Lietuvoje veikiančių įmonių steigimas valstybės ir savivaldybės įm steigimo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Lietuvoje veikiančių įmonių steigimas valstybės ir savivaldybės įm steigimo ypatumai

1121

I .Įmonė

Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.

Įmonių rūšys ir jų junginiai

Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:

1) individualiosios (personalinės) įmonės

2) tikrosios ūkinės bendrijos

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės

5) valstybės įmonės

6) savivaldybės įmonės

7) žemės ūkio bendrovės

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai)

Įmonės , jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į

koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

Svarbi yra įmonės teisinė padėtis, kitaip sakant jos juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį

statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei. Nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolio paskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju ir t.t.

Įmonės veikia savarankiškai. Valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų ar administraciniais metodais reguliuoti jų veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų numatytus atvejus, kai šie organai yra valstybės įmonių steigėjai ar specialios paskirties akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai.

Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

II. Juridinio asmens teisę turinčios įmonės

Juridinis asmuo – tai yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus (fizinio) asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių asmenų turto; pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir fizinis asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir fizinis asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme savo vardu.

Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius :

1) Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ir savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.).

2) Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Juridinio asmens statusą turi : akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, valstybės (savivaldybių) įmonės, investicinės akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės.

III. Valstybės ir savivaldybės įmonės

Lietuvoje iki 1995 m. pradžios buvo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Daugiau kaip 1/5 įstatinio kapitalo akcijų išleidusios valstybinės įmonės tapdavo valstybinėmis akcinėmis įmonėmis.. Valstybės turimų akcijų nominali vertė negalėjo viršyti 50 % įstatinio kapitalo.

1994 metų gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos seimas priėmė „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą“.

Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto pasitikėjimo teisėmis.

Valstybė, savivaldybė ir jų isntitucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per attitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

Įmonės pavadinimas:

Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai „Valstybės įmonė“, o savivaldybės įmonės – „savivaldybės įmonė“ arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „VĮ“, „SĮ“. Įmonės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Firmų vardų nuostatų reikalavimus.

Įmonės buveinė:

Buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis įmonės valdymo organas. Buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

III.1. Įmonės filialas

Filialas yra įmonės padalinys, turintis atskirą buveinę. Jis gali užsiimti ūkine veikla, sudaryti

sandorius bei prisiimti įsipareigojimus tik pagal ją įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Įmonė už filialo prievoles atsako visu savo turtu.
Filialas nėra juridinis asmuo. Filialo veiklą organizuoja ir vykdo filialo vadovas, kuris įgyja teisę atstovauti filialui palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Filialas veikia pagal įmonės įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose. Įmonės filialų skaičius neribojamas.

Filialui leidžiamą turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas įmonės finansinėje

atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.

Filialas registruojamas įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir laikomi įsteigtais nuo jo

įregistravimo dienos.

III.2. Įmonės valdymas

Valastybės ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose gali atstovauti valstybės ar savivaldybės valdininkai Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.

Valstybės ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose atstovaujančios valstybės ar savivaldos institucijos turi teisę pareikšti ieškinius teisme dėl valstybės ar savivaldos institucijos interesų gynimo.

Įmonę valdo administracija, bet kaip patariamasis organas gali būti sudaryta valdyba. Įmonėje turi būti administracijos vadovas (direktorius arba generalinis direktorius) ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Administracijos vadovas negali eiti kartu ir vyriausiojo finansininko pareigų. Šiuos vadovus samdo steigėjas – tai yra ministerijos ar savivaldybės vadovybė, kuriai priklauso ta ar kita įmonė. Esant reikalui, įmonės steigėjas sudaro valdybą. Valdybos narių skaičius, jos pareigos, teisės, atsakomybė nustatoma įmonės įstatuose. Valdyba tai kolegialus organas, kuriai vadovauja pirmininkas.Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Valdybos narius bei pirmininką skiria ir atšaukia steigėjas. Valdybos nariai skiriami ne ilgesniam nei 4 metai laikotarpiui. Valdybos nariais gali būti tik tos įmonės administracijos vadovas ir valstybės ar savivaldybės valdininkai, Lietuvos banko darbuotojai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai valdybos nariams.

Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, įmonės įstatais, darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais, valdybos (jei ji sudaryta) ir administracijos vadovo sprendimais.

III.3. Įmonės kapitalas

Valstybinės įmonės kapitalas skirstomas į valstybinį ir skolintą, savivaldybės įmonės – į savivaldybės ir skolintą.

Įmonės įstatiniu kapitalu laikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės turimas valstybės ar savivaldybės kapitalas. Įstatinio kapitalo dydis įrašomas įmonės įstatuose.

Įmonė neturi teisės sumažinti įstatinio kapitalo naudodama valstybės (savivaldybės) kapitalą darbo užmokesčiui, premijoms ar kitoms išmokoms.

Įmonė privalo apdrausti turimą valstybės (savivaldybės) kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymų numatyta tvarka.

Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto kapitalo išsaugojimą ir efektyvų naudojimą.

Įmonei draudžiamą investuoti kapitalą kitose įmonėse, jeigu kiti įstatymai ypatingais atvejais nesuteikia įmonei tokioų investicijų teisės.

Įmonės lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvoje įregistruotose banko įstaigose.

Kapitalas nėra įmonės nuosavybė, už turimą kapitalą reikia mokėti palūkanas iš įmonės pelno. Palūkanų už kapitalo naudojimą normatyvą valstybės įmonei nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o savivaldybės įmonei –savivaldybės taryba. Palūkanos mokamos į valstybės ar savivaldybių biudžetą.

Įmonė padidinusi valstybinį kapitalą, privalo įregistruoti padidintą įmonės įstatinį kapitalą.Padidintas įmonės įstatinis kapitalas įsigalioja nuo jo įregistravimo.

Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo įmonės įstatų pakitimai registruojami Įmonių rejestro įstatymo nustatytatvarka.

III.4. Įmonės pelno paskirstymas

Įmonės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 2 mėnesius po ūkinių metų pabaigos.Įmonės pelnas skiriamas:

1. įstatymų numatytiems mokesčiams į biudžetą;

2. draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar savivaldybės kapitalą;

3. atskaitymams į įmonės pelno rezervą;

4. likusi pelno dalis steigėjo nustaytu santykiu vartojama įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o ne mažiau kaip 25 procentai – kitoms reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms reikmėms ir pan.)

Kol įmonė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, ji neturi teisės naudoti pelno kitiems tikslams.

Premijos įmonės darbuotojams gali būti išmokamos kiekvieną ketvirtį, jeigu gauta pakankamai pelno. Draudžiama iš pelno mokėti premijas darbuotojams, jeigu nustatytus terminus neatsiskaityta su kreditoriais.

III.5. VĮ ir SĮ teisės

Įmonė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos , Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą grindžia Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.

Įmonė gali :

1. Užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1482 žodžiai iš 2941 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.