Lietuvos įmonių funkcionavimo problemos europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Lietuvos įmonių funkcionavimo problemos europos sąjungoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. EUROPOS SĄJUNGOS RINKOS BRUOŽAI 4

2. KONKURENCINĖ VERSLO APLINKA EUROPOS SĄJUNGOJE 7

3. LIETUVOS ĮMONIŲ KONKURENCINĖS GALIMYBĖS 10

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Europos Sąjungos įtaka sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus nuolat didėja: ekonominės integracijos procesas, euro įvedimas ir pažangi bendros užsienio ir saugumo politikos plėtra suteikia Europos Sąjungai politinį bei diplomatinį statusą, atitinkantį jos neabejotiną įtaką tiek valstybių narių, tiek viso pasaulio ekonomikai.

Europos Sąjungoje sukuriamo BVP dalis pasaulio ekonomikoje sudaro 20 proc. (vienam gyventojui per metus tenka 21 121 euras). 2002 m. ES paslaugų eksporto ir importo dalis pasaulyje – 25 proc., o prekių – 19 proc. (http://euro.lt schowarchive.php).

Europos Sąjunga pritraukia didžiausią pasaulyje užsienio investicijų dalį.

Šiandien pagrindinis Lietuvos tikslas yra pateisinti lūkesčius ir tapti garbingu partneriu Europos ir viso pasaulio rinkose. Tolesnis Lietuvos ekonominis, socialinis klestėjimas, ūkio plėtra bei rinkų integracijos teikiamų galimybių išnaudojimas neišvengiamai siejamas su šalies konkurencingumu, nuo kurio priklauso Lietuvos galimybė aktyviai dalyvauti įgyvendinant pagrindinį Lisabonos strategijos tikslą – pasiekti, kad ES taptų konkurencingiausių ir dinamiškiausių žinių pagrindu, augančiu ūkiu pasaulyje (Anuškevičiūtė, 2004, p.73).

Tačiau tarptautinių rinkų atvirumas, laisva tarptautinė prekyba lemia konkurencinio spaudimo didėjimą. Iš tiesų importuojama produkcija sukuria konkurencinį spaudimą vietos gamintojams, ypač jei jų yra nedaug, jei jie nėra tiek konkurencingi kiek importuojamų prekių tiekėjai ir jei anksčiau buvo sugebėję užsitikrinti rinkos apsaugą. Dėl šio spaudimo šalių, tame tarpe ir Lietuvos nacionaliniams gamintojams kyla grėsmė netekti dalies pelno ar net bankrutuoti.

Savo darbe remianti analizuota literatūra išskiriu pagrindines problemas, su kuriomis Lietuvos įmonės susiduria integruojantis verslui į bendrąją Europos Sąjungos rinką.

1. EUROPOS SĄJUNGOS RINKOS BRUOŽAI

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigta Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas vartoti terminas „Europos Bendrijos“ arba „Europos Bendrija“. Europos Sąjungos terminas oficialiai imtas vartoti nuo 1993 m.

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas, kuris (A.Junevičius, 1999, p.9):

• Siekia sukurti Bendrą rinką, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu;

• Vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiomis šalimis;

• Vykdo bendrą politiką tokiose srityse kaip žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kt.;

• Kuria ekonominę ir pinigų sąjungą su bendru visos Europos Sąjungos piniginiu vienetu euru.

Sąjungos bendrą rinką galima apibūdinti tokiais, žemiau pateiktais pagrindiniai požymiais.

Jau nuo 1990 metų vyksta laipsniškas Lietuvos ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Ypač sparčiai didėjo prekybos ir investicijų apimtis su ES šalimis. Tai nulėmė pasirašytos prekybos liberalizavimo sutartys ir Lietuvos gamintojų prisitaikymas dirbti tarptautinės konkurencijos sąlygomis.

Jau 1991 metais ypač sparčiai didėja prekybos ir investicijų apimtis su ES šalimis. Nuo 1993 m. Lietuvos eksportas į ES nuolat didėjo. Dabartiniu metu Lietuvos prekyba su ES reglamentuoja Europos (Asociacijos) sutartis, apimanti anksčiau pasirašytą Prekybos ir bendradarbiavimo sutartį bei Laisvos prekybos sutartį. Sutartis numato laipsnišką tarifinių barjerų tarp šalių panaikinimą mažinant importo muito mokesčius ir didinant Lietuvos eksporto Lietuvos eksporto į ES kvotas. Egzistuoja Europos sutarties asimetrija, kuri rodo, jog prekybos režimas sparčiau liberalizuojamas iš ES negu iš Lietuvos pusės, ir tuo suteikiama Lietuvos gamintojams galimybė geriau pasirengti tarptautinei konkurencijai vidaus rinkoje.

