Lietuvos bei vilniaus vertybiniu popieriu birzos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos bei vilniaus vertybiniu popieriu birzos

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės 4

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai 5

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB) 8

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas 10

5. Vilniaus vertybinių popierių birža 13

5.1. VVPB Akcininkų struktūra 13

5.2. Pagrindinės verslo kryptys 14

5.3. Prekyba biržoje 14

5.4. Kaip tapti VVPB nariu? 16

Išvados 18

Literatūra 20

Įvadas

Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą ir kitas būtinas vertybinių popierių rinkos efektyviam funkcionavimui institucijas. Latvijos Rygos vertybinių popierių birža pradėjo veikti beveik dvejais metais vėliau (1996 m. liepą), o Estijos – praėjus vos ne trejiem metams nuo Lietuvos biržos veiklos pradžios (1996 m. gegužę).

Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti.

Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinklą (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Taigi nereguliuojamos vertybinių popierių rinkos pervedimas į teisiškai reguliuojamą buvo pagrindinė Lietuvos vertybinių popierių rinkos įkūrimo ypatybė.

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės

Lietuvos vertybinių popierių rinka, kaip nauja ekonominio gyvenimo sritis, neišvengė besivystančių šalių rinkoms būdingų problemų:

1. Pasiūlos rinka.

2. Žemės likvidumas.

3. Tiesioginių sandorių rinka.

Pasiūlos rinkos problema iš esmės susijusi ir su kitomis dviem antrinės Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemomis, t.y. likvidumo ir tiesioginių sandorių vyravimu. Pasiūlos rinka- nuolatinis pirkėjų trūkumas norimiems parduoti vertybiniams popieriams. Tai ypač aktualu akcijų rinkoje. Dėl šios priežasties smulkūs investuotojai negali dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, nes rizikuoja nerasti pirkėjų savo vertybiniams popieriams. Stambūs investuotojai sandorius sudaro tiesiogiai, tuo mažindami likvidumo riziką.

Žemas likvidumas trukdo pardavėjui rasti pirkėją, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą NVPB veikla bei vertybinių popierių rinka apskritai. Pateiktų parduoti vertybinių popierių sandoriai neįvyksta, o tai skatina sudaryti juos tiesiogiai, susidarant pirkėją ir tik registruojant sandorį biržoje. Tokia praktika tapo labai populiari, ir dauguma NVPB registruotų sandorių buvo tiesioginiai. Tai reiškia, kad daugelis parduotų ir pirktų vertybinių popierių neturi rinkos kainos ir todėl negalima nustatyti jų vertės. Jei vertybiniai popieriai yra nelikvidūs, atsiradus būtinybei juos sunku parduoti, todėl atsiranda investavimo rizika. Tai paaiškina tą faktą, kodėl antrinė rinka buvo nesubalansuota, t.y. nuolat vyravo pasiūla.

Minėtos Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemos atsirado dėl kelių priežasčių. Pirmoji – stiprus ekonominis nuosmukis ir nepasitikėjimas Vyriausybe, atsiradęs dėl dažno sprendimų kaitaliojimo. Antroji objektyvi priežastis susijusi su visuomenės požiūriu į vertybinių popierių rinką. Čia galima būtų isškirti du aspektus. Pirma, vertybinių popierių rinka daugeliui Lietuvos žmonių buvo naujas ir nesuprantamas reiškinys. Antra, net ir tie, kurie suvokė šios rinkos mechanizmą, nesiryžo joje energingai “lošti”, nes ši veikla buvo naujas pinigų uždirbimo būdas žmogui, įpratusiam prie centralizuoto ūkio siūlomų pajamų šaltinių.

Taigi, vertybinių popierių rinka visuomenėje buvo visiškai naujas reiškinys, kurį reikėjo išmokti pažinti, priimti ir įsilieti į savo mąstymą bei gyvenimą.

Kita labai svarbi priežastis – informacijos stoka ir patikimumas. Tai susiję tiek su informacija apie vertybinius popierius, tiek su informacija apie finansų maklerių įmones. Išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, gauti patikimą informaciją apie įmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga. Patys emitentai dažnai tuo visiškai nesuinteresuoti.

Yra ir kitų priežasčių, kurios, kaip paaiškėjo, glūdi pačios NVPB veiklos reglamente. Geriausia mokykla yra praktinė veikla, kuri ir parodė NVPB vadovams, ką atsiradus poreikiui reikia keisti.

