Lietuvos integracija į es
5 (100%) 1 vote

Lietuvos integracija į es

Lietuvos integracija į Europos sajungą

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Ekonominė integracija į ES

2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos 5

2.2. Ekonominės integracijos nauda 13

2.3. ES kaip vienas iš ekonominės integracijos pavyzdžių 19

2.4. Ekonomikos konkurencingumas 21

3. Lietuvos integracijos raida į ES

3.1. Integracijos į ES priežastys ir tikslai 24

3.2. Politinių, teisinių ir ekonominių santykių plėtojimo eiga 28

3.3. Lietuvos perspektyvos kelyje į ES 41

4. Lietuvos integracijos į ES ekonominio aspekto analizė

1. Lietuvos ir ES prekybos eiga įsigaliojus laisvosios prekybos

sutarčiai 46

4.2. Lietuvos užsienio prekybos analizė 48

5. Išvados 54

6. Šaltiniai ir literatūra 55

1. Įvadas

Europos integracijos studijų centro studija apie Lietuvos integracijos

į Europos Sąjungą būklę, perspektyvas ir pasekmes siekiama atsiliepti į ne

kartą reikštą oficialų ir neoficialų susidomėjimą tuo, kas gi būtų, jei

Lietuva taptų Eropos Sąjungos (ES) nare.

Lyginant ES valstybes su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat ir

Lietuva, gali kilti toks klausimas:- kodėl ES turėtų būti suinteresuota

priimti gerokai skurdesnes šalis? Esama keleto priežasčių. Trumpai ES

valstybių motyvus būtų galima apibūdinti taip: norima sukurti taikią,

klestinčią ir suvienytą Europą, kuri vadovaujasi bendrais idealais bei

taisyklėmis ir turi didelę įtaką pasaulio politikoje. Tikimasi, kad Lietuva

ir kitas šio regiono šalis įtraukus į bendrą sprendimų priėmimo procesą ES

sukurtų prielaidas palaikyti taikius šalių santykius ir apsaugotų nuo

galimybės kilti tokiam konfliktui, pvz., Balkanų. Svarbios tiek

idealistinės, tiek ekonominės paskatos. Vieni tokiu būdu siekia sustiprinti

demokratiją ir rinkos ekonomiką Europoje, kiti ES plėtrą sieja su ekonomine

nauda Sąjungos įmonėms. Valstybių kandidačių ūkiui įsiliejus į bendrąją

rinką būtų sudarytos sąlygos ekonominiams augimui, o dėl to padidėtų ES

valstybių įmonių produktų paklausa. Tiesa, tai pasakytina ne vien apie

Lietuvą, bet apskritai apie visas siekiančias ES narystės valstybes. Jos

sudaro daugiau kaip 100 mln. gyventojų rinką. Kai kas vadovaujasi

negatyviomis paskatomis. Jų manymu, Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų

Europos valstybių priėmimas į ES ir ūkio plėtra, atsirandanti dėl

dalyvavimo bendrojoje rinkoje, sumažintų socialinių neramumų ir migracijos

į turtingesnes šalis tikimybę. Labai svarbus ES plėtros motyvas yra ir

siekimas, kad ES pasaulyje taptų įtakingesnė.

Kalbėdami apie integracijos priežastis paminėjome teigiamas, naudingas

Lietuvai jų pasekmes, bet yra galimi ir neigiami Lietuvos narystės Europos

Sąjungoje padariniai. Integracijos į ES procesą, nepaisant daugybės

prognozuojamų privalumų, lydi nepasitikėjimas ir įvairūs nuogąstavimai. Kai

kurie iš jų siejasi su būtinybe keisti gyvenimo ir darbo įpročius, kai

kurie atsiranda dėl informacijos trūkumo, kai kurie yra pagrįsti. Ne

išimtis ir Lietuvos integracija į ES. Kai kas mano, kad įstojus į ES

vietinėms įmonėms labai padidės konkurencija. Iš tiesų konkurencijos

padidėjimas tikėtinas, ir jis gali paskatinti vietos gamintojus keisti

veiklos pobūdį. Tiesa, ES įmonės jau dabar gali daugelį prekių laisvai

įvežti į Lietuvą. ES yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė,

ekonominiai ryšiai su ja gana intensyvūs. Be to, tikėtina, kad apsauga nuo

konkurencijos yra laikina nepriklausomai nuo Lietuvos stojimo į ES, nes

rinkos ekonomika grindžiama laisva konkurencija.

Kur kas daugiau diskusijų kylą dėl su ES naryste susijusių

įsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimo. Akivaizdu, kad

ES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinę

sistemą siejasi su didelėmis pradinėmis išlaidomis. Reikia nemažai

išteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, taip pat

būtų sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos,

veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytos

sąlygos tinkamai joms veikti. Įgyvendinti šias priemones finansiškai padeda

pati ES, tačiau išlaidų teks ir Lietuvos biudžetui.