Statistiniai duomenys, pateikti Statistikos metraštyje (Lietuvos statistikos metraštis, 2004) ir Vilniaus banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje 2004 m., Nr.4 (www.vb.lt), rodo pastebimą eksporto iš Lietuvos į ES augimą: nuo 380, proc. 1998 m,. iki 48,9 proc. 2002 m., 1999 m. šis rodiklis buvo aukštesnis – 50,1 proc. Tai rodo Lietuvos įmonių gebėjimą prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų. Kita vertus prekybos su ES deficitas (nors 2003 ,. Pirmąjį ir trečiąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas sumažėjo nuo 15 iki 11,1 proc. apyvartos ir pasiekė vieną aukščiausių lygių nuo 1996 m.) rodo skeptiško požiūrio į Lietuvos įmonių konkurencines galimybes pagrįstumą.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, bet daugelis Lietuvos įmonių jau sėkmingai dirba ES bendroje rinkoje. Stabiliai auga eksporto apimtis, beveik 50 proc. viso Lietuvos eksporto tenka ES šalims. Apie 33 proc. Lietuvos įmonių jau dabar eksportuoja į ES šalis, 35 proc. planuoja eksportuoti artimiausioje
ateityje. Net 76 proc. Lietuvos įmonių importuoja iš ES, 10 proc. įmonių planuoja tai daryti artimiausioje ateityje (http://euro.lt evn/showarchive.pnp).

Akivaizdu, kad intensyvėjant ekonominiams ryšiams tarp Lietuvos ir esamų bei būsimų ES valstybių, verslininkams kyla klausimų ne tik dėl prekybos su ES, bet ir dėl verslo ES steigimo bei plėtojimo sąlygų ir galimybių pačiose valstybėse narėse. Todėl Mastrichto sutartis formaliai suteikė teisę Bendrijos lygiu papildyti valstybių narių taikomas įmonių politikos priemones. Bendrijos ir valstybių narių uždavinys – rūpintis, kad Bendrijos pramonės konkurencingumui būtų sudarytos reikalingos sąlygos, lengvinant įmonių prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių; sukuriant aplinką, palankią įmonių, ypač mažų ir vidutinių, plėtrai ir bendradarbiavimui Bendrijoje; skatinant geriau panaudoti pramonės potencialą inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse.

Pagrindinės EB įmonių politikos sritys išskirtinos šios (Verslo steigimo ES šalyse vadovas, 2002, p.22):

1. Smulkus ir vidutinis verslas. Bendrijos veiksmų programa smulkiam ir vidutiniam verslui pirmą kartą buvo priimta 1983 metais. 1994 m. Bendrija parengė Trečiąją daugiametę programą Europos smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ) (1997- 2000) 97/15/ES, – priemones, skirtas verslo plėtrai. 2000 m. Taryba priėmė sprendimą 2000-819/EB „Dėl daugiametės verslo ir verslininkystės, ypač smulkių ir vidutinių įmonių,, programos (2001 – 2005 metams)“, kurios veikimo mastas (finansiniai ištekliai ir taikymas) yra platesnis nei ankstesnių programų. Ji numato priemonių taikymą net trisdešimčiai valstybių (įskaitant EEE valstybes bei ES valstybes kandidates).

2. Konkurencingumas. Įmonių politikos taikymo sritis buvo praplėsta 1993 m., kai Komisija paskelbė Baltąją knygą, skirtą augimui, konkurencingumui ir užimtumui. 1994 m. Komisija parengė pranešimą dėl įmonių politikos. Jame buvo akcentuojama informacinės visuomenės ir transeuropinės infrastruktūros plėtros svarba Europos įmonių konkurencingumui, parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei kitos horizontalaus pobūdžio politikos priemonės ir konkurencijos politikos svarba.

3. Inovacijos. 1995 m. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl Inovacijų skatinimo, po kurios 1996 m. buvo parengtas pirmasis Inovacijų veiksmų planas, numatantis tris pagrindinius tikslus: skatinti inovacijų kultūrą; teisinių, administracinių ir finansinių nuostatų pagalba sukurti inovacijų skatinimui palankią verslo aplinką; skatinti efektyvesnius ryšius tarp inovacijų, verslo ir tyrimų.

