Lietuvos eksporo ekonominis vertinimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos eksporo ekonominis vertinimas

TURINYS

1. ĮVADAS 4

2. EKSPORTO PLANAVIMAS ĮMONĖSE 5

2.1 Eksporto operacijų organizacinės formos ir metodai 6

2.2 Eksporto rinkos tyrimo ypatumai 8

2.3 Eksporto įmonės galimybių įvertinimas 15

3. EKSPORTO ĮVERTINIMAS LIETUVOJE 19

3.1. Eksporto analizė pagal šalis ir produkciją 2003, 2004 ir 2005 metais 19

4. LIETUVOS IR JAV EKSPORTAS 22

4.1 Eksporto į JAV režimo pokyčiai 22

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

PRIEDAI 25

1. ĮVADAS

Objektas – Lietuvos eksporto analizavimas;

Tikslai – išanalizuoti eksportą Lietuvoje, kaip jis keičiasi; kas yra eksportas;

Temos aktualumas – eksportas aktualus tuo, kad didina pelną firmose, didina valstybės pajamas.

Problema – ne visos įmonės atitinka eksporto standartus, negali eksportuoti į kitas valstybes.

Uždaviniai:

• Išanalizuoti eksporto planavimą įmonėse;

• Išsiaiškinti eksporto operacijų organizacines formas ir metodus;

• Išanalizuoti eksporto rinkos tyrimo ypatumus;

• Išanalizuoti eksporto įmonės galimybių įvertinimus;

• Ištirti eksporto tarptautinių komercinių operacijų rūšis ir prekių kainų reguliavimo tarptautinius susitarimus;

• Ištirti eksporto įvertinimą Lietuvoje, pagal šalis, sektorius.

Darbo metodai:

• Statistinių duomenų sisteminimo metodas;

• Statistinių duomenų analizės metodas;

• Įvertinti eksportą Lietuvoje;

• Pateikti išvadas ir pasiūlymus.

2. EKSPORTO PLANAVIMAS ĮMONĖSE

Kartais įmonės pradeda eksportuoti, neištyrusios rinkos, neišsiaiškinusios savo galimybių į ją įeiti, nesuformulavusios eksporto tikslų ir nepriėmusios sprendimo eksportuoti. Sutaupytas laikas, neatlikus rinkos tyrimo, nesuformulavus sprendimo eksportuoti, vėliau gali sąlygoti labai didelius nuostolius arba net atvesti įmonę į bankrotą. Tik gilūs, visapusiški tyrimai, paremti kuo platesne ir išsamesne informacija, leidžia teisingai suformuluoti eksporto strategiją ir pasirinkti tinkamiausią rinką eksportuojamoms prekėms. Tam reikalingas konkretus eksporto organizavimo planas.

Eksporto planavimo tikslai:

1) Nustatyti potencialią rinką, į kurią bus eksportuojamos prekės;

2) Apskaičiuoti potencialios rinkos dydį;

3) Apskaičiuoti eksporto įmonės potencialias galimybes, leidžiančias eksportuoti į tą rinką numatytą prekių kiekį ir asortimentą;

4) Apskaičiuoti numatomas eksporto išlaidas;

5) Įvertinti būsimas eksporto išlaidas;

6) Įvertinti laukiamą pelną;

7) Numatyti eksporto augimo tempus;

8) Įvertinti konkurenciją, įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerus.

Plane turi būti numatyti pagrindiniai einamieji ir strateginiai tikslai. Planavimas – tai dinamiškas procesas, prasidedantis nuo pagrindinių tikslų numatymo ir nuosekliai plečiamas, surenkant ir pateikiant vis tikslesnę ir detalesnę informaciją.

Rengiant eksporto planą, pirmiausia reikia nuspręst, koks produktas bus eksportuojamas. Šis uždavinys ypač svarbus komercinei eksporto įmonei, nes ji pati to produkto negamina: ji tik tarpininkas tarp gamintojo ir vartotojo užsienyje. Įmonė pati gaminanti ir eksportuojanti produktą į užsienį, turės įvertinti, ką reikės pakeisti pritaikant savo gamybos produktą užsienio rinkai.

Antras plano etapas – šalies pasirinkimas produkto eksportui. Čia svarbu įvertinti kiekvienos šalies specifiką, kuri lems kiekvieną pasirinktą rinką ir nuo kurios priklausys eksportavimo ypatumai: įvertinti ekonominius, socialinius, politinius, kultūrinius skirtumus, tradicijas, valstybės vykdomą konkurencijos politiką, importo kontrolę ir kitas sąlygas, turinčias įtaką eksportui.

