Lietuvos finansu politika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos finansu politika

Įvadas

Valstybės finansų politika – tai finansinių priemonių, kurias vykdo įvairios finansų sistemos grandys, visuma, siekiant nustatytų visuomenės interesus atitinkančių tikslų. Finansų politika atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant valstybės tikslus ir uždavinius.

Valstybės finansų politikos turinį formuojantys elementai:

1. Finansų vystymo ilgalaikių programų, fiksuotų ilgalaikių strateginių tikslų paruošimas ir pagrindimas. Jie formuojami remiantis ekonomikos dėsnių reikalavimais, visapusiška ūkio vystymosi padėties analize, gamybinių jėgų ir gamybinių santykių vystymosi perspektyvų analize, gyventojų poreikių analize.

2. Pagrindinių finansų panaudojimo krypčių einamajam periodui ir tolimesnei perspektyvai nustatymas, ilgalaikės programos suskirstymas etapais. Jas nustatant atsižvelgiama į ekonominės politikos nustatytus tikslus, įvertinami tarptautiniai veiksniai ir finansinių išteklių augimo galimybės.

3. Veikla, susijusi su nustatytų programų ir tikslų įgyvendinimu bei šios veiklos kontrolė.

Priklausomai nuo sprendžiamų finansų valdymo uždavinių periodo ilgumo ir pačių problemų charakterio, finansų politika išskiriama į:

· Finansų strategiją;

· Finansų taktiką.

Finansų strategija – tai ilgalaikė finansų politikos kryptis, orientuojanti į tolimesnę perspektyvą ir numatanti stambių, sudėtingų finansų problemų, atitinkančių nustatytą visuomenės ir valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi strategiją, sprendimą.

Finansų taktika – tai konkretaus visuomenės ir valstybės vystymosi etapo finansų uždavinių sprendimas, keičiant finansinių santykių organizavimo būdus, metodus, pergrupuojant finansinius išteklius.

Valstybės finansų valdymas apima veiklą, susijusią su bendros valstybės finansų politikos įgyvendinimu, finansų planavimu, finansinių išteklių koordinavimu, finansų panaudojimu ekonominės ir socialinės politikos vykdymui šalyje, o taip pat finasų sistemą reguliuojančių teisinių dokumentų ruošimu. Valstybės finansų valdymui priskiriamas biudžeto sudarymas ir vykdymas, mokesčių surinkimas, valstybės skolos valdymas bei valstybės įsipareigojimų valdymas.

Įvairioms šalims būdingas tam tikras specifinis finansų valdymo funkcijų pasiskirstymas tarp įvairių valstybės valdžios organų ir institucijų. Pavyzdžiui, JAV finansų valdymo funkcija padalinta tarp Finansų ministerijos arba Valstybės iždo (Treasury) ir administracinės- biudžeto valdybos. Didžiojoje Britanijoje finansų valdymas paskirstytas tarp Iždo, Muitų ir akcizų valdybos, Vidaus pajamų valdybos ir Centrinio banko – Anglijos banko. Vokietijoje finansų valdymas patinkėtas federalinei finansų ministerijai.

Lietuvoje valstybės finansų valdymas patikėtas finansų ministerijai, kuri atsakinga už finansų, mokesčių, kreditų politiką, valstybės biudžeto projekto paruošimą ir patvirtinto Seime biudžeto vykdymą, valstybės skolos valdymą ir kt.

Politiniai sprendimai turi būti priimami, remiantis ekonominės logikos dėsniais, tiksliais apskaičiavimais ir numatytų finansinių priemonių įvykdymo pasekmių numatymu, nes tik tuo atveju galima išvengti dažnų, kartais neprognozuojamų pokyčių finansų politikoje. Vėl gi čia ypatingai svarbi pakankama ir patikima informacija apie ekonomikoje ir socialinėje sferoje vykstančius procesus, įvairių finansinės politikos priemonių realizavimo rezultatus. Tik tada galima paruošti efektyvią finansinę politiką.

Reikalavimai efektyviai finansų politikai:

· Grįžtamojo ryšio užtikrinimas;

· Finansų rezultatyvumo augimas;

· Tiesioginė priklausomybė tarp numatomų panaudoti finansinių lėšų ir turimų finansinių išteklių (finansinė logika);

· Savalaikis reagavimas į konkretaus momento ypatybes, įvedant politikos pakeitimus, būtinus strateginių uždavinių įgyvendinimui (lankstumas);

· Priemonių, kurios įgyvendinamos įvairiose finansų sistemos grandyse suderinimas tarpusavyje, orientuojant į svarbiausių to etapo finansų uždavinių sprendimą (kompleksiškumas).

Būtina derinti ekonominę ir finansinę politiką. Be to, siekiant optimaliai išspręsti finansų uždavinius, susijusius su ekonominių uždavinių realizavimu, būtina paruošti keletą finansų politikos variantų ir išrinkti patį tinkamiausią tam periodui. Finansinė politika pirmiausia turi būti orientuota į finansinių išteklių panaudojimą visuomenės būtinų poreikių patenkinimui.