2000 m. ES ekonomikoje pastebima ryškių permainų, Europos Viršūnių Taryba Lisabonoje nustatė naują ES tikslą – iki 2010 m. tapti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia ekonomika visame pasaulyje, pajėgia užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, pasireiškiantį įdarbinimo galimybių didėjimu ir gerėjimu bei socialine sanglauda.“

Įmonių politika Europos Bendrijoje įgyvendinama teisinėmis ir biudžetinėmis priemonėmis.

Teisinės priemonės apima bendrąsias priemones, skirtas bendrosios rinkos plėtrai bei Ekonominei ir pinigų sąjungai kurti, bendrosios prekybos politikos, konkurencijos, socialinės politikos priemones, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir kt. įmonių politika.

1. Vidaus rinka – be vidaus sienų erdvė, kurioje užtikrinamos keturios laisvės:

• Laisvas prekių judėjimas;

• Laisvas asmenų judėjimas;

• Laisvas paslaugų judėjimas;

• Laisvas kapitalo judėjimas.

2. Vidaus rinkoje panaikinti vienos šalies subjektų steigimui laisvės kitos šalies teritorijoje suvaržymai ir apribojimai piliečiams, įsikūrusiems kitos valstybės teritorijose (atstovybių, filialų, antrinių įmonių steigimas). Praktiškai Bendrijos piliečiai įgyja teisę kitoje teritorijoje pradėti savarankišką įmonės veiklą, laikantis priimančios valstybės įstatymų.

Pagrindinės steigimosi nuostatos apibrėžtos EBS sutartyje:

• pirmenybė teikiama veiklos sritims, itin skatinančioms gamybos ir prekybos plėtrą;

• panaikinamos administracinės vidaus teisės procedūros, trukdančios įgyvendinti steigimosi teisę;

• suteikiama teisė valstybės narės nacionaliniams subjektams įsigyti ir naudoti žemę bei pastatus, esančius kitos valstybės teritorijoje.

3. Didžiausią įtaką vidaus rinkai daro konkurencijos politika. Be jos bendra rinka negalėtų egzistuoti.

Konkurencijos politika yra efektyvaus ūkio plėtros pagrindas. Naujai sukurtas konkurencijos taisyklių rinkinys reguliuoja įmonių ir valstybės veiklą šiose srityse (A.Junevičius, 1999, p.91):

• Įmonėms sudarant teisėtas susiliejimų ir prijungimų pavidalo strategines sąjungas, reikėjo pasirūpinti, kad kai kurie subjektai netaptų dominuojantys ir neimtų šia padėtimi piktnaudžiauti;

• Panaikinus prekybinius barjerus, įmonės galėjo imtis rinkos pasidalijimo ir kitokių konkurenciją ribojančių susitarimų ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi;

• Vyriausybėms taip pat gali kilti pagunda teikti valstybinę paramą savo nacionalinei pramonei ar įmonei, o tai iškreiptų konkurenciją ir neduotų naudos.

Laisvas kapitalo judėjimas yra vienas iš esminių elementų, būtinų Europos vidaus rinkai funkcionuoti. Jis apima pinigų bei finansinio
kapitalo judėjimą tiesiogines investicijas ir kitas su kontrole susijusias kapitalo judėjimo formas. Mokėjimų liberalizavimas yra lemiama laisvo prekių, asmenų ir paslaugų judėjimo dalis.

2. KONKURENCINĖ VERSLO APLINKA EUROPOS SĄJUNGOJE

Lietuvos įmonių verslo sėkmei didžiulės reikšmės turi ES konkurencijos politika, kurios taisyklės reglamentuoja įmonių veiksmus rinkoje. Įmonių ir konkurencijos politikos yra glaudžiau susijusios ir papildo viena kitą. Konkurencijos politika – tai visuma Europos bendrijų taikomų priemonių. Kuriomis siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams, skatinti ekonomikos efektyvumą bei sudaryti palankias sąlygas inovacijoms ir techninei pažangai. Tuo tarpu įmonių politika siekia didinti įmonių konkurencingumą sukuriant palankias verslo sąlygas.

2004 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungą papildė dar dvylika naujų narių, ir ji tapo pasaulyje neginčijamai didžiausia savo perkamąja galia vientisa rinka, apimančia beveik 500 mln. Vartotojų. Tačiau vidutinė vienam gyventojui tenkanti BVP dalis vidutinės trukmės laikotarpiu sumažės dėl padidėjusių ekonominio išsivystymo lygio skirtumų ES viduje.

