatos, aukštaičių sutartinės , žodžiu, kažkada seniau atsiradusi muzika yra taip pat šiuolaikinė? Ar tokiu atveju neatrodo, kad, apskritai bet kokia muzika vadintina šiuolaikine?

Jei senesniais laikais sukurtą muziką vadintume šiuolaikine, sukeltume nereikalingų nepatogumų. Mes tarsi tyčia atmestumėme ypač svarbią aplinkybę, kada ta muzika iš tikrųjų sukurta. Tai trukdytų suvokti istorinį ir kultūrinį kontekstą, kuris ne tik paaiškintų daugelį svarbių dalykų, bet ir leistų muziką geriau girdėti ir pajausti.

Taigi, dabartine Lietuvių muzika galėtume vadinti muziką, sukurtą nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1918 m. vasario 16 dieną, iki šių laikų. Tačiau dabartiniame žmonių gyvenime lietuviškoji muzika apima keliskart trumpesnį laikotarpį- dalinai nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 m., iki šių dienų. Taigi, panagrinėsime koks muzikinis gyvenimas susiformavo per šį palyginti trumpą laiką, t.y. panagrinėsime dabartinę muzikinę padėtį Lietuvoje.

Muzikos žanrai ir jų padėtis Lietuvoje

Popmuzika

Sudaro didžiąją dalį Lietuvos „muzikinio pasaulio“ ir yra populiariausia muzikos rūšis jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių tarpe dabartinėje Lietuvoje. Tokią išvadą galima daryti, nes Lietuvoje yra ir randasi daugybė popmuziką atliekančių grupių, o tai rodo tokios muzikos didelę paklausą. Tačiau popmuzika Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra keikiama, nes ji dažnai prilyginama visuomenėje vyraujančiam bandos jausmui. Tokia nuomonę galima pagrįsti Kolumbijos universiteto atliktu tyrimu: Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė internetinę svetainę, kurioje buvo 48 dainos, surikiuotos pagal populiarumą, tiksliau pagal tai, kiek kartų jas atsiuntė tyrimo dalyviai. Tiesa, tie skaičiai
buvo iš piršto laužti, sąmoningai siekiant padaryti įtaką pasirinkimui. Neva kai kurios dainos populiaresnės (tai yra geresnės) už kitas. Dalyviai labiausiai patikusiai dainai galėjo skirti 5 balus, o prastai – 0.

Rezultatai nustebino net profesorius. Kaip sako Matthew Salganikas, sociologas iš Kolumbijos universiteto, žmogus, pamatęs, kad daina yra nepopuliari, nesąmoningai nuteikia save prieš. O kai daina populiari – atvirkščiai. Tuo būtų galima paaiškinti popmuzikos fenomeną: neturinti išliekamosios vertės, kartais net bukinanti, muzika yra labiau klausoma nei subtili klasika.

Viską nulemia socialinis faktorius, nes žmonės renkasi tuos daiktus ar tą muziką, kuri padeda lengviau socializuotis, išlikti neatskiriama visuomenės dalimi. Nuo seno žinoma, kad kitaip mąstantys, kitaip besirenkantys individai būdavo nevalingai atskiriami nuo visuomenės, pasmerkiami vienišiaus atskalūno gyvenimui. Tiesa, yra išimčių, kai kitaip pasirinkęs neatskiriamas arba visuomenėje priimtas gyvenimo būdo, muzikos stilius yra tikrai geras. Tačiau dažniausiai būna ne taip.

O kokia situacija Lietuvoje ? Taigi, ką tik nudundėjusi nacionalinė Eurovizijos atranka parodė, kad lietuviškoje fermoje lyderiai nesikeičia. Baubiančius raguočius į Europą narsiai veda „LT United“ šešetukas: garsiai klykdami banalią frazę ir skęsdami konfeti lietuje. Ir išrinkti jie buvo ne dėl geriausios dainos, kurią objektyviai būtų galima pavadinti vidutiniška. Besidarkantys kostiumuoti klerkai per priedainius ir epilepsiškas plikis dainos finale – negi tai geriausia, ką turime lietuviškoje „fermoje“?

Lietuviška muzika pamažu tampa ne atskira, unikalia ir vienintele muzika pasaulyje, bet vakarietiškos kultūros klonu. Šis reiškinys išsišakojęs ne tik populiarioje, bet ir roko muzikoje. Greitai kaip kebabai greito maisto užkandinėje kepamos lietuviškos scenos „žvaigždės“ tėra paprasti kaimo vaikiai, kurių vienintelis ir tikriausiai didžiausias savarankiškas pasiekimas – koncertas prie skautų laužo. Tokie žmonės ne tik nepajėgūs kurti išskirtinį, išliekamą vertę turintį produktą, bet dažnai net negali kokybiškai atlikti užsienio atlikėjų dainų („Kelio į žvaigždes“ dalyviai tai parodė). Todėl mes pasmerkti skęsti pusėtinų pop pusvabrikačių sąvartyne. Net ir žaibiškai išpopuliarėję „Gravel“ tėra naujo britrock viruso iš Anglijos aukos. Juk jų muzikoje lietuviškumo tiek pat, kiek „Biplan“ narių pavardėse. Tai „Arctic Monkeys“ ir „Maximo Park“ buvo grįžtančio seno ir naujo roko pranašai. Kol Lietuvoje jų įrašai dulka parduotuvių lentynose, vaikinai iš Vilniaus priemiesčio kelią audrą popscenoje. Viskas prasidėjo nuo replikos per Eurovizijos atranką: „Viskas, ką pasakėte, atsisuks prieš jus pačius“. Todėl mes nieko ir nesakome. Linguodami galva į „Round and round“ tylime ir stebime, kaip jie (s)kris…

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 974 žodžiai iš 2861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.