Lietuvos geografija
5 (100%) 1 vote

Lietuvos geografija

1.Lietuvos vardo kilmė, teritorija, dydis, sienų kaita.

Nustatyti Lietuvos vardo kilmę nelengva. Ja susidomėta labai seniai ir todėl teorijų yra labai daug. O Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009m. Kvedenburgo analuose, kur aprašytas nesėkmingas bandymas apkrikštyti pagonių gentis. Vėliau apie Lietuvą rašoma rusų sakmėje apie Igorio žygį.

Vardo versijos:

1.Romos imperatoriaus Nerono giminaitis Palemonas bijodamas Nerono keršto, pabėgo į šiaurę su 500 bajorų šeimų ir įsikūrė Nemuno-Dubysos santakoje. Apsidžiaugę, kad pabėgo ėmė groti tūbomis. Palemono sūnus šio krašto žmones vadino lietu. Sudėję šaknis gavo Lietūba, kur palaipsniui gavosi Lietuva.

2.Kita versija jog Lietuvos vardas yra kilęs iš Neries dešiniojo intako Lietuva, kuris yra Jonavos r.

3. Dar kita versija, kad nuo žodžio lietus, nes Lietuvoje gausiai lijo.

Lietuvos plotas 65.3

1993m. pagal JTO duomenis pasaulyje buvo 187 valstybės. Lietuva 102 oje vietoje. Mažesnės valstybės Europoje: Estija, Latvija, Danija, Belgija ir k.t.

Šiandieninė Lietuvos teritorija susiformavo gan sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

1920m. buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Rusija. Pagal kurią Lietuvai priklauso Ašmenos, Lydos, Gardino miestai ir apylinkės. Tačiau šios sutarties realizuoti nepavyko. 1920m. Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, kuris 1939m. SSRS grąžintas Lietuvai, bet negrąžintos žemės pagal 1920m. sutartį. 1923m. autonominėm teisėm prie Lietuvos prijungiama Klaipėda kurią 1959m. okupavo vokiečiai, o po 2ojo Pasaulinio karo grąžino.

Dabartinės Lietuvos ryt. sienos susiformavo 1940m. Baltarusijai perdavus Lietuvių gyvenamas Druskininkų, Marcinkonių, Šalčininkų, Švenčionių, Adutiškio bei Tvaryčio apylinkes.

Didžiausia teritorija buvo Vytauto laikais, net iki Baltijos jūros.

Šiuo metu Lietuva su Latvija konfliktuoja dėl ribos Baltijos Jūroje.

2.Lietuvos geopolitinė padėtis ir jos kaita

Lietuvių tautai teko apsigyventi mažame, gražiame, bet labai pavojingame žemės kampelyje, kurio mums pavydi mūsų kaimynai.

Geopolitikas K.Pakštas rašė: kad ne dėl vieno pasaulio uosto tiek nesivaržoma kaip dėl Klaipėdos ir nė dėl vienos pasaulio sostinės kaip dėl Vilniaus. Jeigu Šveicarijoje pasižymi aukštais kalnais, Suomija ežerais ir miškais, o Lietuva savo pavojingumu čia gyventi taikiai mažai tautai. Lietuva būdama pietinė Baltijos regiono šalis, kartu yra ir vidurio regiono šalis. Vargu ar Europoje galima rasti valstybę, kurios geopolitinė. padėtis yra tokia lemtinga jos nacionaliniam egzistavimui. Jau Mindaugui tapus Lietuvos karaliumi reikėjo kovoti dėl valstybingumo nors Lietuva jau buvo pripažinta Europoje kaip šalis.

Lietuva 200m. kariavo su kryžiuočiais.

