Lietuvos finansų sistema ir vertinimas referatas
3.5 (70%) 2 votes

Lietuvos finansų sistema ir vertinimas referatas

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………….3

2. Mokesčių sistemos sąvoka……………………………………………………………………………………………….4

3. Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai……………………………………………………………………………….7

4. Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas…………………………………………………………………………….10

5. Lietuvos gyventojų požiūris į mokesčių sistemą…………………………………………………………………14

6. Verslininkų požiūris į Lietuvos mokesčių sistemą………………………………………………………………19

7. Lietuvos ir Slovakijos mokesčių sistemų lyginamoji analizė………………………………………………..20

8. Numatomos mokesčių reformos Lietuvoje analizė ir vertinimai…………………………………………..22

9. Išvados………………………………………………………………………………………………………………………….26

10. Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………27

ĮVADAS

Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos mokesčių sistema. „Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui“

Temos aktualumas: mokesčių sistemos pagrindas yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Mokesčius apibūdina ir kiti jų bruožai, t.y. valstybė jai būtinus išteklius kaupia įstatymų nustatyta tvarka, prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų: tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Galima mokesčius rinkti ir iš kitų valstybių subjektų. Mokesčių esmę taip pat atskleidžia: a) tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius; b) mokesčių turinį apibūdinantys elementai: subjektas (kas privalo mokėti mokestį), objektas (kas mokestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai. Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, iš kurių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Šio darbo tikslai ir uždaviniai:

1. apibūdinti „geros“ mokesčių sistemos sąvoką;

2. remiantis įvairių ekonomistų darbais, išanalizuoti ir pateikti Lietuvos mokesčių sistemos vertinimą;

3. pateikti Lietuvos gyventojų požiūrį į mokesčių sistemą;

4. palyginti Lietuvos mokesčių sistemą su kitos ES šalies – Slovakijos mokesčių sistema;

5. pateikti numatomos Lietuvos mokesčių sistemos reformos analizę ir vertinimus.

Mūsų darbą sudarys dvi pagrindinės dalys: teorinė, kurioje pristatysime mokesčių sistemos sąvoką, trumpai aptarsime Lietuvos mokesčių sistemą ir ją sudarančius pagrindinius mokesčius, o antrojoje – analitinėje pateiksime įvairių ekspertų bei gyventojų požiūrį apie šiuo metu esamą LR mokesčių sistemą bei planuojamą reformą .

Rašydami šį darbą remsimės literatūriniais, internetiniais bei žiniasklaidos šaltiniais.

MOKESČIŲ SISTEMOS SĄVOKA

Mokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai, tačiau visi apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. „Per ilgą mokesčių teorijos istoriją jos kūrėjai – ekonomistai, sociologai, filosofai – vertindami mokesčių sistemas vadovavosi tokiomis nuostatomis: „tobula“ mokesčio sistema turi užtikrinti lygų mokesčių naštos pasiskirstymą, efektyvų išteklių mobilizavimą; ji turi atitikti makroekonominius tikslus ir padėti jų siekti; turi būti lengvai ir nebrangiai administruojama.“ Kitaip tariant, „geros „ mokesčių sistemos pagrindą sudarantys principai yra tokie:

1. „Valstybė gauna adekvačias ir stabilias laiko atžvilgiu pajamas. Tai reiškia, kad valstybė turi numatytu laiku gauti pajamas, kurių užtektų valstybės poreikiams finansuoti. Be to, pajamų surinkimo dinamika turi būtų apsaugota nuo nepalankių svyravimų. Mokestinių pajamų sumą labiausia lemia tokie mokesčių sistemos elementai: mokesčių bazė ir mokesčių tarifai. Kad augant nacionalinėms pajamoms mokesčių sistema duotų daugiau biudžeto įplaukų, būtina kiek įmanoma išplėsti mokesčių bazę, o mokesčių sistema turi atitikti lankstumo ir gyvybingumo kriterijus, t.y. mokestinių pajamų dinamika neturi atsilikti nuo BVP pokyčių.

2. Teisingumas. Mokesčių sistema turi garantuoti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Tai pasiekiama tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą savo pajamų dalį. Čia galima išskirti dvejopą proporcingumą – proporcingai gaunamai iš valstybės naudai ir proporcingai savo gebėjimams mokėti. Atitinkamai yra du apmokestinimo principai:

o naudos principas (mokesčiai atitinka gaunamą naudą)

 priklauso nuo noro mokėti už visuomenines
gėrybes;

 naudos principą atspindi vartojimo mokesčiai, kai apmokestinamos konkurentinės prekės, tam tikri turto mokesčiai, socialinės draudimo įmokos.

o galimybės/gebėjimas mokėti principas (mokesčiai padalinti pagal galimybes)

 daugelis specialistų šį principą laiko apmokestinimo teisingumo etalonu. Jis yra skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį teisingumą:

Horizontalusis teisingumas reikalauja, kad individai, turintys lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis, turtu ar vartojimu) mokėti mokesčius, būtų vienodai apmokestinami.