Toliau planuojant privalu nustatyti eksportuojamo produkto kainą ir kaip ji bus kalkuliuojama. Nuo teisingo jos įvertinimo priklausys visi kiti eksporto plano vertybiniai rodikliai.

Tolesnis žingsnis susijęs su eksporto organizavimo etapų numatymu ir jų eiliškumo nustatymu. Reikės įvertinti, kiek laiko truks organizacinių kiekvieno etapo priemonių įgyvendinimas. Laiko veiksnys turės didelę įtaką eksporto išlaidų lygiui.

Po to teks numatyti eksporto operacijose dalyvaujančius darbuotojus, suformuoti organizacines struktūras, suformuluoti joms uždavinius, numatyti atsakomybę ir skatinimo priemones.

Galiausiai turės būti įvertinti laiko ir finansiniai eksporto kaštai. Juos reikia apskaičiuoti tiek planuojamam laikotarpiui, tiek kiekvienam eksporto operacijų organizavimo etapui. Tikslinga numatyti ir skaičiavimo metodiką, pagal kurią bus nustatyti eksporto veiklos rezultatai.

Eksporto planas nėra statistinis dokumentas. Tai tik darbinis dokumentas, padėsiantis rasti numatytas naudoti priemones ir būdus, užtikrinti eksporto tikslų įgyvendinimą.

2.1 Eksporto operacijų organizacinės formos ir metodai

Tarptautinės prekybos praktikoje naudojami du pagrindiniai komercinių operacijų vykdymo metodai:

1) Tiesioginis metodas;

2) Netiesioginis metodas.

Tiesioginis metodas numato tiesioginius ryšius tarp gamintojo (tiekėjo) ir vartotojo (pirkėjo) nustatymą. Pagal pardavimo ar pirkimo sutartį gamintojas arba tiekėjas tiesiogiai pateikia prekę galutiniam vartotojui.

Tiesioginis metodas dažniausiai pasirenkamas:

1) Užsienio rinkose parduodant ir perkant pramonines žaliavas;

2) Eksportuojant didelių gabaritų ir brangiai kainuojančius įrenginius, unikalius gaminius;

3) Eksportuojant standartinius
serijinius įrengimus per nuosavus užsienio filialus ir antrines įmones;

4) Eksportuojant įmonės savos gamybos prekes užsienio šalių didmeniniam ir mažmeniniam prekybos tinklui.

Tiesioginiams ryšiams būdingi šie bruožai:

1) Pardavimo – pirkimo sutartyje iš anksto numatyta produkcija, tenkinanti konkretaus pirkėjo poreikius;

2) Galimi tiesioginiai ryšiai pagal vartotojo tikslinį išankstinį užsakymą;

3) Ryšiai nesibaigia pristačius prekes, nes, paprastai, parduota prekė dar aptarnaujama ir ją naudojant (įrengimų montavimas, derinimas, paleidimas, remontas);

4) Ryšiai yra ilgalaikio pobūdžio, nes prekės pristatomos pagal abiejų šalių patvirtintus grafikus. Tai ypač svarbu tiekiant žaliavas, kurą, pusgaminius, statybines medžiagas.

Tiesioginių prekybinių ryšių metodas gana paplitęs, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui : JAV komercinėse operacijose tiesioginiai ryšiai sudaro apie 2/3, Anglijoje – apie 70% visų ryšių; bendras pasaulinis lygis – apie 50%. Didelio lyginamojo svorio priežastis – produkcijos techninio lygio ir sudėtingumo didėjimas, ypač mašinų, įrenginių, transporto priemonių gamyboje. Tiesioginiai prekybiniai ryšiai jau formuojasi produkcijos projektavimo ir konstravimo stadijoje ir tebesitęsia tą produkciją aptarnaujant, remontuojant pas galutinį vartotoją.

Tiesioginių eksporto ryšių plėtrai didelę įtaką turi transnacionalinių kompanijų vystymasis. Šios kurdamos nuosavas užsienio tiekimo ir aptarnavimo įmones bei nustatydamos tiesioginius tarptautinius ryšius, ne tik didina šių ryšių lyginamąjį svorį, bet ir keičia pobūdį.

Eksporto tiesioginis metodas, palyginti su netiesioginiu, turi pranašumų:

1) Užsimezga tiesioginiai ryšiai su vartotojais;

2) Geriau tiriama rinka ir lengviau prisitaikoma prie jos pokyčių;

3) Gamybos programa lengviau priderinama prie vartotojo;

4) Galima greičiau atsižvelgti į paklausos pokyčius.