Ji siaubiama per Napoleono karus, o taip pat per 1 ir 2 Pasaulinius karus. 1918m. paskelbus nepriklausomybę, vėl Lietuvai tenka laviruotu tarp Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos. Dabartinė Lietuva palyginus nuo tarpukario gerokai pasikeitė. Karaliaučiaus kraštas po 2 Pasaulinio karo tapo Rusijos teritorija, o Lenkija nebereiškė pretenzijų dėl Vilniaus. Lietuva yra JTO narė. Lietuvai svarbų vaidmenį vaidina Klaipėdos neužšąlantis uostas. Per Lietuva eina keliai jungiantis R. ir V. Europos, Š. ir P. Europos centrus.

1989m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, jog Lietuvoje 22km. nuo Vilniaus į šiaurę yra Europos centras.

Geri santykiai su latviais, estais, lenkais. Tačiau rytuose nenuspėjama Baltarusija, Kaliningrado srityje didžiausias ginklų potencialas Europoje.

3.Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po 2 Pasaul. karo ir tarpukario Lietuvoje.

Lietuva šiuo metu suskirstyta į 44 administracinius rajonus. Šis suskirstymas įvestas 1950m. Iki tol buvo valsčiai ir apskritys. Didesni miestai yra rajonų centrai, kurie paprastai atitinka rajonų pavadinimus. Yra tik dvi išimtys: Klaipėda-Gargždų r., Akmenė-N.Akmenės r. 44 r. sudaro apskričių žemesnę grandį ir vadinami savivaldybėmis. Savivaldybės suskirstytos į seniūnijas, jas valso seniūnai. Miestai turi savivaldybių administracines teises. Didžiausi rajonai: Varėnos, Šilutės, Panevėžio, Vilniaus, o mažiausi: Prienų, Jonavos, Širvintos.

Lietuvos geografinis centras – Kėdainiai.

Lietuva pastaraisiais metais suskirstyta į 10 apskričių.

4.Lietuvos gelmių sandaros bruožai

Lietuvos paviršiaus reljefas ir jį sudarančios dienos formavosi per ilgus amžius. Šis procesas truko apie 4 milijardus metų. Paviršius paveldėjo visus geologinius praeities bruožus, kvartero periodo paveldėjimai performavo paviršinius sluoksnius. Visi geologiniai daviniai susidaro tam tikromis sąlygomis(pvz. kuriame sluoksnyje randama žuvų liekanų vadinasi tuo metu ten buvo jūra). Geologinius tyrimus matome karjeruose, upių atodangose, gręžiniuose. Lietuvos žemių gelmių daviniai trejopi: 1.kristalinio pamato d. 2. nuosėdinės dieno 3. Kvartero nuogulos

Lietuva yra R. Europos platformos V. dalyje, R. dalimi praeina tektoninis lūžis, kuris eina per Latvijos miestą Daugpilį ir Visaginą Lietuvoje. Slavų kronikose minima, kad Lietuvoje buvo žemės drebėjimą siekęs 9 balus, nes sugriovė visas Lietuvos pilis.

Lietuvoje kristalinis pagrindas slūgso prie Baltijos jūros 2000m. gylyje, o prie Vilniaus apie 500m. gylyje. Po Baltija artėja į
paviršių. Rytinė dalis kasmet po 2mm. kyla, o kita dalis po tiek pat leidžiasi.

Kristalinis pagrindas sudarytas iš granito ir gneiso. Kur giliausia ten pagrindas storiausias ir atvirkščiai. Nuosėdinės uolienos dengia kvartero nuogulas. Jų vidutinis amžius apie 2 milijonus m. Kvartero sluoksnis dar tebesiformuoja.

5.Naudingosios iškasenos rodančios perspektyvas

Nuosėdinių dienų naudingosios iškasenos:

Klintys – randamos Š.Lietuvoje prie Akmenės.

Dolomitas – randamas Š.Lietuvoje, Pasvalio ir Pakruojo r., naudojamas keliams tiesti, statyboje, cemento gamyboje

Opoka – randama Šilutės r., naudojama cemento gamyboje.

Gipsas – randama Šilutės r., naudojamas statyboje, medicinoje

Kreida – randama Jurbarko ir Šilutės r. ir Merkio slėnyje, naudojama popierių balinti, medicinoje, statyboje, laukams kalkinti.