Vertikalusis teisingumas pasireiškia tada, kai skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai, t.y. augant mokesčio mokėtojo pajamoms vis didesnė jų dalis turėtų būti skiriama mokesčiams. Ekonominės teorija grindžiama mažėjančio ribinio pajamų naudingumo postulatu (arba ribinės aukos taisykle),

 susijęs su pajamų turto, pajamų ar galimybių perskirstymu;

 sumokėta mokesčių suma tiesiogiai nesiejama nei su gaunama iš valstybės nauda, nei su mokesčių mokėtojų pajamomis.

3. Lygybė – mokesčių įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą.

4. Ekonominis efektyvumas. Kadangi mokesčiai didina prekių kainas, tarp kainos, kurią pasirengęs sumokėti vartotojas (paklausos kainos) ir kainos, už kurią gamintojas linkęs parduoti prekę (pasiūlos kainos), susidaro skirtumas. Tai iškraipo rinkos situaciją ir veikia rinkos dalyvių elgseną bei paskatas. Ši pasekmė (dar vadinama statine iškraipymų kaina/sąnaudos pasekme) būtų visuotinio efektyvumo nuostolis. Pastarojo dydis priklauso nuo atitinkamos prekės paklausos/pasiūlos kainų lankstumo ir mokesčio tarifo (žr. Palyginimui trikampius ABC ir A‘B‘C‘ 2 pav.). Pažymėtina tiesinė priklausomybė: kuo didesni minėti rodikliai, tuo didesnį visuotinio efektyvumo nuostolį lemia įvestas mokestis. Mokestis yra ekonomiškai efektyvus, jei visuotinio efektyvumo nuostolio dydis yra mažas.

5. Ekonominis augimas. Dinaminė mokesčių įvedimo iškraipymų sąnaudos veikia santaupas, investicijas, užimtumą, gamybos veiksnių sąnaudas, išteklių paskirstymą, rentą. Kuriant ekonominės plėtros teisinius pagrindus, valstybės pajamų sistema turi skatinti taupymą ir investicijas, taip pat nekenkti šalies prekių gebėjimui konkuruoti pasauliniu mastu.

6. Neutralumas. Tai reiškia, kad mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, o ne spręsti pavienių ūkio subjektų problemas kitų mokėtojų sąskaita per įvairias mokesčių lengvatas ir kitas išimtis ar sudaryti palankesnes veiklos sąlygas kuriems nors ūkio subjektams. Mokesčių poveikis ūkiui neturi iškreipti natūralios konkurencijos – rinkos ekonomikos variklių. Vienas iš pagrindinių būdų sukurti neutraliai mokesčių sistemai – išplėsti mokesčių bazę. Mokesčių sistemos neutralumas, mokesčių bazės plėtojimas sudaro sąlygas nedidinti pagrindinių mokesčių tarifų.

7. Paprastumas (aiškumas). Mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti aiškūs, neprieštarauti vieni kitiems.

8. Viešumas. Viešumo principas privalo užtikrinti, kad visi verslo dalyviai tuo pačiu metu ir kuo anksčiau turėtų galimybę susipažinti su rengiamais verslo plėtrą veikiančiais mokesčių įstatymų ir jų pakeitimų projektais, pareikšti savo nuomonę arba kitaip prisidėti prie jų rengimo. Šie projektai turi būti skelbiami specializuotuose leidiniuose, turi būti organizuojami rengiamų projektų aptarimai dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Pagrindiniai mokesčių įstatymų pakeitimai, susiję su verslo sąlygų pokyčiais, mokesčių paskirstymu ir pan., turi būti priimami gerokai anksčiau (pvz., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams) iki pradedant juos taikyti.

9. Administravimo veiksmingumas. Mokesčiai turi būti administruojami veiksmingai, t.y. mokestinės biudžetų ir fondų pajamos turi būti garantuojamos kuo mažesnėmis išlaidomis. Mokesčių apskaičiavimas mokesčių mokėtojui neturi sukelti didelių išlaidų. Administravimo veiksmingumui užtikrinti rengiamos tęstinės galiojančių įstatymų ir jų taikymo praktikos apžvalgos, o jų pagrindu teikiami pasiūlymai dėl administravimo veiksmingumo didinimo.

10. Koordinavimas/integravimas. Visi šalyje egzistuojantys mokesčiai turi sudaryti sistemą, t.y. jie turi būti tarpusavyje suderinti (ekonomine, teisine ir kita prasme), jie turi būti skirti tiems patiems visuomeniniams tikslams, o jų turi garantuoti siekti aukščiau išvardintų kriterijų subalansuotumą.“

LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS YPATUMAI

Lietuvoje įstatymų principai išdėstyti Vyriausybės patvirtintoje Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje, o mokesčių įstatymus priima Seimas. Kadangi daugelyje šalių šie principai įvardinti Konstitucijoje, tai yra didesnė garantija, kad jų bus laikomasi. Lietuvoje, galima sakyti, kad tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių sistema neveikia taip, kaip turėtų.