Netiesioginiu metodu realizuojama kita pusė visų prekių, esančių užsienio prekybos apyvartoje. Ypač svarbus šio metodo vaidmuo prekiaujant pramonės ir kitų gamybos šakų standartiniais bei gyventojų vartojimo prekėmis. Stambios įmonės bei transnacionalinės kompanijos irgi naudojasi šiuo metodu, jei:

1) Realizuojama nepagrindinė produkcija;

2) Prekės parduodamos tolimose ir dar gerai neįsisavintose rinkose;

3) Nauja produkcija siūloma šalyse, kur nėra eksportuotojo nuosavo prekybos tinklo;

4) Atitinkamų prekių pardavimas yra monopolizuotas kitų eksportuotojų.

Nors netiesioginių ryšių vaidmuo mažėja, tačiau šio metodo reikšmė išlieka dar labai didelė. Jis irgi turi privalumų.

Pirma, įėjimas į užsienio rinką mažiau rizikingas, palyginti su tiesioginiu metodu. Eksportuotojas parduoda produkciją tarpininkui ir toliau neatsako už jos likimą.

Antra, netiesioginis pardavimas leidžia eksportuotojui sutaupyti prekybos išlaidas:

 Kontaktų kaštus – išlaidas užmezgant kontaktus ir prekybinius ryšius su eksportuojamos produkcijos galutiniais vartotojais;

 Produkcijos rūšiavimas ir paskirstymo užsienio šalyje kaštus – sandėliavimo, produkcijos pakavimo pagal galutinio vartotojo reikalavimus, paskirstymo, pervežimo į galutinio pardavimo vietas išlaidas.

Trečia, daugelis eksporto tarpininkų teikia papildomas paslaugas eksportuotojui savo šalyje: padeda tirti rinką, teikia informaciją, tarpininkauja ryšiams su tos šalies centrine ir vietine valdžia.

Galutinis sprendimas, kurį metodą pasirinkti, priimamas, įvertinus išlaidas ir numanomą gauti pelną. Prekybos tarpininkus reikia rinktis tuo atveju, jei mokėjimai jiems bus mažesni nei išlaidos, kurios atsirastų tiesiogiai parduodant.

Pagrindinė užsienio prekybos organizacinė forma – įmonė. Jos teises, pareigas, funkcijas eksporto operacijose apibrėžia valstybių įstatymai ir veiklą reglamentuojantys valdžios bei valdymo organų normatyviniai dokumentai. Jais remdamasi, įmonė pasirenka užsienio ryšių apimtis, formas ir metodus.

Efektyviam užsienio ryšių valdymui turi būti pasirinkta atitinkanti tų ryšių pobūdį ir tarptautinių komercinių operacijų vykdymo metodus įmonės struktūra.

Eksporto srityje išskiriami trys įmonių tipai:

1) Specializuotos eksporto įmonės;

2) Specializuotos eksporto padaliniai gamybinėse įmonėse;

3) Specializuoti eksporto padaliniai tarptautinėse gamybinėse arba komercinėse įmonėse.

Priklausomai nuo įmonės nuosavybės formos specializuotos eksporto įmonės gali būti individualios personalinės įmonės, bendrijos, akcinės bendrovės.

2.2 Eksporto rinkos tyrimo ypatumai

Įmonė, iškėlusi uždavinį eksportuoti, patenka į tarptautinės konkurencijos sąlygas. Jos išėjimą į tarptautinę rinką galima vertinti kaip laipsniško vystymosi procesą. Gerai ištirta ir žinoma vidaus rinka, kuri dažnai nėra susijusi su labai didele rizika, ir tolima, nepažįstama užsienio rinka yra tokios skirtingos, kad reikia specialus paruošiamojo darbo ir nemažų išlaidų užsienio rinkai tirti bei eksporto strategijai parengti. Šiuos uždavinius sprendžiant, tenka pereiti kelis etapus.

