Lietuvos darbo biržos veikla dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos darbo biržos veikla dokumentas

1121314151

LIETUVOS DARBO BIRŽA

VEIKLA

2000 METAIS

Vilnius

2001

TURINYS

LIETUVOS DARBO BIRŽOS 10 VEIKLOS METŲ 3

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI 5

LIETUVOS DARBO RINKA 2000 M. 6

DARBO JĖGOS PASIŪLA 6

DARBO JĖGOS PAKLAUSA 7

NEDARBO LYGIS 7

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO LINK 8

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA 8

SĄVEIKA SU DARBDAVIAIS 9

ĮDARBINIMAS 9

TIKSLINIŲ DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 10

JAUNIMO INTEGRAVIMO Į DARBO RINKĄ PROGRAMA 10

ILGALAIKIO NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 10

PIRMO ŽINGSNIO DARBO RINKOJE PROGRAMA 11

„TALENTŲ BANKO“ PROGRAMA 11

DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 12

NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 12

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 13

GRUPINĖS DARBO PAIEŠKOS PROGRAMA 13

NAUJŲ DARBO VIETŲ STEIGIMO PROGRAMA 14

UŽIMTUMO FONDO REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA 14

VIEŠŲJŲ DARBŲ PROGRAMA 15

SAVO VERSLO ORGANIZAVIMO PROGRAMA 15

INFORMACINĖS VISUOMENĖS LINK 16

ATVIRAS INFORMAVIMAS 16

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINĖS SISTEMOS VYSTYMAS 16

TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS VERTINIMAS 17

DARBO BIRŽŲ VEIKLOS TOBULINIMAS 17

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 18

SVARBIAUSI 2000 METŲ VEIKSMAI 19

NEDARBO LYGIS 2001 01 01 21



Situacija šalies darbo rinkoje 2000 metais buvo sudėtinga. Nedarbas toliau didėjo, ši problema išliko aktuali daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių. Šioje sudėtingoje situacijoje dirbdami su bedarbiais, siekėme kuo didesnį jų skaičių įtraukti į darbo rinkos politikos priemones. Stiprindami sąveiką su darbdaviais ir toliau vystydami atviro informavimo paslaugas, pirmą kartą dešimtaisiais LDB veiklos metais įdarbinome per 100 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Įgyvendindami ES užimtumo nuostatas, pasiekėme, kad kiekvienam naujai užsiregistravusiam bedarbiui per 12 mėnesių, o jauniems bedarbiams per 6 mėnesius būtų pasiūlytos priemonės jų užimtumo galimybėms padidinti. Pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą asmenų integracijai į darbo rinką parengta ir įgyvendinama nauja „Pirmo žingsnio darbo rinkoje“ programa. Sukurta „Talentų banko“ programa padės darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Naudojant modernias informacines technologijas, kompiuterizuotos visos darbo biržų specialistų funkcijos. Kuriama “Darbo birža internete” garantuos naują klientų aptarnavimo ir valdymo kokybę, galimybę keistis informacija su kitomis šalies informacinėmis sistemomis, padės integruotis į Europos Sąjungos informacinę erdvę.

Įdiegta darbo rinkos monitoringo sistema leidžia įvertinti pokyčius darbo rinkoje ir priimti adekvačius sprendimus problemoms spręsti bei didinti mūsų veiklos efektyvumą.

Lietuvos darbo birža pasiekė, kad mūsų tarpininkavimu įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus – tai yra 20 mln. Lt daugiau negu panaudota.

Lietuvos darbo biržos

generalinis direktorius

Vidas Šlekaitis

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrės nustatyti

Lietuvos darbo biržos pagrindiniai veiklos tikslai:

– didinti ieškančių darbo asmenų užimtumo galimybes pagal individualius jų poreikius,

– skatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, derinant socialinės pagalbos ir užimtumo rėmimo priemones,

– telkti darbo rinkos partnerius teritoriniams užimtumo ir darbo rinkos klausimams spręsti.