Su Lietuvos naryste ES siejasi ir baimė prarasti suverenitetą. Iš

tiesų, ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir priimdamos

sprendimus yra atsisakiusios veto teisės. Kai kurias galias, pvz., prekybos

politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES institucijoms.

Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra

privalomi. Tačiau būdama ES nare Lietuva galėtų ir sustiprinti savo

suverenitetą. Dėl šiuolaikinės tarptautinės sistemos pobūdžio, valstybių

ekonominės tarpusavio priklausomybės ir savo geopolitinės padėties Lietuva,

dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus galėtų

įgyvendinti geriau nei nepriklausydama Sąjungai. Daug sprendimų yra

priimama bendru
sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto.

Manoma, jog dauguma mažų valstybių, tapusios ES narėmis, galėjo geriau

atstovauti savo interesams tiek sprendžiant Europos reikalus, tiek

tarptautinėse organizacijose. Be to, ES sutartyse yra įteisinta pagarba

nacionaliniam identitetui, ir Lietuvai narystė Sąjungoje leistų įtvirtinti

savo identitetą. Prisitaikyti prie vykstančių pokyčių Lietuvoje (ir už jos

ribų) daliai žmonių gali būti sunku, tačiau tiems, kurie sugebės

pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis, Lietuvos narystė bus

naudinga.

Šiuo metu visuomenėje vyrauja prieštaringas klausimas, kurio negalime

nepaminėti kalbėdami apie stjimo į ES priežastis: Lietuva jau buvo vienoje

Sąjungoje, tai kodėl turėtų stoti į kitą? Manytume, tapatinti Europos

Sąjungą su Sovietų Sąjunga yra iš esmės neteisinga. Jų panašumai tėra

išoriniai pavadinimas ar dydis, tačiau visiškai skiriasi ideologija, t.y.

sprendimų priėmimo bei ūkio tvarkymo būdai, tautų ir piliečių teisių

svarba. ES yra demokratinių valstybių bendrija, kurioje sprendimai priimami

atsižvelgiant į šalių ir jų piliečių interesus. Svarbus vaidmuo saugant

demokratiją ir ES sutartyje įtvirtintas ekonomines laisves tenka Europos

Teisingumo Teismui. Galima diskutuoti dėl pusiausvyros tarp centralizacijos

ir savivaldos tam tikrose srityse arba dėl pusiausvyros tarp sprendimų

priėmimo greičio ir bandymų rasti kompromisus. Tačiau svarbiausi ES

principai, kurių turi laikytis ir jos narėmis siekiančios tapti valstybės,

yra demokratinis sprendimų priėmimas, pagarba žmogaus teisėms, įstatymų

viršenybė ir ūkio tvarkymas rinkos sąlygomis.

2. Ekonominė integracija į ES

2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos1991 m.

• Rugpjūčio 27d. Europos Bendrija pripažino Lietuvos respublikos

nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti su kiekviena

Europos Bendrijos valstybe atskirai.• Gruodžio 3d. atidaryta Lietuvos Respublikos Nuolatinė misija prie

Europos Bendrijos.1992 m

• Gegužės 11d. pasirašyta Lietuvos ir Europos Bendrijos Sutartis dėl

prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Įsigaliojo

1993 m. vasario 1 d. Sutarties pasirašymo proga priimta Deklaracija

dėl politinio dialogo tarp EB bei jos šalių narių ir Lietuvos

Respublikos.1993 m.

• Birželio 21-22d. Kopenhagos ES Taryba įsipareigojo, kad “Vidurio ir

Rytų Europos šalys, pasirašiusios Europos (Asociacijos) sutartis bei

siekiančios narystės ES, galės tapti ES narėmis kai tik prisiims

narystės įsipareigojimus bei įgyvendins ekonomines ir politines

sąlygas”. Taryba apibrėžė stojimo sąlygas vadinamas “Kopenhagos

kriterijais”.1994 m.

• Liepos 18d. pasirašyta sutartis dėl laisvosios prekybos ir su prekyba

susijusių klausimų. Vėliau ji tapo Europos (asociacijos) Sutarties

dalimi ir reglamentuoja prekybinius santykius.Įsigaliojo 1995 m.

sausio 1d.1995 m.

• Lietuva pradėjo dalyvauti Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje

strategijoje (teisės harmonizavimas, struktūrinis ir politinis

dialogas, techninė pagalba, regioninis bendradarbiavimas).• Birželio 12d. pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuri

pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos

dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų

Europos šalims. Ji taip pat nustatė taisykles, pagal kurias

liberalizuojamas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas; taip pat

bendradarbiavimas teisės harmonizavimo, finansų, aplinkos apsaugos,

kultūros ir kitose srityse.

