Lietuvos finansu sistema
5 (100%) 1 vote

Lietuvos finansu sistema

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………….3

1. Lietuvos finansų struktūra – institucinis aspektas……………………………………….4

2. Lietuvos Respublikos biudžetas ………………………………………………………………….7

2.1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara…………………………………………………..7

2.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos…………………8

3. Valstybinis kreditas………………………………………………………………………………..11

4.Valstybinis socialinio darudimo fondas Lietuvoje………………………………………..13

5. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema……………………………………………………14

5.1. Lietuvos Respublikos mokesčių klasifikacija pagal mokesčių objektus…..16

6. Valstybės skola Lietuvoje………………………………………………………………..18

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………..20

Literatūra…………………………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Gana ilgai vyravo nuomonė, kad finansų sektorius tėra ekonomikos plėtros atspin¬dys, ir jo paskirtis yra tarpininkauti ūkio subjektų taupymo ir investavimo poreikiams, perskirstyti lėšas tarp ekonominių veiklų. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau teigiama, kad stiprus finansų sektorius gali būti ne tik ekonomikos plėtros rezultatas, bet ir jos priežastis, tai yra daryti veiksmingą įtaką pačiam ūkio augimui.

Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Kai kurių šalių vadovai suformulavo labai aiškią valstybės finansų reformos strategiją ir sąžiningai jos laikėsi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos.

Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos – įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola – labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai.

Taigi, šio darbo tikslas – remiantis įvairiais literatūros šaltiniais supažindinti su finansų sistema Lietuvoje.

1. LIETUVOS FINANSŲ STRUKTŪRA – INSTITUCINIS ASPEKTAS

Valstybės ekonominė bei socialinė raida yra glaudžiai susijusi su finansų sistema ir jos tobulumu. Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius.

Nuo išteklių kiekio, formavimo bei panaudojimo būdo priklauso ūkio vystymasis, visuomeninių poreikių tenkinimas, valdžios ir valdymo įstaigų išlaikymas ir kita.

Priklausomai nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, tai yra valstybės ekonominis pamatas.

Valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskir¬tis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas.

Remiantis daugeliu literatūros šaltinių, galima teigti, kad valstybės finansų ekonominis turinys yra nevienareikšmis; į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos kelios savarankiškos grandys, kurių kiekviena atlieka spe¬cifinę funkciją.

Atlikus literatūros šaltinių analizę pastebėta, kad į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos šios grandys:

1. Įvairių valstybės valdymo lygių biudžetai:

• federalinis – valstybės;

• federacijos subjektų – valstijų, žemių, sričių, regionų ir t.t.;

• vietiniai – savivaldybių.

2. Nebiudžetiniai fondai arba specialūs vyriausybiniai fondai.

3. Valstybinis kreditas.

4. Valstybinių įmonių finansai.

Lietuvos finansų sistemą sudaro dvi grandys:

2. Ūkio subjektų finansai (išteklių savininkų);

3. Valstybės finansai.

Įmonių finansų grandis apima finansinius ekonominius santykius, susijusius su įmonių finansinių išteklių sudarymu ir jų panaudojimu (žr. 1 pav.).

Įmonių finansai susiję su bendro nacionalinio produkto gamyba ir panaudojimu. Šiai grupei priklauso:

1. Valstybės (savivaldybių) įmonių ir organizacijų finansai;

2. Įmonių, ūkinių bendrijų, bendrovių, korporacijų finansai;

3. Nekomercinių organizacijų finansai;

4. Namų ūkio finansai.

1 pav. Ūkio subjektų finansai

Įmonių finansų grandis yra svarbi kaip kuriamoji grandis. Pagal Keinso koncepciją, nacionalines pajamas kuria visi visuomenės nariai. Kuo daugiau nacionalinių pajamų sukurs visuomenė, tuo didesnė jų dalis bus perskirstoma per finansų sistemos grandis ir dėl to bus sukurti didesni valstybės piniginiai fondai (finansiniai ištekliai).

Valstybės finansų grandis padeda perskirstyti nacionalines pajamas per įvairius mokesčius ir mokėjimus ir dalį
šių pajamų sukaupti centralizuotuose valstybės fonduose (žr. 2 pav.).

2 pav. Valstybės finansai

Valstybės fondams priklauso:

1. Valstybės biudžetas;

2. Valstybinis socialinis draudimas;

3. Turto ir asmens draudimas;

4. Privalomasis sveikatos draudimo fondas;

5. Valstybės kreditas;

6. Specialūs valstybės fondai.

Valstybės biudžeto pagrindu sukuriamas pats didžiausias valstybės centralizuotų finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir paskirstoma didžioji šalies nacionalinių pajamų dalis (per nustatytą mokesčių ir įmokų sistemą, kurias moka įmonės ir gyventojai). Šio fondo lėšos panaudojamos vadovaujantis vyriausybės patvirtintais norminiais aktais ar priimtais įstatymais. Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sudaro nacionalinį biudžetą.