Patvirtinti uždaviniai:

Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo nedarbo lygį 0,7 – 0,8 procento, o jaunimo – 1,0 – 1,1 procento,

Ų įtraukti į darbo rinkos aktyvios politikos programas 77,700 tūkst. ieškančiųjų darbo.

Lietuvos darbo biržos generalinio

direktoriaus nustatyti

Teritorinių darbo biržų tęstiniai veiklos tikslai:

– užimtumo rėmimo užtikrinimas jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, sugrįžtantiems į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, vyrams ir moterims lygiomis teisėmis,

– nedarbo prevencijos priemonių rengimas ir įgyvendinimas dirbantiems, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, darbuotojams, grupinio atleidimo atvejais.

Patvirtinti uždaviniai pagal teritorijas:

Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo bendro ir jaunimo nedarbo lygį,

Ų įgyvendinti darbo rinkos aktyvios politikos programas, didinant ieškančiųjų darbo užimtumo galimybes,

Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam jaunam (iki 25 metų) bedarbiui per 6 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,

Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam bedarbiui per 12 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,

Ų rengti tikslines su darbdaviais gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,

Ų tęsti susitarimų su darbdaviais pasirašymą ir konkretizuoti su tuo susijusius priemonių planus.

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI

Pagrindinis Lietuvos darbo biržos veiklos principas – valdymas pagal tikslus.

Valdymu pagal tikslus buvo siekiama

Teikiant
paslaugas bedarbiams:

n padidinti pradedančių darbinę veiklą, ypač jaunimo integravimo į darbo rinką galimybes,

n diegti ilgalaikio nedarbo prevencijos ir ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo sferą priemones,

n užtikrinti vyrų ir moterų lygias teises įtraukiant į gyventojų užimtumo programas.

Teikiant paslaugas darbdaviams:

n patenkinti darbdavių poreikį aukštos kvalifikacijos darbo jėgai,

n rengti gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,

n nusistatyti sąveikos su darbdaviais strategiją bei taktiką.

Įdiegiant darbo rinkos monitoringo sistemą:

n pasiekti visuminę darbo jėgos pasiūlą ir paklausą,

n užtikrinti pokyčių darbo rinkoje įvertinimo skaidrumą.

Lietuvos darbo biržos veiksmais pasiekta:

Ų plečiant užimtumo galimybes

suteikta konsultacijų, įdarbinta – 100 900 įtraukta į darbo rinkos

patarimų – 5,025 mln. politikos priemones – 98 600

Ų įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nustatytas užduotis:

– sumažintas darbo rinkos aktyvios politikos dėka galimas nedarbo lygis vidutiniškai 0,9 proc., o jaunimo iki 25 m. – 1,4 proc.,

– į darbo rinkos aktyvios politikos programas įtraukta 86,300 ieškančiųjų darbo.

Ų darbo rinkos politikos priemonės suteiktos trims iš keturių besikreipiančių asmenų,

Ų užimtumo rėmimui užtikrinti įsteigta 30,3 tūkst. laikinų, finansuojamų iš Užimtumo fondo, darbo vietų,

Ų nustatytų veiklos tikslų ir užduočių įgyvendinimui panaudota 153,8 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų,

Ų tarpininkaujant įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173,1 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus.

SITUACIJA LIETUVOS DARBO RINKOJE

Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai

Vidutiniai metiniai skaičiai, tūkst.

1999 2000 1999 2000

Darbo jėga 1769,8 1796,2 Bedarbių vyrų 76,7 116,6

Užimtieji 1647,5 1602,0 Bedarbių moterų 71,9 93,3

Bedarbiai 148,7 204,9 Jaunų bedarbių 27,1 33,1

Nedarbo lygis, % 8,4 11,5 Ilgalaikių bedarbių 17,7 45,8

DARBO JĖGOS PASIŪLA

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 267,5 tūkst. ieškančiųjų darbo, iš jų 258,0 tūkst. bedarbių. Moterų užregistruota 111,3 tūkst., vyrų – 146,7 tūkst., jaunimo iki 25 m. amžiaus – 62,6 tūkst. Tarp besikreipiančių neturintys profesinės kvalifikacijos sudarė 26 proc.