„LR mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti.“ Mokesčiai, kaip ir bet kurios kitos sistemos elementai,
gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. Mokesčiai gali būti sąlyginai skirstomi į vietinius ir valstybės (tai atsispindi 1schemoje). Tačiau galima pabrėžti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labai ribotos, t.y didžiąją dalį Lietuvos mokesčių surenka valstybė, o ne savivaldybės.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

Kaip pagrindinius, Lietuvoje būtų galima išskirti šiuos keturis mokesčius (neskaitant socialinio draudimo įmokų): pridėtinės vertės mokestį, akcizą, juridinių asmenų pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį. Trumpai juos ir pristatysime:

„PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS – mokesčio mokėtojai yra juridiniai asmenys, tarp jų ir LR veikiantys užsienio valstybių subjektų padaliniai bei fiziniai asmenys, kurių pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro daugiau kaip 100 tūkst. Per metus. Standartinis PVM tarifas yra 18 procentų. Taip pat yra taikomi lengvatiniai 5 ir 9 procentų PVM tarifai.“

„GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS – Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;

2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

– palūkanos;

– pajamos iš paskirstytojo pelno;

– su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

– sporto veiklos pajamos;

– atlikėjų veiklos pajamos;

– pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;

– pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

– honoraras.

Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.“

„PELNO MOKESTIS – pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:

– Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

– užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vieneto. Mokesčio tarifai

– Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

– Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentų mokesčio tarifą.

– Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

– Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.“

„AKCIZAS – akcizais yra apmokestinamos šios prekės:

• etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

• apdorotas tabakas;

• energetiniai produktai;

• elektros energija;

• akmens anglis, koksas ir lignitas.

Tačiau dėl elektros energijos, akmens anglių, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuva gavo pereinamąjį laikotarpį – akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo 2007 m. Sausio 1 d., elektros energija – nuo 2010 m. Sausio 1 d.

Prievolė apskaičiuoti ir į valstybė biudžetą sumokėti akcizus tenka apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, asmenims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.“ .

„VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra 2005 m. Sausio mėn. Faktiniais“ duomenimis

LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS VERTINIMAS

LLRI ekspertas Ugnius Trumpa teigia, kad :“ Dabartinė LR mokesčių politika serga keliomis labai rimtomis ligomis. Pirmoji iš jų kyla dėl prastos biudžeto politikos ir populistinių politinių tikslų. Pažadėję rinkėjams įvairių gėrybių, politikai puola didinti valstybės biudžetą ir reikalauti iš mokesčių planuotojų ir administratorių kuo daugiau pinigų. Gerai, jei ekonomika auga labai greitai, bet dažniausiai politikų norai auga greičiau nei ekonomika, ir tada tenka keisti mokesčių tarifus arba jų bazę ir „gerinti mokesčių administravimą“ bei imtis paskelbtų arba nepaskelbtų griežtų akcijų. Vaistas nuo šios ligos – vienas: politinis tikslas mažinti žmonių priklausomumą nuo biudžeto, tada atsirastų realus pagrindas mažinti biudžetą ir mokesčius. Tuo
mažėtų mokesčių našta piliečiams, o virš mokesčių surinkėjų nebekabėtų politikų pakabintas Damoklo kalavijas – grėsmė būti nušalintam už blogą mokesčių surinkimą. Antroji liga – tai užsispyrimas ir nenoras tikėti, kad mažesni ir paprastesni mokesčiai garantuoja geresnį mokesčių surinkimą, nes iš šešėlio išveda ir prie mokesčių mokėjimo pripratina vis daugiau šalies gyventojų. Nors ši teorinė prielaida pastaruoju metu buvo patvirtinta praktiniais sprendimais Rusijoje, Estijoje ir kitose mokesčius mažinančiose šalyse, vis tiek mūsų politikai ir mokesčių administratoriai, vos išgirdę kalbas apie mokesčių mažinimą, tuo pat pradeda skaičiuoti, kiek biudžetas neteks pajamų. Dar viena mokesčių sistemos liga – jos sudėtingumas. Daugybė mokesčių ir juose esančių lengvatų ir išimčių bei noras viską smulkiai aprašyti ir nukopijuoti nuo „pasaulinės praktikos“ paverčia mokesčių taisykles tikromis džiunglėmis, kuriose sunku susigaudyti ir mokesčių mokėtojams, ir mokesčių administratoriams. Itin didelės blogybės yra ir vertybinių kriterijų gausa mokesčių administravime, ir „turinio viršenybė prieš formą“. Šie kriterijai mokesčių inspektorius paverčia turto, sandėrių ir kainų vertintojais, žinančiais vienintelę ir galutinę tiesą rinkoje.“

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2342 žodžiai iš 7381 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.