Eurostato duomenimis, daugelyje VRE šalių regionų BVP vienam gyventojui sudaro mažiau kaip 75 procentus ES vidurkio (http://europa.eu.int/ ES šalių ekonomijos išsivystymo lygis). Apskaičiuota, kad 1993 m. dešimties VRE šalių kandidačių VP sudarė tik 3,2 procento ES (15 šalių) BVP, nors, Europos Sąjungai išsiplėtus, VRE gyventų net 28,5 procento visos ES gyventojų. Vadinasi, VRE šalių priklausymas bendrajai rinkai kartu su išsivysčiusiomis šalimis iškels joms ne tik papildomų problemų, ypač konkurencingumo srityje, bet ir suteiks galimybių jas veiksmingai spręsti pasinaudoti bendrosios rinkos privalumus.

Lietuvos įmonių raidos vidaus, išorės ir globalinė aplinka integruota į ES bei NATO plėtros erdvę, todėl globalizacijos bei integracijos procesai turi ypatingą reikšmę mūsų įmonių veiklos plėtrai, naujų įmonių steigimui, nes bendroji erdvė nuolat kinta, atsižvelgiant į globalizacijos integrinių veiksnių pokyčių rezultatus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Šiuo metu Europos Sąjunga yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė. 2004 m. prekybos apyvartas su ES sudarė 48 proc. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos. Tam įtakos turėjo pasaulio ekonominė globalizacija, pasirašytos prekybos liberalizavimo sutartys, Europos (Asociacijos) sutartis, Lietuvos gamintojų prisitaikymas dirbti tarptautinės konkurencijos sąlygomis bei Lietuvos pastangos įsijungti į Europos Sąjungos bendrąją rinką. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad, ES yra palankiausias sąlygas vertos ryšiams ir prekybai plėtoti teikianti rinka, ir kad Lietuva netrukus taps šios rinkos dalimis, šis skaičius rodo, kad Lietuvos verslas dar ne visiškai išnaudoja verslo galimybes.

Lietuvos verslo integraciją į Europos Sąjungą reguliuoja Lietuvos ir ES (Asociacijos) sutartis, Atkreipiamas dėmesys į sutarties nuostatas, skirtas įsisteigimo laisvei. Kadangi įsisteigimo laisvė sudaro Europos bendrosios rinkos pamatinį pagrindą, jos įgyvendinimas taip pat turi didžiulę reikšmę Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, Europos sutartyje Lietuva įsipareigojo netaikyti jokių diskriminuojančių priemonių arba veiksmų Bendrijos kompanijų ir piliečių įsisteigimo bei veiklos jos teritorijoje atžvilgiu palyginti su jos pačios bendrovėmis ir piliečiais.

Gilėjanti Lietuvos ekonomikos integracijai į Vakarų Europos struktūras, kokybine ir kiekybine prasme vyksta naujų Lietuvos įmonių veiklos sąlygų (verslo aplinkos) formavimasis. Be abejo, naujų sąlygų formavimosi proceso priežastys yra net ik integracija, bet ir kiti reiškiniai: pasaulinės prekybos liberalizavimas ir su tuo susijusi globalizacija bei šalies ūkio transformacija, pasireiškianti įmonių nuosavybės struktūros, vykdomų funkcijų, tarpusavio santykių kitimu ir valstybės „buvimo“ ekonomikoje mažėjimu.

Lietuvos įmonių integracija yra procesas, kuris stiprina, o kartais tiesiog priverčia tobulėti ekonomiką ir kitas gyvenimo sritis. ES vidaus rinkos taisyklės vaidina Lietuvos ekonominės transformacijos gairių ir tikslų vaidmenį. Dalyvavimas integraciniuose procesuose suteikia galimybę pritaikyti šias praktikoje išbandytas ir akivaizdžiai pasiteisinusias taisykles. Tuo pačiu integracijos į ES perspektyva prisideda prie verslininkų ir vadovų mąstymo būdo permainų – ekonomikos suvokimo išplėtimo ir europinių standartų kaip savo veiksmų gairių įvertinimo.

Konkurencija ES rinkoje verčia bendradarbiausi Lietuvos įmones su ES įmonėmis, jungtis prie stipresnių partnerių, tikintis laipsniško situacijos pagerėjimo. Tolimesnėje perspektyvoje veikimą didesnėje rinkoje suteikia didesnes galimybes kaupti kapitalą ir plėsti veiklą net ir tuo atveju, kai pradinėje situacijoje Lietuvos įmonės yra silpnesnės nei konkurentės. Kai kurių įmonių vadovai, bei dalis ekonomistų kritiškai vertina Lietuvos galimybes būti lygiaverčiu partneriu ES valstybėms, neįžvelgdami jokių teigiamų integracijos aspektų. Jų manymu, integracija yra šalies ekonominio suvereniteto atsisakymas, turėtų rinkų užleidimas užsienio kapitalo įmonėms, vietinės produkcijos pakeitimas importuojamomis
prekėmis. Prie tokio požiūrio plitimo prisideda ir kai kurios dalykinės verslininkų bei vadovų savybės; pokyčių baimės, verslo sąlygų S nežinojimas ar nepakankamas kalbų mokėjimas.