nKreipėsi 13,4 tūkst. daugiau bedarbių nei 1999 metais. Vidutiniškai kas mėnesį buvo registruojama po 21,5 tūkst. bedarbių.

nMoterų užregistruota 35,4 tūkst. mažiau negu vyrų.

nDaugiausia bedarbių kreipėsi iš paslaugų (per 70 tūkst.) ir pramonės sektoriaus (40 tūkst.).

n Trečdaliu padaugėjo besikreipiančių absolventų.

Bedarbių metų pabaigoje užregistruota 225,9 tūkst., tai 48,5 tūkst. daugiau negu buvo metų pradžioje. Bedarbių struktūroje:

n Išaugo vyrų dalis tarpe bedarbių nuo 53 iki 55 proc.

n Jaunimo užregistruota 3,2 tūkst. daugiau – 34,3 tūkst.; 44 proc. jų neturėjo profesinės kvalifikacijos.

n Ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto, nuo 26 iki 62 tūkst. Šių bedarbių dalis metų pabaigoje bendrame skaičiuje pasiekė 27,4 proc. – tai dvigubai daugiau nei 1999 metų pabaigoje.

n Nekvalifikuotų bedarbių skaičiaus augimas sulėtėjo. Metų pabaigoje jie sudarė 30 proc. visų bedarbių. Pusė nekvalifikuotų bedarbių – per 40 m. asmenys, penktadalis -jauni (iki 25 m.) bedarbiai.

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Užregistruota laisvų darbo vietų, tūkst.

1999 2000 1999 2000

Iš viso, iš jų: 84,9 107,5 statyboje 7,2 8,9

-nuolatiniam darbui, iš jų: 66,0 74,4 paslaugose 35,5 38,0

žemės ūkyje 4,2 3,7 -terminuotam darbui 18,9 33,1

pramonėje 19,1 23,8

2000 metais turintiems profesines kvalifikacijas užregistruota 82,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir nekvalifikuotai darbo jėgai – 24,8 tūkst.

PAKLAUSIAUSIOS PROFESIJOS

n Didesnis terminuoto darbo paklausos augimas. Paklausa terminuotam darbui išaugo dviem trečdaliais, kai tuo tarpu neterminuotam- dešimtadaliu.

n Neterminuotam darbui daugiau nei pusė darbo vietų užregistruota paslaugų sektoriuje,trečdalis- pramonėje, mažiausiai jų (5 proc.) užregistruota žemės ūkyje..

n Paklausos struktūra pagal ekonomines veiklas iš esmės nepasikeitė: 2 punktais sumažėjo žemės ūkio sektoriaus dalis, o pramonės – 3 punktais išaugo.

n Kiekvieną mėnesį užregistruotų darbo vietų skaičius augo pramonės, paslaugų ir statybos sektoriuose. Žemės ūkyje daugiausia darbo vietų užregistruota balandžio mėnesį – dvigubai daugiau nei vidutiniškai per metus.

NEDARBO LYGIS

Registruotas nedarbo lygis, %

2000 01 01 2001 01 01 2000 01 01 2001 01 01

Bendras 10,0 12,6 Vyrų 10,4 13,5

Jaunimo 13,5 15,3 Moterų 9,6 11,6

n Nedarbo lygis 2000 metais augo lėčiau nei 1999 metais. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 metų pradžios jis išaugo 3,1 punkto, o nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. – 2,6 proc.

n Pirmą kartą darbo rinkoje nebuvo ryškių sezoninių nedarbo lygio svyravimų. 2000 metų vasarą nedarbas beveik nesumažėjo: nuo balandžio ir spalio mėn. lygio skyrėsi tik 0,5 punkto.

n Didėja skirtumas tarp moterų ir vyrų nedarbo. Metų pabaigoje jų nedarbas viršijo moterų 2 punktais.