Kvarcinis smėlis – randama Anykščių r., naudojama stiklo gamyboje.

Molis – randama Šventosios upės atodangoje, naudojama plytų gamyboje.

Anhidritas – (Lietuvos marmuras, bevandenis gipsas) randama P.V. Lietuvos dalyje, bet yra 600m. gylyje. Yra perspektyva gauti didelį pelną, bet nėra finansų.

Kvartero nuogulų naudingosios iškasenos:

Molis – r. visoje Lietuvoje, o daugiausia Jurbarke ir Šakių r.

Smėlis – r. Varėnos ir Raseinių r. ; naudojamas statyboje, keliams.

Žvyras – r. visoje Lietuvoje, ypač daug Trakuose ir Jurbarke.

Durpės – Lietuvoje jų yra 6.5%, formuojasi ir dabar, naudojama kurui.

Gintaras – r. pajūryje, naudojama. papuošimams ir kaip cheminė medžiaga.

Nafta – r. Kretingos, Klaipėdos, Jurbarko, Vilkaviškio r., naudojama kurui.

Geležies rūda – kristaliniame pagrinde prie Varėnos.

Valgomoji druska – Šilutės rajone(perspektyvu).

6. Lietuvos reljefas jo kilmė, raida

Lietuvos gamta labai graži ir įvairi, ypač graži R. Lietuva, kurią vadiname Lietuvos Šveicarija. Aukštesnėse vietose lietuviai statė pilis, kad galėtų matyti besiartinanti priešą, kurių buvo labai daug. Lietuvos reljefą įvairina upės, ežerai, upių slėniai. Lygumos sudaro apie 60%, o aukštumos 40%. Vidutinis Lietuvos aukštis virš jūros lygio yra apie 100m.. Lietuvos paviršių suformavo ledynai kurių buvo 3.

Lietuvos reljefą sudaro 3 žemumos ir 3 aukštumos:

Žemumų:

1.Pajūrio lyguma

2.Vidurio Lietuvos lyguma:

· Mūšos Nemunėlio

· Nevėžio

· Karšuvos Joniškio

3.Pietryčių Žemuma:

· Dainavos

· Žeimenos

Aukštumos:

1.Žemaičių

2.Baltijos kalvynas:

· Sūduvos

· Dzūkų

· Aukštaičių

3.Medininkų ir Švenčionių

Ledynai slinko nuo Skandinavijos. Klimatui atšilus jis traukėsi, reiškia tirpo. Ledynų sustojimo vietose formavosi aukštumos o tarp aukštumų telkšojo vanduo. Iš jų susidarė ežerai, kurie vėliau sutekėjo, užaugo, supelkėjo. Prieledyninėse mariose atsirado lygumos.

Galima išskirti 5 raidos etapus:

1.persiformavo Eišiškių, Medininkų ir Švenčionių aukštumoje. Jų nepalietė 3-asis apledėjimas, todėl čia nėra ežerų, nes jie nutekėjo ir labai mažai upių.

2.susiformavo pietvakarių aukštuma ir žemaičių aukštuma centrinė dalis.

3.Baltijos kalvynas ir dalis žemaičių aukštumos.

4.Vidurio Lietuvos

5.Linkuvos kalvagūbris

Aukščiausias taškas – Juozapinės kalnas 293.6m.

Paviršius tebesiformuoja ir dabar, upės keičia savo vagas, ežerai užauga ir pelkėja, dėl ūkinės veiklos stiprėja vėjo erozija. Žmogus kasa naudingas iškasenas tiesia kelius, atlieka statybinius darbus.

