Lietuvos darbo biržos veikla dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos darbo biržos veikla dokumentas

LIETUVOS DARBO BIRŽA

VEIKLA

2000 METAIS

Vilnius

2001

TURINYS

LIETUVOS DARBO BIRŽOS 10 VEIKLOS METŲ 3

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI 5

LIETUVOS DARBO RINKA 2000 M. 6

DARBO JĖGOS PASIŪLA 6

DARBO JĖGOS PAKLAUSA 7

NEDARBO LYGIS 7

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO LINK 8

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA 8

SĄVEIKA SU DARBDAVIAIS 9

ĮDARBINIMAS 9

TIKSLINIŲ DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 10

JAUNIMO INTEGRAVIMO Į DARBO RINKĄ PROGRAMA 10

ILGALAIKIO NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 10

PIRMO ŽINGSNIO DARBO RINKOJE PROGRAMA 11

„TALENTŲ BANKO“ PROGRAMA 11

DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 12

NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 12

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 13

GRUPINĖS DARBO PAIEŠKOS PROGRAMA 13

NAUJŲ DARBO VIETŲ STEIGIMO PROGRAMA 14

UŽIMTUMO FONDO REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA 14

VIEŠŲJŲ DARBŲ PROGRAMA 15

SAVO VERSLO ORGANIZAVIMO PROGRAMA 15

INFORMACINĖS VISUOMENĖS LINK 16

ATVIRAS INFORMAVIMAS 16

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINĖS SISTEMOS VYSTYMAS 16

TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS VERTINIMAS 17

DARBO BIRŽŲ VEIKLOS TOBULINIMAS 17

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 18

SVARBIAUSI 2000 METŲ VEIKSMAI 19

NEDARBO LYGIS 2001 01 01 21



Situacija šalies darbo rinkoje 2000 metais buvo sudėtinga. Nedarbas toliau didėjo, ši problema išliko aktuali daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių. Šioje sudėtingoje situacijoje dirbdami su bedarbiais, siekėme kuo didesnį jų skaičių įtraukti į darbo rinkos politikos priemones. Stiprindami sąveiką su darbdaviais ir toliau vystydami atviro informavimo paslaugas, pirmą kartą dešimtaisiais LDB veiklos metais įdarbinome per 100 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Įgyvendindami ES užimtumo nuostatas, pasiekėme, kad kiekvienam naujai užsiregistravusiam bedarbiui per 12 mėnesių, o jauniems bedarbiams per 6 mėnesius būtų pasiūlytos priemonės jų užimtumo galimybėms padidinti. Pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą asmenų integracijai į darbo rinką parengta ir įgyvendinama nauja „Pirmo žingsnio darbo rinkoje“ programa. Sukurta „Talentų banko“ programa padės darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Naudojant modernias informacines technologijas, kompiuterizuotos visos darbo biržų specialistų funkcijos. Kuriama “Darbo birža internete” garantuos naują klientų aptarnavimo ir valdymo kokybę, galimybę keistis informacija su kitomis šalies informacinėmis sistemomis, padės integruotis į Europos Sąjungos informacinę erdvę.

Įdiegta darbo rinkos monitoringo sistema leidžia įvertinti pokyčius darbo rinkoje ir priimti adekvačius sprendimus problemoms spręsti bei didinti mūsų veiklos efektyvumą.

Lietuvos darbo birža pasiekė, kad mūsų tarpininkavimu įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus – tai yra 20 mln. Lt daugiau negu panaudota.

Lietuvos darbo biržos

generalinis direktorius

Vidas Šlekaitis

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrės nustatyti

Lietuvos darbo biržos pagrindiniai veiklos tikslai:

– didinti ieškančių darbo asmenų užimtumo galimybes pagal individualius jų poreikius,

– skatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, derinant socialinės pagalbos ir užimtumo rėmimo priemones,

– telkti darbo rinkos partnerius teritoriniams užimtumo ir darbo rinkos klausimams spręsti.

Patvirtinti uždaviniai:

Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo nedarbo lygį 0,7 – 0,8 procento, o jaunimo – 1,0 – 1,1 procento,

Ų įtraukti į darbo rinkos aktyvios politikos programas 77,700 tūkst. ieškančiųjų darbo.

Lietuvos darbo biržos generalinio

direktoriaus nustatyti

Teritorinių darbo biržų tęstiniai veiklos tikslai:

– užimtumo rėmimo užtikrinimas jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, sugrįžtantiems į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, vyrams ir moterims lygiomis teisėmis,

– nedarbo prevencijos priemonių rengimas ir įgyvendinimas dirbantiems, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, darbuotojams, grupinio atleidimo atvejais.