Manoma, kad Lietuvos įmonių integracija į ES, turėtų nulemti politinės ir ekonominės rizikos sumažėjimą, greičiau padidins investicijas į atitinkamas Lietuvos verslo šakas, o kartu ir jų efektyvumą. Šiuo metu esminiai barjerai prekybai bei bendradarbiavimui su ES yra panaikinti, visa kita priklausys nuo verslo subjektų iniciatyvos bei valstybinių institucijų formuojamos verslo politikos. Mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, ekonomikos plėtros tempas yra tiesiogiai susijęs su jos verslo įmonių atvirumo ir integracijos į tarptautinės rinkas laipsniu. Europos Sąjungos bendroji rinka pagal sukuriama BVP yra didžiausia rinka pasaulyje. Priklausimas didelei rinkai ne tik sukuria prielaidas ekonomikos augimui, bet ir kelia aukštesnius reikalavimus kiekvienai pramonės šakai, kiekvienos įmonės veiklai ir jos konkurencingumui. Akivaizdu, kad tarptautinis ūkio konkurencingumas negali būti pasiektas izoliuotai nuo išorinio pasaulio, todėl integracija į bendrąją rinką yra priemonė šiam tikslui pasiekti. Statistikos duomenys rodo, kad į ES yra integruotos mažos ES valstybės: Airija, Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija.

2004 m. sausio mėn. Vilniaus banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje (Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 2004, sausis, Nr,4 (16) akcentuojama, kad nereikia turėti iliuzijų – artimiausioje ateityje niekas neužtikrins stabilių verslo sąlygų nei šalies viduje nei jos išorėje. 2004 metais tarptautinė rinka laukia esminių euro ir dolerio kurso, akcijų indeksų ir naftos kainų pokyčių. Esant tokios aplinkybėms rasis ir laimėtojų ir pralaimėjusių (http://www.vb.lt).

3. LIETUVOS ĮMONIŲ KONKURENCINĖS GALIMYBĖS

2004 metai ekonominių rezultatų prasme Lietuvai buvo sėkmingi – augo bendrasis vidaus produktas, tiesioginės užsienio investicijos, eksportas, atlyginimai, mažėjo nedarbas.

Bakas „NORD/LB Lietuva“ pateikė prognozes, jog 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 7,5 proc., 2006 m. metais – 6,7 proc. Einamosios sąskaitos deficitas 2005 ir 2006 metais turėtų padidėti maždaug po 7 proc. Bendras kainų lygio augimas turėtų pakeisti defliacinius procesu, todėl 2004 m. viršys 2 proc. infliacijos (http://verslas.banga.lt).

Lietuviškos produkcijos eksportas 2000 m. išaugo beveik 27 proc., o 2001 m. – 20 proc., 2003 m. buvo eksportuojama virš 38,0 proc. Lietuvoje sukurto vidaus produkto, o eksportas tapo pagrindine nacionalinės ekonomikos plėtros varomąja jėga. Narystė ES Lietuvos įmones vis labiau orientuoja į Vakarų ir vidurio Europos rinkas, tačiau įsiskverbti į geografiniu požiūriu artimas ir dėl ES plėtros strategiškai svarbias Vidurio bei Rytų Europos prekių rinkas, Lietuvai tebėra nelengva.

Lietuva sėkmingai integruojasi į pasaulinė ekonomiką ir darosi vis atviresnė – tai patvirtina ir užsienio prekybos duomenys. Ekonominiu požiūriu kritiniais 1999 metais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta tesudarė 66,0 proc. BVP, o per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis nuolat gerėjo ir 2004 m. pasiekė aukščiausią Nepriklausomybės metais lygį – net 96,8 proc. Ne mažiau įspūdingas 2004 metais buvo Lietuvos prekių mainų su užsienio valstybėmis šuolis: eksportas ūgtelėjo 21,0 proc. iki 25 728,0 mln. Lt (1 pav.). Prekių pardavimas užsienyje didėjo sparčiau nei jų importas, todėl užsienio prekybos deficito ir apyvartos santykis buvo geriausias nuo 1996 m. ir sudarė 11,1 proc. Tiesa, 2004 m. duomenys yra dar negalutiniai bei atsargiau lygintini su ankstesnių metų rodikliais dėl metodologinių pokyčių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2734 žodžiai iš 8811 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.