nAukščiausias
nedarbo lygis, nuo 2000 metų pradžios iki pabaigos išaugęs beveik 2 punktais. Didžiausias jo augimas buvo liepos mėnesį – nuo 13 iki 15,4 proc.

n 2001 metais prognozuojamas vidutinis metinis nedarbo lygis – 12,3 proc. (0,8 punkto didesnis nei 2000 metais). Išliks aukštas nedarbo lygis ir didelė teritorinė nedarbo diferenciacija.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA

Tikslas – didinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, garantuojant greitesnį laisvų darbo vietų užpildymą, tokiu būdu mažinant nedarbo lygį, trumpinant bedarbystės trukmę.

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 174,5 tūkst. bedarbių turinčių profesines kvalifikacijas. Tarp jų 63,4 tūkst. turima kvalifikacija atitiko darbo rinkos reikalavimus. Naujų darbo pasiūlymų jiems buvo užregistruota 82,7 tūkst. Bedarbių be profesinio mokymo kreipėsi 83,5 tūkst. ir jiems naujų darbo pasiūlymų – 24,8 tūkst. Registruotas atitinkančios darbo rinkos reikalavimus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius.

SUDERINAMUMAS PAGAL PROFESINĖS VEIKOS SRITIS

n Pusės bedarbių, turinčių aukštąjį, aukštesnįjį (spec. vidurinį) išsilavinimą ir trečdalio, turinčių aptarnavimo darbuotojo ar kvalifikuoto darbininko kvalifikacijas, profesinė kvalifikacija atitinka darbo rinkos poreikius.

n Registruota pasirengusių darbo rinkai specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju (spec. viduriniu) išsilavinimu teritorinėse darbo biržose pasiūlos ir paklausos balansas, kvalifikuotų darbininkų – trūkumas ir be profesinio mokymo – perteklius.

n Ketvirtadaliu išaugo atitinkančių darbo rinkos reikalavimus specialistų pasiūla ir penktadaliu naujų pasiūlymų darbui bei penktadaliu aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla ir dešimtadaliu – naujų pasiūlymų darbui.

n Dešimtadaliu išaugo teritorinėse darbo biržose nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla ir nepakito jos paklausa.

n 169,8 tūkst. asmenų, nepasirengusių darbo rinkai, pagal veiklos tikslus ir užduotis pasiūlytos ir taikytos darbo rinkos politikos priemonės, didinančios jų užimtumą.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMUI PASIEKTI

n Realizuotos Grupinės darbo paieškos“, „Profesinio mokymo“, „Remiamų darbų“, „Viešųjų darbų“, „Verslo organizavimo“ programos.

n Pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą integracijai į darbo rinką parengta ir įgyvendinama „Pirmo žingsnio darbo rinkoje“ programa.

n Sukurta, parengta ir diegiama „Talentų banko“ programa, padedanti darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, o ieškantiesiems darbo siekti profesinės karjeros.

n Parengta 80 naujų profesijų aprašų. Naudojamasi paruoštais 160 profesijų aprašais, padedančiais pasirinkti ar keisti turimą profesiją.

n Plečiama atviro informavimo ir vystoma konsultavimo sistema, pradėtos organizuoti „Darbo rinkos“ dienos.

n Kiekvieną mėnesį skleidžiama informacija apie įsidarbinimo galimybes ieškantiesiems darbo pagal profesijas, veiklos sritis. Pateikiamos įsidarbinimo galimybių prognozės ateinantiems metams.

SĄVEIKA SU DARBDAVIAIS

Bendradarbiavimo tikslas – aktyvinti sąveiką su labiausiai darbo rinką įtakojančiais bei naujai besikuriančiais darbdaviais, stiprinant abipusį suinteresuotumą.