7.Lietuvos klimato ypatybės, lemiami reiškiniai svarbiausi elementų pasiskirstymai

Klimatas – tai daugiamatis orų rėžimas tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku. Meteorologiniai stebėjimai 1770m. atliekami Vilniaus universitete, tai buvo pirmieji stebėjimai ir R.Europoje. Lietuva yra vidutinėse platumose, čia išsiskiria 4 metų laikai. Pagrindiniai klimatą formuojantys reiškiniai:

1.saulės radiacijos kiekis

2.atmosferos cirkuliacija

3.paklotinis žemės paviršius

Saulės radiacija

Radiacija yra matuojama ____________. Daugiausiai jų gauna Sūduvos aukštuma ir Kuršių Nerijoje virš 18kchal. Tai yra 2 kartus daugiau už ašigalį ir 2 kartus mažiau negu ties pusiauju. Mažiausiai radiacijos ties Vilnių, Panevėžį, Ventos ž. ir Žemaičių a.š. Saulės radiacijos kiekis didžiausias yra vasara. Lietuvoje turėtų būti šalčiau pagal gaunamos radiacijos kiekį, bet Lietuvai papildomai šilumos atneša OM nuo Atlanto.

Atmosferos cirkuliacija

Virš Islandijos formuojasi ciklonai tai žemo slėgio sritis. Jie labai dažnai keičia orus mūsų šalyje. Atneša debesis su krituliais.

Lietuvoje vyrauja V; PV; ŠV.

Kartais per L. siaučia uraganai. Žiema kai oro masės ateina iš Atlanto tai atneša atšilimą ir kritulius, vasara atvėsina ir kritulius. Iš rytų oro masės: žiemą atšąla, giedros, vasara atšyla. Tropikinės oro masės ateina vasara, bet Alpių kalnai dažniausiai užstoja kelią ateinančiai šilumai.

Arktinės oro masės ateina į L. žiema ir atneša šaltus orus. Rudenį ir pavasarį įsiveržus Arkties OM L. būna šalnos.

Paklotinis žemės paviršius

Didelį vaidmenį suvaidino reljefas. Oras kildamas aukštyn kas 100m vėsta 0.6. Aukštesni rajonai yra ne tik vėsesni bet ir drėgnesni. Reljefas turi reikšmės ir mikro klimatui. Apie miestus ir miestuose prie vandens telkinių žiema šilčiau, vasara vėsiau. Mikro klimatas svarbus ir žemdirbiams.

Elementų
pasiskirstymas

Kai slėgis aukštas – orai giedri, vasara atšyla, žiema atšąla.

Žemas slėgis – debesuota, lyja, stiprus vėjas, vasara atvėsta, žiema atšyla.

Šilčiausias Liepos mėn., šalčiausias – sausis.

Linija jungianti taškus su vienoda temperatūra. Sausio mėnesį izotermas eina vertikaliai kryptimi. Kuo toliau nuo jūros tuo vėsiau. Prie jūros -3c, R. -6c. Vasara prie jūros 17c, pietuose 18c. Izotermas eina horizontaliai, pietuose šilčiausia. Tai nulemia saulės radiacija.

Vidutinis kritulių kiekis 600mm. 445mm. išgaruoja ir nuteka, todėl dirvožemiai pelkėja.

Daugiausia kritulių iškrenta kalnų šlaituose, mažiausiai vidurio Lietuvos ir Pietvakarių lyg., maksimumas Kartenoje virš 800mm.

8.Atmosferos tarša ir įtaka atmosferai

Tai globalinė sistema. Orui sienų nėra. Pavienės valstybės to išspręsti negali, todėl reikia spręsti bendrai: energetinis ūkis, transportas, chemijos pramonė.

Lietuva įvairių OM kryžkelėje. Iš teršalų labiausiai paplitę: azoto, sieros, anglies junginiai, sunk. metalai, kietosios dalytės vadinamos aerozoliais.

Patekę į orą teršalai susijungia su drėgme, susidaro rūgštys, druskos šarmai, kurie iškrenta rūgštaus lietaus pavidalu. Iš 3 lietų, 2 rūgštūs. Šie teršalai ne tik skatina rūgš. lietų susidarymą, bet ir sukelia klimatinius pokyčius. Jie tampa šiluminiu skydu, trukdo saulės šviesai ir šilumai patekti į žemę. Padidėja debesuotumas, kritulių kiekis. Pasireiškia ir šiltnamio efektas.