Per socialinio draudimo grandį sukuriamas valstybės socialinio draudimo fondas. Šio fondo sudarymo ir reguliavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo įstatymas. Jo Sudarymo šaltinis -socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sudaromos iš darbdavių ir darbuotojų įmokų (atitinkamai 31 proc. ir 3 proc. nuo darbo užmokesčio sumos). Šio fondo lėšos panaudojamos materialinei paramai teikti darbuotojams nuolatinio arba laikino nedarbingumo atveju. Tai -senatvės ir invalidumo pensijos, nedarbingumo ir kitos pašalpos.

Per turto ir asmens draudimą sukuriamas turto ir asmens draudimo fondas. Šio fondo sudarymo šaltinis – draudimo įmokos, kurias nustatyta tvarka perveda draudėjai už apdraustą turtą ar asmenį. Draudėjai gali būti įvairių tipų įmonės, įstaigos ir gyventojai.

Per valstybės kredito grandį sudaromas valstybės skolinamųjų išteklių fondas. Šio fondo sudarymo ištekliai – lėšos, gautos parduodant valstybės paskolų obligacijas gyventojams ar organizacijoms. Dar gali būti išleidžiami iždo vekseliai.

Su valstybės kreditu susijusi valstybės vidaus skola. Šio fondo lėšos panaudojamos valstybės išlaidoms padengti (jei nepakanka biudžeto lėšų).

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETAS

2.1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara

Lietuvos Respublikos biudže¬tas yra stambiausias centralizuotas piniginis fondas, kurio sudarymu ir panau¬dojimu rūpinasi ir už jį visiškai atsako Lietuvos vyriausybė. Tai yra svarbiausia grandis Lietuvos finansų sistemoje.

Biudžeto pagalba vyriausybė gali sukoncentruoti savo rankose didžiąją na¬cionalinių pajamų dalį, perskirstydama jas finansiniais metodais. Todėl biu¬džetas yra pagrindinė finansinė bazė numatytoms valstybės funkcijoms vykdy¬ti. Šioje finansų sistemos grandyje sukaupiamos, sukoncentruojamos didžiau¬sios Lietuvos Respublikos pajamos ir finansuojamos svarbiausios valstybės išlaidos, susiju¬sios su jos funkcijų vykdymu. Biudžete tarpusavyje susiejami pagrindiniai fi¬nansiniai elementai – mokesčiai, skolos ir išlaidos.

Biudžete sukauptų piniginių lėšų dėka valstybė įgyvendina savo pagrindi¬nes politines funkcijas ir uždavinius, kurie susiję su valstybės interesų gynimu tiek vidaus, tiek išorės atžvilgiu. Valstybės biudžetas taip pat panaudojamas valstybės ekonominiams procesams reguliuoti. Per biudžeto pajamų ir išlaidų mechanizmą valstybė daro įtaką visuomeninei gamybai, siekdama skatinti jos augimą, gyventojų užimtumą, palaikyti būtiną vartojimo ir realizacijos lygį.

Valstybės biudžetas glaudžiai susijęs ir su kitomis finansų sistemos grandi¬mis. Jis yra lyg koordinuojantis centras, galintis suteikti kitoms grandims būtiną finansinę pagalbą. Ta pagalba gali būti suteikta biudžeto subsidijų, kreditų, garantijų forma ir gali garantuoti daugiau mažiau normalų kitų finansinių gran¬džių finansavimą.

Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro:

• savarankiškas LR valstybės biudžetas;

• savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.

Taigi, LR nacionali¬nį biudžetą sudaro LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma

(žr. 3 pav.).3 pav. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara

Kaip teigiama Buckiūnienės O., V. Meidūno ir P. Puzinausko knygoje „Lietuvos finansų sitema“ Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą nereikėtų painioti su konsoliduotu bendru šalies biudžetu, į konsoliduotą šalies biudžetą, arba bendrąjį šalies biu¬džetą, įtraukiami valstybės ir savivaldybių biudžetai, taip pat nebiudžetiniai fondai ir sąskaitos, kuriose laikomos valstybės lėšos.

2.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos

Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos.

Lietuvos Respublikos biudžetinėje sistemoje skirstoma bei perskirstoma na¬cionalinių pajamų dalis, kuri skiriama valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valstybės valdy¬mo įstaigoms išlaikyti, krašto apsaugai ir kitoms reikmėms. Vietos savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikš¬mės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne
kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų (išlaidų) sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas LR Valsty¬bės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstaty¬mu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto finansinių rodiklių projek¬tą ir priimant Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nu¬statytus prioritetus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1449 žodžiai iš 4508 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.