Nuo pirmos sesijos, įvykusios NVPB 1993 m. rugsėjo mėnesį, praėjo penkeri metai. Nagrinėjant šį veiklos periodą pagal NVPB aktyvumą, Lietuvos vertybinių popierių rinkoje ryškiai išsiskiria keli vystymosi etapai.

Pirmąjį etapą galima būtų apibūdinti kaip vertbinių popierių rinkos Lietuvoje kūrimosi etapą. Jis aprėpė laikotarpį 1993 09 – 1994 10, kuriam būdingas rinkos atsiradimas, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas.

Antrasis, vertybinių popierių rinkos spartaus vystymo etapas, prasidėjo 1994 11 – 1996 03. Tuo metu ėmė reikštis kai kurios šios rinkos ekonominės funkcijos bei būdingas rinkos aktyvumo
augimas.

Trečiojo etapo pradžia būtų 1996 04, prasidėjus vertybinių popierių rinkos kokybiniam pokyčiui, kurį apibūdina pagyvėjusi prekyba centrinėje rinkoje.

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai

Akcinės bendrovės – apibrėžiamos, kaip “įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis”. Kiekvienas akcijų įsigijęs asmuo tampa akcininku.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento registre 1996 01 01 buvo užregistruotos 2235 atvirojo tipo įmonės. Per 1995 vertybinių popierių komisijoje savo vertybinius popierius pirmą kartą įregistravo 649 akcinės bendrovės, 19 investicinių akcinių bendrovių ir 2 bankai. 1996 06 30 biržos prekybos sąraše buvi 405 emitentų 458 emisijų vertybiniai popieriai. Palyginti su 1994 m., einamasis prekybos sąrašas išaugo 84%, emitentų sąrašas – 92%.

Biržos kapitalizacija 1996 01 01 sudarė 630,06 mln. Lt, o 1996 m. II ketvirčio pab. – 2 562,59 mln. Lt. jei metų pradžioje akcinių bendrovių dalis bendroje biržos kapitalizacijoje sudarė 70,3%, bankų – 29,7%, tai 1996 06 akcinių bendrovių kapitalizacija sudarė 92%.

Investicinės akcinės bendrovės – nauja įmonių rūšis, atsiradusi pirminės privatizacijos metu. Jų veikla gana specifinė: leisdamos savo akcijas ir parduodamos jas už investicinius čekius, investicinės bendrovės stengėsi sukaupti lėšų ir panaudoti jas privatizuojamam turtui įsigyti. Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu , jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos akcijos yra išperkamos, t.y. jų savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinė akcinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų. Ir taipogi ši bendrobė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

Finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos arba užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kurios įmonių įstatyme numatytos rūšies įmone, nustatyta tvarka gavusi vertybinių popierių komisijos licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje ar konsultuoti investicijų į vertybinius popierius klausimais. Finansų maklerio įmonės yra vieni aktyviausių rinkos tarpininkų, veikiančių biržoje ir už jos ribų. FMĮ įgyja teisę veikti biržoje tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su biržos nariu. Tuomet FMĮ įgyja teisę dalyvauti prekyboje, t.y. pateikti pavedimus pirkti arba parduoti biržoje ir tapti vieninteliu pirkėko ir pardavėjo tarpininku. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme numatyta, kad viena iš finansų maklerio įmonės veiklos rūšių gali būti vertybinių popierių skolinimas savo klientams. Ši veikla turi vykti pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kurios įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, konsultuojanti investavimo į vertybinius popierius klausimais ir turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą valdyti investicinių bendrovių investicinį portfelį.

Vertybinių popierių komisija (VPK) – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir konkurencijos taisyklių viešojoje vertybinių popierių apyvartoje; imasi priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą; kartu su kitomis Vyriausybės įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais ir dalyviais formuoja valstybės ekonominę politiką, skatinančią vertybinių popierių rinkos plėtrą; skleidžia žinias apie vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principus.