Didėja co2 kiekis, padidėja susirgimų kvėpavimo takų ir odos susirgimų. Ozono sluoksnis sumažėjo 40%. Jis susidaro žaibuojant, ozono nykimą skatina o3 oksidai, freono dujos.

Kaip kovoti?

1.naudoti valymo įrenginius

2.ieškoti naujų energetinių šaltinių

3.atsisakyti freono naudojimo

4.plėsti augmeniją

9.Baltijos j. ir Kuršių marios

Baltijos j. vidinė Atlanto v. jūra. Kategato, Skagerako, Zundo ir Beltų sąs. jungiasi su Atlantu. Vanduo Baltijos truputi aukštesnis už Š. jūrą, todėl vanduo pastoviai srūva į Atlanto vandenyną. Dabar visos šalys apie Baltijos jūrą yra laisvos. Giliausia Lonsdorfo įd. 459m., vid. Gylis 48m.

Jos centru skaitoma Alando salų akvatorija. Prieš 12000 metų Baltijos j. duburyje telkšojo Ansyliaus ežeras, vėliau susijungė su vandenynu ir geologai davė Joldijos j. pav. Didžiausios salos: Gotlandas, Elandas, Sarma, Alandų sala. Įteka Nemunas, Oderis, Vysla, Dauguva, Neva – jos atneša labai daug teršalų. Vakariniai krantai olėti, daug olų kerų. Keturios didesnės įlankos: Botnijos, Suomių, Rygos, Kuršių. Sūriausias vanduo Skagerake sąsiauryje 30%, Klaipėdoje 6%. Botnijos įlankoje vanduo gėlas. Šilčiausias vanduo P. ir P.V. daly ir šalčiausias Š. ir Š.R. dalyje.

Lietuvai tenka 99km. jūros kranto. Per Klaipėdos neužšąlantį uostą atvežamos ir išvežamos prekės.

Baltija tampa viena labiausiai užterštų pasaulinio vandenyno jūrų. Gilesniuose kaupiasi sieros vandenilis, ir formuojasi mirusio vandens zona, kurioje nebėra jokios gyvybės.

Paskutinis 1992m. uraganas truputi sumaišė Baltijos j. vandenis įvarydamas iš Atlanto naujų vandenų, pastebimas žuvies padaugėjimas. Baltijos j. veisiasi apie 100 rūšių žuvų: ungurys, silkė, menkė, stinta…..ir žinduolis ruonis.

Prie Būtingės pradėtas statyti naftos terminalas, kuris galės priimti naftą iš tanklaivių. Baltijos j. šelfe rasta naftos , išmetama gintaro.

Kuršių marios

Tai labai patrauklus gėlo vandens telkinys, kuris nuo jūros atskirtas Kuršių Nerijos ir susisiekia su jūra Klaipėdos sąsiauriu, kurio plotis 500m. Marios atsirado tik prieš 5000m. Jūrų srovės nusodino nešmenis ir atitvėrė jūrą. Taip pasidarė sekli dalis lagūna vidutinis gylis 3-7m. Giliausiai Klaipėdos sąs. 12m., bet dugnas pastoviai gilinamas laivų įplaukimui. Nemuno nešmenys vis sekina marias. Vietomis dugnas išeina į paviršių(kiaulės nugara).

Dėl trąšių vandenų marios apauga vandens augalais. Mariose 50 rūšių žuvų. Prie marių žvejoja apie 50 žvejybos įmonių, todėl išsaugoti žuvų išteklius tikrai nelengva imtasi įvairių apribojimų. 20d. paankstintas žvejoti pavasary, rudeny neleidžiama statyti tinklų arčiau kaip 3km. nuo r. krantų.