Valstybės finasų politikos realizavimui, jos įgyvendinimui praktikoje yra naudojamas finansų mechanizmas, kuris naudojamas ekonominio ir socialinio visuomenės ir valstybės vystymo užtikrinimui. Finansų mechanizmo veikla remiasi įstatymais, teisinėmis normomis, normatyvais. Valstybė turi suformuoti tokį finansų mechanizmą, kuris atitiktų konkretaus periodo finansų politikos reikalavimus ir padėtų tą politiką įgyvendinti.

Finansų politika Lietuvoje

Ruošiant Lietuvos Respublikos valstybės finansų politiką siekiama prisidėti prie LR Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant pasirengimui narystei Europos sąjungoje, priemonėms, užtikrinančioms tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą bei informacinės visuomenės plėtrą.

LR finansų politikos pagrindiniai tikslai:

1. Pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės
paramos naudojimui ir koordinuoti bei vykdyti integracijos darbus finansų srityje.

2. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių sistema, bei gerinti verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje.

3. Optimizuoti valstybės finansinių išteklių planavimą.

4. Siekti, kad būtų racionaliai ir taupiai naudojami valstybės piniginiai ištekliai ir gerinamas jų valdymas.

5. Skatinti finansų sektorių plėtrą ir jų pertvarkymą rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

6. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos, kovoti su korupcija.

Pasirengimas Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir integracijos darbų finansų srityje koordinavimas bei vykdymas.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos finansų politikos tikslų – pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir integracijos darbų finansų srityje koordinavimas bei vykdymas. Pagrindinis uždavinys siekiant šio tikslo – užtikrinti sklandų derybų dėl narystės ES procesą, planuoti ir prižiūrėti ES finansinę paramą bei pasirengti struktūrinių fondų lėšų valdymui.

Finansų ministerijai nuo 2001 metų vidurio pavesta koordinuoti ES pasirengimo stojimui paramą (PHARE, ISPA, SAPARD programos), skirtą stiprinti institucijų administraciniams gebėjimams, įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS ir administruoti struktūriniams fondams, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai gerinti bei žemės ūkiui remti.

Lietuva, tapusi ES nare, gaus ES struktūrinių fondų paramą kaip vienas regionas. Pagrindas šiai paramai gauti – Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros ūkio plėtros prioritetus ir priemones.

Siekiant efektyviai panaudoti ES struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. Finansų ministerija – būsima vadovaujančioji institucija administruojant ES struktūrinę paramą. Ji yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo tvarką ir atsakomybę, rengimą.

Siekiant narystės ES, svarbu, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios įvairias veiklos sritis atitiktų tarptautines nuostatas, todėl vienas iš uždavinių yra teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą ir atskaitomybę, atitinkančių Europos Bendrijos Tarybos direktyvas, Tarptautinius apskaitos standartus bei Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus projektų rengimas bei Tarptautinių apskaitos standartų galiojimo Lietuvos Respublikoje numatymas.

Efektyvios ir modernios mokesčių sistemos funkcionavimo siekimas. Verslo sąlygų gerinimas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje.

ü Mokesčių reforma;

ü Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas;

ü Visuotinis pajamų deklaravimas;

ü Tarptautinės sutartys dėl dvigubo apmokestinimo;

ü Mokesčių administravimo sistemos tobulinimas;

ü SODROS perdavimas VMI;

ü VMI, Muitinės kontroliavimas ir koordinavimas;

(Žr. Priedas Nr. 1)

Valstybės finansinių išteklių planavimo aptimizavimas.

Siekiant optimizuoti valstybės finansinių išteklių planavimą, pirmiausia numatoma stiprinti fiskalinės politikos planavimą, kurio metu bus numatomos nacionalinio biudžeto pajamos, atliekama fiskalinio deficito stebėsena, makroekonominių rodiklių prognozavimas, rengiama vidutinės trukmės ekonominė programa bei analizuojamas numatomų reformų įvairiuose ūkio sektoriuose poveikis valstybės finansams.

Racionalus ir taupus valstybės piniginių išteklių naudojimas ir jų valdymo gerinimas.

Siekiant šio tikslo, keliami trys pagrindiniai uždaviniai. Pirmasis – sukaupti, valdyti ir pervesti asignavimų valdytojams valstybės piniginius išteklius, vykdyti jų panaudojimo kontrolė. Jį įgyvendinant, numatoma rengti ir teikti informaciją bei atskaitomybę apie piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą vykdant iždo procedūras, apskaityti ir kontroliuoti šiuos procesus. Siekiant laiku pateikti informaciją, užtikrinti duomenų išsamumą ir operatyvumą, būtina plėtoti ir modernizuoti Valstybės biudžeto apskaitos, mokėjimų sistemą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1229 žodžiai iš 4026 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.