Pirmasis etapas pradedamas bandomuoju eksportu. Tai paprastai paviršutiniški sprendimai, priimami remiantis vidaus rinkos patirtimi arba jau įmonės įsisavintų kitų užsienio rinkų, analogiškai taikant naujajai rinkai, patirtimi. Neretai
prekės sėkmingai parduodamos užsienio rinkoje, tačiau naujų užsakymų paprastai negauna. Kadangi eksportuojamų prekių kiekis nedidelis, tai gautos eksporto pajamos nepadengia eksporto išlaidų. Nuo šio momento reikia apsispręsti: ar toliau ekstensyviai plėsti eksportą iki tokių mastų, kurie garantuotų pelną, ar intensyvinti eksporto operacijas tiriant rinką. Šiuo atveju rinkos įsisavinimas bus žymiai gilesnis ir efektyvesnis, nes bus renkama ir analizuojama informacija apie rinką ir jos pagrindu keičiami sprendimai. Tačiau šios operacijos dar tebebus bandomojo eksporto etapas, nes eksportas sudarys nedidelę dalį (iki kelių procentų) bendrosios įmonės prekių apyvartos.

Jei rinkos tyrimų rezultatai teigiami, pereinama į antrą etapą, kuris vadinamas eksporto marketingu. Šiame etape įmonė privalo užmegzti dvipusius santykius su užsienio rinka. Iš užsienio rinkos turi būti gaunama tokios pat apimties ir gilumo informacija kaip ir iš vidaus rinkos. Pagal tą informaciją derinama ir tiekiama į užsienį produkcija. Marketingo būdu, metodai ir priemonės jau turi tarptautinį pobūdį.

Trečiajame etape pasitelkiamas tarptautinis ir globalinis marketingas. Abu jie taikomi tik tada, kai įmonės prekių apyvartoje ima vyrauti užsienio rinkos dalis. Tarptautinio marketingo priemonės naudojamos, kai užsienio rinkos dalis viršija vidaus rinkos apyvartos dalį, o globalinis – kai įmonė absoliučiai didžiąja veiklos dalimi orientuojasi į tarptautines, pasaulines rinkas.

Įmonės išėjimą į tarptautines rinkas ir prekybos santykių išplėtimą su užsienio partneriais sąlygoja šios priežastys:

1. Vidaus rinkos išsivystymo lygis – vidaus rinkos prisotinimo prekėmis didelis laipsnis, šakoje išaugęs konkurencijos lygis, vidaus rinkoje didelė priklausomybė nuo prekybos tarpininkų, nepalanki valstybės vidaus rinkos politika ir pan.

2. Turimi dideli ir ne visiškai apkrauti įmonės gamybiniai pajėgumai, kuriuos panaudojus papildomos produkcijos neįmanoma parduoti vidaus rinkoje.

3. Valstybės užsienio ekonominė politika sudaranti palankias sąlygas išeiti į tarptautines rinkas.

Būtina kompleksinė rinkos analizė, kurią vadiname eksporto rinkos tyrimo struktūra. Joje išskiriami keturi pagrindiniai tyrimo struktūros elementai:

1. Eksporto paklausos tyrimai;

2. Eksporto pasiūlos tyrimai;

3. Konkrečios eksporto prekės įėjimo į rinką būdų tyrimas;

4. Eksporto prekės konkurencingumo įvertinimas.

Užsienio rinkos analizė ir įvertinimas glaudžiai susijęs su jos patrauklumo ir santykinio konkurencinio pranašumo panaudojimu.

Rinkos patrauklumas – tai visuma veiksnių, lemiančių į šią rinką įeinančios įmonės strateginę sėkmę. Patrauklumą apibūdina rinkos kokybinės charakteristikos: rinkos apimtis, dinamika ir kokybė; aprūpinimo energija ir žaliavomis sistemos būklė; rinkos aplinkos būklė. Eksportuojanti įmonė praktiškos įtakos užsienio rinkos patrauklumui neturi.

Santykinis konkurencinis pranašumas apibūdinamas šiais kriterijais: rinkos pozicija, gamybiniu potencialu, moksliniu ir inovaciniu potencialu, rinkoje veikiančių įmonių darbuotojų profesiniu lygiu. Šiems veiksniams įtaką daro eksportuojanti įmonė.

Rinkos patrauklumas ir santykinis konkurencinis pranašumas įvertinamas rinkos segmentavimo procese.

Klasikinė rinkotyra numato tradicinę eksporto paklausos tyrimų rezultatų apdorojimo schemą, leidžiančią atrinkti tikslinę rinką. Ji apima rinkos segmentavimą, nustačius paklausos apimtis. Atrenkami tiksliniai segmentai ir prekių pozicijos rinkoje.

Įmonė, pasirinkdama įėjimą į būsimo eksporto rinką, gali naudoti įvairius segmentacijos požymius, juos atitinkamai derindama:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1896 žodžiai iš 6292 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.