Įvadas:
Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arba
keletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą.
Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią
ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių
tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai liekai ankstesnių žemės ar
vandens naudotojų žinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juose
tvarkos.
Draustinių rūšys:
1. Geologiniai
2. Hidrografiniai
3. Pedologiniai
4. Hidrologiniai
5. Botaniniai
6. Zoologiniai
7. Botaniniai – zoologiniai
8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai
9. Geomorfologiniai
Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias taisykles ir
tvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos rūšies draustinių nuostatose
numatyta po keletą draudimų arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiems
būdingas vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose draudžiama
griauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir karstines įgriuvas, rinkti bei
sprogdinti riedulius ir steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas,
keisti naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais tikslais
sklypuose su retųjų rūšių augalais.
Dabartinis valstybinių draustinių tinklas respublikoje ėmė formuotis tik
nuo 1959 metų.
Dėstymas:
Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar
viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose
drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat
buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti
medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek
vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant,
įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško
apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų
šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos
gausinimui bei apsaugai. Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai
tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.
Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios
šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir
įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.
1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas
esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant
atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.
2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama
žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei
atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;
3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi
taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs
gamtos ištekliai.
Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal
smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių
pavadinimus, arba nomenklatūrą.
Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. .
Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius.
Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar
1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomis
įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmę
vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.
Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba
0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo
3 šių draustinių atmainos (rūšys):
1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.
Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli –
nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis,
siekiantis visapusiškos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiu
kraštovaizdžio draustiniams.
Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniai
draustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu,
moksliniu bei kultūriniu atžvilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yra
tinkamos sąlygos natūraliam paviršiniam nuotekiui susidaryti. Šios rūšies
draustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, užimančius bendrą 24121 ha
plotą, arba 0,32 % respublikos teritorijos. Ypač išsiskiria Skroblaus
draustinis , iš esmės visapusiškai apsaugantis kraštovaizdį. Šio draustinio
gamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, net
griežtesnę rezervacinės apsaugos tvarką.
Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis
draustinis , kuris apsaugo nuo užteršimo šioje srityje esančius gausius
gamtinio vandens išteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miesto
gyventojų. Šis 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aiškiai nesiderina
prie kitų mūsų draustinių ir iš tikrųjų tėra
valstybinio draustinio
pavadinimu įteisinta vandens ūkio išteklių apsaugos zona.
Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamas
botaninių, zoologinių bei mišrių draustinių tinklas. Botaniniai
draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms,
būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei ištisų ekologinių sistemų tipams,
taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų ištekliams bei
ekologinės sistemoms. Beje, šie draustiniai pagal dabartinius nuostatus
sudaro net atskirą rūšį, vadinamą botaniniais spanguolynų draustiniais.
Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960
metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.
Labiausiai įvairuoja gyvūnijos apsauga. Šiam tikslui skirti net keturių