2000 metais, įgyvendindama darbo su darbdaviais strategiją bei taktiką, vystydama sąveiką su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, darbo birža teikė paslaugas beveik 28 tūkst. šalies darbdavių.

n Su darbdaviais pasirašyta 5,5 tūkst. naujų savanoriškų bendradarbiavimo susitarimų (1999 metais – 4,7 tūkst.), kurie turi didelės reikšmės bendradarbiavimo stiprinimui.

n Teritorinės darbo biržos, vystydamos sąveiką su darbdaviais, miestuose bei seniūnijose suorganizavo 1,6 tūkst. pasitarimų, 0,6 tūkst. darbo mugių.

n Aptarnaujama darbo rinkos dalis išplėsta iki 30 proc. (1999 metais – 26 proc.). Nuolat bendradarbiaujama su kas trečiu darbdaviu.

n Visapusiškos informacijos apie darbdavius duomenų bazei užpildyta 13 tūkst. įmonių kortelių.

ĮDARBINIMAS

Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms grąžinta į darbinę sferą daugiausia asmenų per visą Lietuvos darbo biržos veiklos dešimtmetį. Pirmą kartą įdarbintųjų skaičius viršijo 100 tūkst. per metus. Neterminuotam darbui įdarbinta 67,8 tūkst. ir terminuotam – 33,1 tūkst. ieškančiųjų darbo.

n Įdarbintųjų skaičius išaugo 12,6 tūkst. Jų daugėjo tiek neterminuotam, tiek ir terminuotam darbui.

n Trim ketvirtadaliais išaugo įdarbinimas pagal terminuotas sutartis.

n Vyrų ir moterų įdarbinta proporcingai užregistruotam skaičiui.

n Tarp visų įsidarbinusiųjų neseniai, iki 6 mėn. užsiregistravę, sudaro didžiąją dalį – 60.0 proc.

n Dešimtaisiais veiklos metais įdarbinta daugiau negu per pirmuosius – 1992, 1993 ir 1994 metus kartu paėmus.

n Išduota 700 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje ir tarpininkauta 800 Lietuvos piliečių darbui užsienyje.

JAUNIMO INTEGRAVIMO Į DARBO RINKĄ PROGRAMA

Tikslas – išplėsti jaunimo integravimo į darbo rinką galimybes, skatinti jų teritorinį mobilumą, diegti naujas aptarnavimo formas.

Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 50,9 tūkst. jaunimo, iš jų 20,0 tūkst. įdarbinti.
profesines kvalifikacijas nukreipta 5,0 tūkst. jaunimo, sustiprinti praktinio darbo įgūdžius – 6,9 tūkst.

n Padidėjo 6,4 tūkst. įdarbinto ir įtraukto į darbo rinkos aktyvios politikos programas,

n Išaugo pusantro karto įtrauktų į intensyvaus konsultavimo, darbo paieškos užsiėmimus,

n Dalyvavusių profesiniame mokyme, remiamuose darbuose – 50 proc. jaunimas,

n Jaunimo dalis tarp bedarbių sumažėjo nuo 17,5 proc. metų pradžioje iki 15,2 proc. metų pabaigoje,

n Sumažintas jaunimo galimo nedarbo lygis vidutiniškai 1,4 proc. per mėnesį.

ILGALAIKIO NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA

Tikslas – siekti išvengti ilgalaikio nedarbo bei padėti ilgalaikiams bedarbiams integruotis į darbo rinką.

Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 60,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių, iš jų 24,1 tūkst. įdarbinti.

n Du kartus išaugo jų įtraukimas į gyventojų užimtumo priemones ir tris kartus – įdarbinimas.

n Padidėjo jų dalyvavimas visose darbo rinkos aktyvios politikos programose ir beveik du kartus viešuose darbuose bei darbo klubuose.

n Kas trečias įtrauktas į darbo rinkos aktyvios politikos programas – ilgalaikis bedarbis.

PIRMO ŽINGSNIO DARBO RINKOJE PROGRAMA

TIKSLAS – parengti ir integruoti į darbo rinką pirmą kartą pradedančius darbinę veiklą ieškančiuosius darbo.

Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 22,6 tūkst. pirmą kartą siekiančių darbinės veiklos, iš jų 7,7 tūkst. įdarbinti.

n Didelis dėmesys skiriamas motyvacijai ir profesiniam orientavimui, įtraukiant 8,8 tūkst. nekvalifikuotų asmenų į intensyvaus konsultavimo ir informavimo užsiėmimus darbo klubuose.

n Suaktyvintas tarpininkavimas ir naujų veiklos galimybių paieška, įdarbinant beveik pusę registruotų absolventų.

n 1,3 tūkst. bedarbių be profesinio mokymo nukreipti įsigyti profesinę kvalifikaciją ir 1,4 tūkst. ją turinčių nukreipti išplėsti profesinius gebėjimus.

n 1,4 tūkst. įtraukti į remiamus ar viešuosius darbus, kad įtvirtintų profesinius gebėjimus.

n Sumažėjo pirmą kartą ieškančių darbo bedarbių dalis nuo 9,4 proc. metų pradžioje iki 8,4 proc. – metų pabaigoje.

„TALENTŲ BANKO“ PROGRAMA

TIKSLAS – sudaryti platesnes įsidarbinimo galimybes studijuojančiam jaunimui ir aukštos kvalifikacijos specialistams bei padėti darbdaviams susirasti pageidaujamus darbuotojus.

2000 metais Lietuvos darbo biržoje pradėta diegti „Talentų banko“ programa. Kuriama aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė, numatanti galimybę programos dalyviams skelbtis Internete.

2001 metų sausio 1 d. „Talentų banko“ programoje įregistruoti 686 dalyviai.

n Daugiausia „Talentų banko“ dalyvių užsiregistravo didžiųjų miestų darbo biržose.

n Didžiausią dalį tarpe dalyvių sudaro absolventai – 48 proc. ir aukštai kvalifikuoti bedarbiai 31 proc.

n“Talentų banko“ dalyvių tikslinėse grupėse vyrauja technikos mokslų, mokytojų ir verslo administravimo specialistų pasiūla.

n Per kuriamąjį programos laikotarpį užsiregistravo 820 dalyvių ir 17 proc. jų įsidarbino.

DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMOS

2000 metais į darbo rinkos aktyvios politikos programas įtraukta 86,3 tūkst. ieškančiųjų darbo. Jose dalyvavo kas trečias užregistruotas bedarbis.

NEDARBO PREVENCIJOS, ĮSPĖTIEMS APIE ATLEIDIMĄ IŠ DARBO PROGRAMA

TIKSLAS – padėti dirbantiesiems, kuriems gresia atleidimas iš darbo, išlikti darbo vietose toje pačioje arba kitoje įmonėje, suteikiant aukštesnę arba naują kvalifikaciją nei turima bei kitomis užimtumą skatinančiomis priemonėmis švelninti nedarbo pasekmes.

2000 metais 1,8 tūkstančio dirbančiųjų, gavusių įspėjimus apie atleidimą iš darbo, buvo apmokyti naujos profesijos arba pakėlė kvalifikaciją. Šia programa savo darbuotojų perkvalifikavimui pasinaudojo 404 darbdaviai.

n Paruošta 117 nedarbą ribojančių bei nedarbo pasekmes švelninančių programų, kuriose dalyvavo 4,0 tūkst. dirbančiųjų.

n Didėjant atleidžiamų darbuotojų skaičiui, išplėstos užimtumą skatinančios nedarbo prevencijos priemonės: viešieji darbai, laikinas užimtumas – įtraukiant 0,5 tūkst. asmenų, grupinės darbo paieškos klubų užsiėmimai – 3,5 tūkst.

n Pradėta diegti nauja darbo biržos paslauga – teritorinių darbo biržų specialistai laikinai dirba („mini“ darbo biržos) įmonėse, atleidžiančiose didesnį dirbančiųjų skaičių. Per metus jų įsteigta 11 įmonių.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2726 žodžiai iš 5436 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.