Patvirtinti uždaviniai pagal teritorijas:

Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo bendro ir jaunimo nedarbo lygį,

Ų įgyvendinti darbo rinkos aktyvios politikos programas, didinant ieškančiųjų darbo užimtumo galimybes,

Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam jaunam (iki 25 metų) bedarbiui per 6 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,

Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam bedarbiui per 12 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,

Ų rengti tikslines su darbdaviais gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,

Ų tęsti susitarimų su darbdaviais pasirašymą ir konkretizuoti su tuo susijusius priemonių planus.

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI

Pagrindinis Lietuvos darbo biržos veiklos principas – valdymas pagal tikslus.

Valdymu pagal tikslus buvo siekiama

Teikiant
paslaugas bedarbiams:

n padidinti pradedančių darbinę veiklą, ypač jaunimo integravimo į darbo rinką galimybes,

n diegti ilgalaikio nedarbo prevencijos ir ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo sferą priemones,

n užtikrinti vyrų ir moterų lygias teises įtraukiant į gyventojų užimtumo programas.

Teikiant paslaugas darbdaviams:

n patenkinti darbdavių poreikį aukštos kvalifikacijos darbo jėgai,

n rengti gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,

n nusistatyti sąveikos su darbdaviais strategiją bei taktiką.

Įdiegiant darbo rinkos monitoringo sistemą:

n pasiekti visuminę darbo jėgos pasiūlą ir paklausą,

n užtikrinti pokyčių darbo rinkoje įvertinimo skaidrumą.

Lietuvos darbo biržos veiksmais pasiekta:

Ų plečiant užimtumo galimybes

suteikta konsultacijų, įdarbinta – 100 900 įtraukta į darbo rinkos

patarimų – 5,025 mln. politikos priemones – 98 600

Ų įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nustatytas užduotis:

– sumažintas darbo rinkos aktyvios politikos dėka galimas nedarbo lygis vidutiniškai 0,9 proc., o jaunimo iki 25 m. – 1,4 proc.,

– į darbo rinkos aktyvios politikos programas įtraukta 86,300 ieškančiųjų darbo.

Ų darbo rinkos politikos priemonės suteiktos trims iš keturių besikreipiančių asmenų,

Ų užimtumo rėmimui užtikrinti įsteigta 30,3 tūkst. laikinų, finansuojamų iš Užimtumo fondo, darbo vietų,

Ų nustatytų veiklos tikslų ir užduočių įgyvendinimui panaudota 153,8 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų,

Ų tarpininkaujant įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173,1 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus.

SITUACIJA LIETUVOS DARBO RINKOJE

Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai

Vidutiniai metiniai skaičiai, tūkst.

1999 2000 1999 2000

Darbo jėga 1769,8 1796,2 Bedarbių vyrų 76,7 116,6

Užimtieji 1647,5 1602,0 Bedarbių moterų 71,9 93,3

Bedarbiai 148,7 204,9 Jaunų bedarbių 27,1 33,1

Nedarbo lygis, % 8,4 11,5 Ilgalaikių bedarbių 17,7 45,8

DARBO JĖGOS PASIŪLA

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 267,5 tūkst. ieškančiųjų darbo, iš jų 258,0 tūkst. bedarbių. Moterų užregistruota 111,3 tūkst., vyrų – 146,7 tūkst., jaunimo iki 25 m. amžiaus – 62,6 tūkst. Tarp besikreipiančių neturintys profesinės kvalifikacijos sudarė 26 proc.

nKreipėsi 13,4 tūkst. daugiau bedarbių nei 1999 metais. Vidutiniškai kas mėnesį buvo registruojama po 21,5 tūkst. bedarbių.

nMoterų užregistruota 35,4 tūkst. mažiau negu vyrų.

nDaugiausia bedarbių kreipėsi iš paslaugų (per 70 tūkst.) ir pramonės sektoriaus (40 tūkst.).

n Trečdaliu padaugėjo besikreipiančių absolventų.

Bedarbių metų pabaigoje užregistruota 225,9 tūkst., tai 48,5 tūkst. daugiau negu buvo metų pradžioje. Bedarbių struktūroje:

n Išaugo vyrų dalis tarpe bedarbių nuo 53 iki 55 proc.

n Jaunimo užregistruota 3,2 tūkst. daugiau – 34,3 tūkst.; 44 proc. jų neturėjo profesinės kvalifikacijos.

n Ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto, nuo 26 iki 62 tūkst. Šių bedarbių dalis metų pabaigoje bendrame skaičiuje pasiekė 27,4 proc. – tai dvigubai daugiau nei 1999 metų pabaigoje.

n Nekvalifikuotų bedarbių skaičiaus augimas sulėtėjo. Metų pabaigoje jie sudarė 30 proc. visų bedarbių. Pusė nekvalifikuotų bedarbių – per 40 m. asmenys, penktadalis -jauni (iki 25 m.) bedarbiai.