Realizuodama numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

• rengia ir tvirtina taisykles, reglamentuojančias VP emitentų, viešosios apyvartos tarpininkų, VP biržų, investicinų bendrovių, Lietuvos centrinio VP depozitoriumo veiklą;

• registruoja vertybinių popierių emisijas;

• išduoda ir panaikina leidimus bei licencijas subjektams, kurių licencijavimas priklauso Vertybinių popierių komisijos kompetencijai;

• stebi, analizuoja ir tikrina VP rinkos dalyvių veiklą;

• teikia oficialius išaiškinimus VP viešosios apyvartos klausimais;

• rinkos dalyviams taiko Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymu bei kitais teisės aktais numatytas sankcijas.

Vertybinių popierių birža pagal LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą apibržiama kaip Lietuvos Respublikos įregistruotą specializuotą tik vertybinių popierių biržos veikla užsiimančią nepelno įmonę. VP biržos akcijų gali įsigyti tik finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, VP viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių popierių operacijas, taip pat Finansų
Lietuvos bankas. Birža privalo išleisti tiek naujų akcijų, kiek yra Vertybinių popierių komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių ir bankų, pateikusių biržai paraiškas įsigyti akcijų. Biržos akcija suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas buvo įsteigtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 05 20 nutarimu Nr. 352. Depozitoriumas pradėjo savo veiklą kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža kaip vidinis jos padalinys 1993 08 16. Augant VP sąskaitų atidarymo bei apskaitos operacijų apimtims bei plečiantis vykdomoms f- joms, depozitoriumas 1994 02 25 buvo įregistruotas kaip savarankiška įmonė. Jo steigėjai yra: Lietuvos bankas, Fnansų ministerija ir Nacionalinė vertybinių popierių birža.

Depozitoriumas veda Vertybinių popierių komisijoje registruotų arba valstybės leidžiamų VP apskaitą, registruoja VP nuosavybės pasikeitimus, formuoja ir tvarko VP rinkos centrinę duomenų bazę rinkos dalyvių teikiamos informacijos pagrindu.

Piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas – istitucija, užtikrinanti vieną svarbiausių VP biržos principų – vertybinių popierių ir pinigų pateikimo vienalaikiškumą. Kliringo banko paskirtis – vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal rinkoje sudarytų sandorių tarp vertybinių rinkos tarpininkų rezultatus. Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas ir Centrinis depozitoriumas pasirašė sutartį dėl vieningos atsiskaitymų už sandorius sistemos.

Komerciniai bankai – jų bankų paslaugų rinka atsirado prieš 7 metus, steigiant pirmuosius komercinius bankus. Komercinių bankų įstatymas leidžia bankams atlikti operacijas su VP, taip pat konsultuoti finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.

Finansų ministerija kaupia lėšas, reikalingas valstybės vykdomoms f- joms, ir tvarko tų lėšų naudojimą. Vertybinių popierių rinkoje ji veikia kaip Vyriausybės vertybinių popierių emitentas: priima sprendimą išleisti Vyriausybės vertybinius popierius, nustato jų trukmę, maksimalią emisijos apimtį, apmokėjimo už nupirktus vertybinius popierius dieną.

Lietuvos bankas yra LR centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti LR pinigų stabilumo. Įgyvendinamas pagrindinį tikslą ietuvos bankas turi užtikrinti patikimą pinigų rinkos bei kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą bei palaikyti LR Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką.

Valstybės vertybinių popierių fondas savo veiklą pradėjo 1993 11 mėn.. Fonde registruojami visi valstybei priklausantys privatizuotų įmonių akcijų paketai, mažesni negu 20% bendrovės kapitalo. Fondo paskirtis – apsaugoti, valdyti ir pardavinėti valstybei priklausančius VP, akumuliuoti lėšas, gautas pardavus valstybės VP valstybės vidaus skolai dengti. Vienas rimčiausių klausimų tebėra Valstybės VP fondui priklausančių įmonių akcijų pardavimas. Iki 1995 06 01 Valstybės vertybinių popierių fonde buvo sukaupta 1046 šalies įmonių akcijos.

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB)

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923 – 1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926 – 1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Tik 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vykdant ekonominę reformą prasidėjo ir vertybinių popierių biržos steigimo paruošiamasis darbas. Pirmieji steigėjai buvo: Finansų ministerija, Investicijų bankas. “Lietuvos birža” ir “Baltijos birža”. Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduodamos licencijos jų veiklai, rengiami teisiniai procedūriniai biržos dokumentai.