Š. K.M. dugne yra gintaro. Gintaras išmetamas jūrų srovių atneštas nuo yrančio Sambijos pusiasalio. Pro K.M. praeina paukščių migracijos takai.

10.Požeminiai vandenys, paplitimas, panaudojimas, apsauga

Dalis kritulių persismelkia į giluminius sluoksnius – giluminiai vandenys.

Jie skirstomi:

1.dirvožemio

2.grutinius

3.tarpsluoksninius

Dirvožemio

Tai h2o esantis dirvožemyje. Jie užteršti mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis, jais minta augalai. Lygis h2o nepastovus, sausringais metais nuslūgsta.

Gruntiniai

Tai požeminiai vandenys slūgstantys virš pirmo nelaidaus sluoksnio. Jų gylis iki 5m. Tačiau kur smėlis, žvyras gali būti ir 10m. Gruntiniai vandenys teka nuolaidžia kryptimi ir šaltiniai išeina upių šlaituose ir kalvų šlaituose. Ten kur reljefas aukštesnis – gruntiniai vandenys slūgso giliau. Kasdami šulinius randame gruntinius vandenys, tai požeminiai vandenys esantys 10m. gylyje. Jų atsargos papildo gruntiniai vandenys. Tai labai ilgas procesas prie Kauno tarp sluoksninių vandenų atsargos papildomos per gręžinius nuleidžiant upių vandenį į tarpsluoksninių vandenų lygį ir
jau persifiltravusį.

Mineraliniai

Jie slūgso giliau ______________ dariniuose prie kristalinio pagrindo. Kai kur išeina į paviršių :Birštone, Druskininkuose, Palangoje, Likėnų r.

Juose yra įvairių ištirpusių druskų, todėl skonis ir gydomosios savybės skirias . Čia kuriamos savybės.

Geoterminiai vandenys

Slūgso prie k. pagrindo, kurie yra nuo 60-70c šiltume. Prie Vidmantų išgręžta 1000m gylyje gręžinys. Šis vanduo sūrus todėl šildymui nenaudojamas.

Negalima teršti paviršinių vandenų, bus švarus ir požeminiai vandeny. Taip pat negalima teršti atmosferos nes rūgštūs lietūs. Reikia protingai tręšti dirvožemį.

11.Lietuvos upės ir Nemuno geografinis apibudinimas

Kadangi iškrenta daug kritulių tai ir upių tinklas platus. Melioruotose plotuose pakilo upių vandens lygis, bet sumažėjo upelių lygis arba išnyko. Tankiausias upių tinklas Žemaitijos Aukštumoje vakarinėje dalyje dalyje, o rečiausias PR. Smėlingoje lygumoje nes čia pralaidūs sluoksniai. Lietuvos upės priklauso Nemuno, Ventos, Lietupės, Dauguvos ir Baltijos j. upių baseinams. Nemunas – Liet. upių tėvas, kuris pradžią gauna Baltarusijoje, Minsko aukštumoje Nemuno ilgis 937km. iš kurių 462km. Baltarusijoje. Nuo ištakų iki Katros upės žiočių yra aukštupys, tai Baltarusijos teritorija, nuo Katros žiočių iki Neries žiočių vidurupis, žemupyje nuo Neries žiočių jis pasuka į vakarus ir įtekėdamas į Kuršių marias sudaro deltą. Deltos atšakos: Rusnė, Skirvytė, Atmata. Ties Birštonu yra rėvų, bet pastačius Kauno HES jos buvo užlietos. Pastačius HE buvo sutrikdyta žuvų migracija, tačiau Kaunui nebegresia potvyniai. Sumažėjo žuvų, nuo Kauno iki žiočių laivuojama, pastoviai gilinamas dugnas. Vasara plaukioja garlaivis “RAKETA” iš Kauno į Klaipėdą.

Neris – gauna pradžią Baltarusijoje, dešinysis Nemuno intakas, ilgis 510km. Didžiausi intakai: Šventoji, Vilnelė, Žeimena.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2730 žodžiai iš 8763 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.