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Užregistruota laisvų darbo vietų, tūkst.

1999 2000 1999 2000

Iš viso, iš jų: 84,9 107,5 statyboje 7,2 8,9

-nuolatiniam darbui, iš jų: 66,0 74,4 paslaugose 35,5 38,0

žemės ūkyje 4,2 3,7 -terminuotam darbui 18,9 33,1

pramonėje 19,1 23,8

2000 metais turintiems profesines kvalifikacijas užregistruota 82,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir nekvalifikuotai darbo jėgai – 24,8 tūkst.

PAKLAUSIAUSIOS PROFESIJOS

n Didesnis terminuoto darbo paklausos augimas. Paklausa terminuotam darbui išaugo dviem trečdaliais, kai tuo tarpu neterminuotam- dešimtadaliu.

n Neterminuotam darbui daugiau nei pusė darbo vietų užregistruota paslaugų sektoriuje,trečdalis- pramonėje, mažiausiai jų (5 proc.) užregistruota žemės ūkyje..

n Paklausos struktūra pagal ekonomines veiklas iš esmės nepasikeitė: 2 punktais sumažėjo žemės ūkio sektoriaus dalis, o pramonės – 3 punktais išaugo.

n Kiekvieną mėnesį užregistruotų darbo vietų skaičius augo pramonės, paslaugų ir statybos sektoriuose. Žemės ūkyje daugiausia darbo vietų užregistruota balandžio mėnesį – dvigubai daugiau nei vidutiniškai per metus.

NEDARBO LYGIS

Registruotas nedarbo lygis, %

2000 01 01 2001 01 01 2000 01 01 2001 01 01

Bendras 10,0 12,6 Vyrų 10,4 13,5

Jaunimo 13,5 15,3 Moterų 9,6 11,6

n Nedarbo lygis 2000 metais augo lėčiau nei 1999 metais. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 metų pradžios jis išaugo 3,1 punkto, o nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. – 2,6 proc.

n Pirmą kartą darbo rinkoje nebuvo ryškių sezoninių nedarbo lygio svyravimų. 2000 metų vasarą nedarbas beveik nesumažėjo: nuo balandžio ir spalio mėn. lygio skyrėsi tik 0,5 punkto.

n Didėja skirtumas tarp moterų ir vyrų nedarbo. Metų pabaigoje jų nedarbas viršijo moterų 2 punktais.

nAukščiausias
nedarbo lygis, nuo 2000 metų pradžios iki pabaigos išaugęs beveik 2 punktais. Didžiausias jo augimas buvo liepos mėnesį – nuo 13 iki 15,4 proc.

n 2001 metais prognozuojamas vidutinis metinis nedarbo lygis – 12,3 proc. (0,8 punkto didesnis nei 2000 metais). Išliks aukštas nedarbo lygis ir didelė teritorinė nedarbo diferenciacija.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA

Tikslas – didinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, garantuojant greitesnį laisvų darbo vietų užpildymą, tokiu būdu mažinant nedarbo lygį, trumpinant bedarbystės trukmę.

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 174,5 tūkst. bedarbių turinčių profesines kvalifikacijas. Tarp jų 63,4 tūkst. turima kvalifikacija atitiko darbo rinkos reikalavimus. Naujų darbo pasiūlymų jiems buvo užregistruota 82,7 tūkst. Bedarbių be profesinio mokymo kreipėsi 83,5 tūkst. ir jiems naujų darbo pasiūlymų – 24,8 tūkst. Registruotas atitinkančios darbo rinkos reikalavimus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius.

SUDERINAMUMAS PAGAL PROFESINĖS VEIKOS SRITIS

n Pusės bedarbių, turinčių aukštąjį, aukštesnįjį (spec. vidurinį) išsilavinimą ir trečdalio, turinčių aptarnavimo darbuotojo ar kvalifikuoto darbininko kvalifikacijas, profesinė kvalifikacija atitinka darbo rinkos poreikius.

n Registruota pasirengusių darbo rinkai specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju (spec. viduriniu) išsilavinimu teritorinėse darbo biržose pasiūlos ir paklausos balansas, kvalifikuotų darbininkų – trūkumas ir be profesinio mokymo – perteklius.

n Ketvirtadaliu išaugo atitinkančių darbo rinkos reikalavimus specialistų pasiūla ir penktadaliu naujų pasiūlymų darbui bei penktadaliu aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla ir dešimtadaliu – naujų pasiūlymų darbui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1644 žodžiai iš 5436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.