1992 05 16 d. pasirašyta biržos steigimo sutartis. Teisinis Lietuvos NVPB steigimo pagrindas yra 1992 09 03 d. Vyriausybės nutarimas Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”.

Tuo metu VP rinkoje buvo naudojami tik laikinieji akcininko pažymėjimai, todėl Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti dematerializuotą vertybinių popierių modelį.

Lietuvos NVPB modeliu buvo pasirinktas Prancūzijos biržos modelis, vienas pažangiausių pasaulyje ir jau pripažintas Varšuvos ir Prahos vertybinių popierių biržų. Todėl 1992 09 17 d. pasirašyta NVPB ir Prancūzijos biržų bendrovės sutartis, pagal kurią NVPB steigimo projektą padėjo įgyvendinti SBF ir Prancūzijos depozitoriumas (SICOVAM). 1992 10 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr.815 buvo patvirtinti steigėjų parengti “Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei Vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai”. Remiantis šiuo dokumentu parengti biržos įstatai, kurie 1992 11 12 įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. 1993 04 20 įvyko biržos akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta 15 asmenų biržos taryba.

Taigi 1992 rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu įsteigta NVPB 1993 05 11 buvo įregistruota Vertybinių popierių komisijoje. Padedant Prancūzijos specialistams, birža buvo atidaryta 1993 rugsėjo 14 dieną.

Biržos prekybos sistema yra centralizuoa ir dematerializuota. Sandoriai NVPB sudaromi remiantis pavedimais,
finansų makleriai pateikia biržai savo vardu ir kliento lėšomis arba savo vardu ir savo lėšomis. Biržije veikia fiksuotos kainos mechanizmas. Makleriams leidžiama tarpusavyje sudaryti ir tiesioginius sandorius. Tokių sandorių kaina rinkos kursui įtakos nedaro.

Einamąjį biržos prekybos sąrašą sudaro dviejų rūšių vertybiniai popieriai: akcijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP). Jiems taikomi du skirtingi prekybos centrinėje rinkoje metodai.

Pirmasis prekybos metodas taikomas akcijoms. Pagrindinis jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi būti nupirktas ar parduotas didžiausias įmanomas vertybinių popierių skaičius; minimalaus skirtumo tarp siūlomų pirkti ir parduoti vertybinių popierių skaičiaus, minimalaus einamojo ir anksčiau buvusio vertybinių popierių kurso skirtumo principų, jei kursas nebuvo nustatytas remiantis ankstesnių principu.

Pavedimai pirkti arba parduoti akcijas pateikiami iki kotiravimo pradžios. Kotiravimo metu ir po jo finansų makleris negali paveikti rinkos kainos. Visi pavedimai, nustatant rinkos kursą, traktuojami vienodai, neatsižvelgiant nei į laiko, nei į kainos prioritetą. Nustačius rinkos kursą, esant nesubalansuotai pasiūlai ir paklausai, gali būti pateikiami papildomi pavedimai fiksuotu kursu dėl fiksuoto akcijų skaičiaus. Papildomi pavedimai negali veikti rinkos kurso, o tuo labiau išbalansuoti rinkos.

Tokį prekybos būdą pasiūlė Paryžiaus birža ir įdiegė 1993 metais. Jo pasirinkimą lėmė vertybinių popierių rinkai reikalingų specialistų trūkumas Lietuvoje ie ekonominis visuomenės mentalitetas.

Antrasis prekybos metodas taikomas Vyriausybės vertybiniams popieriams, rinkoje atsiradusiems 1994 metų liepą. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybės vertybinius popierius didžiausia kaina.

Per pirmąją biržos prekybos sesiją 1993 09 14 d. prekybos sąraše buvo 19 emitentų, 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerių įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1 630,5 lito.

Steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas įvyko 1993 06 20 d. Patvirtintas biržos įstatinis kapitalas – 1,23 mln. litų – padalytas į 246 paprastąsias vardines akcijas. Biržos akcininkai yra valstybės įmonės, bankai, investicinės akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, bendros Lietuvos ir užsienio įmonės bei užsienio kapitalo įmonės, personalinės įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos, LR fiziniai asmenys. Teisė prekiauti biržoje suteikiama tik biržoa akcininkams. Biržos valdymo organai yra: visuotinis biržos narių susirinkimas, biržos taryba ir biržos valdyba.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 –tinė Biržos prekybos sesija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2582 žodžiai iš 8453 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.