• Birželio – rugpjūčio mėn. įkurtos pirmosios Europos integracijos

institucijos Lietuvoje: Vyriausybinė Europos integracijos komisija

(VEIK),URM Europos integracijos departamentas (EID), Europos

integracijos padaliniai ar darbo grupės ministerijose ir žinybose,

Europos integracijos studijų centras (EISC).• Gruodžio 8d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos

nare.

• Gruodžio 16d. Madrido ES Tarybos ir Asocijuotų šalių viršūnių

susitikimas įpareigojo Europos Komisiją parengti nuomones apie visų

šalių-kandidačių paraiškas narystei.

1996 m.

• Vasario 28d. Vilniuje buvo atidaryta Europos Komisijos Delegacija.• Liepos 26 d. įteikti oficialūs atsakymai į Europos Komisijos

klausimyną dėl Lietuvos pasiruošimo prisiimti narystės Europos

Sąjungoje įsipareigojimus. Atnaujinti atsakymai ir patikslinimai

pateikti Komisijai 1997 m. balandžio 3d. ir 1997 m. gegužės 15d.• Birželio 20d. LR Seimas ratifikavo Europos (Asociacijos) sutartį tarp

Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų šalių narių.

• Gruodžio mėn. įkurta Europos reikalų ministerija.

1997 m.

• Sausio mėn. įsteigta LR pasirengimo deryboms dėl narystės Europos

Sąjungoje delegacija – Vyriausybės sudaromas tarpžinybinis laikinas

organas, koordinuojantis įvairių žinybų veiklą rengiantis Lietuvos

narystei ES bei formuojant Lietuvos pozicijas derybose.• Kovo 3d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo perorganizuota bei

į ministrų lygį iškeliama Vyriausybinė Europos integracijos komisija

(VEIK), patvirtinamas Komisijos reglamentas; Komisijai vadovauja

Ministras Pirmininkas.• Balandžio 1d. įsigalėjo Europos sutarties pakeistas 3 protokolas dėl

prekių kilmės taisyklių, kuriuo Lietuva įsijungė į dialoginę prekių

kilmės taisyklių išplėtimo sistemą tarp ES, Europos ekonominės erdvės,

EFTA ir CEFTA šalių.• Liepos 16d. Europos Komisija pateikė savo nuomonę apie Lietuvos

pasiruošimą tapti ES nare. Europos Komisijos nuomone – “derybos dėl

narystės ES turi būti pradėtos, kai tik Lietuva padarys pakankamą

pažangą kad būtų patenkinti Kopenhagos ES viršūnių susitikimo

suformuluoti reikalavimai.” Komisija pripažino, kad Lietuva atitinka

narystei keliamus politinio stabilumo, demokratijos, žmogaus ir mažumų

teisių apsaugos kriterijus, pasiekti geri rezultatai vykdant ekonominę

reformą ir teisės harmonizaciją.• Liepos 23d. parengtos preliminarios LR Vyriausybės išvados dėl

komisijos nuomonės.• Rugsėjo mėn. parengtas išplėstinis LR Vyriausybės komentaras dėl

Europos Komisijos nuomonės.

• LR seime įkurtas Europos reikalų komitetas.

• Pasirengimo deryboms delegacija parengė 2 tomų apžvalgą “Lietuva

kelyje į Europos Sąjungą”,išplatintą ES šalims narėms bei ES

institucijoms.• Spalio 31d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pirmaeilių darbų

spartinant Lietuvos integraciją į ES 1998 metų planas.• Lapkričio 4d. Europos komisijos Prezidentas Jacques Senter lankėsi

Lietuvoje.• Gruodžio 12-13d. Liuksemburgo ES Taryba, atsižvelgdama į Europos

Komisijos parengtas nuomones dėl šalių kandidačių pasirengimo narystei

ES, nusprendė pradėti individualias derybas dėl narystės su Čekija,

Estija, Kipru, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija. Tuo tarpu pasiruošimą

deryboms su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis nuspręsta spartinti ES

teisės aktų peržiūros pagalba.1998 m.

• Vasario 1d., įsigaliojus Asociacijos (Europos) sutarčiai, patvirtinta

jos vykdymo tvarka: Asociacijos tarybos, Asociacijos komiteto, ir

pakomitečių formavimo principai.

• Vasario 24d. įvyko pirmasis Lietuvos-ES Asociacijos Tarybos posėdis.

• Priimti 4 Asociacijos Tarybos sprendimai: 1) dėl Asociacijos Tarybos

darbo reglamento patvirtinimo; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo bendrijos

mokymo, jaunimo ir ugdymo programose sąlygų priėmimo; 3) dėl Europos

sutarties 3 protokolo pakeitimų; 4) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos

kultūros programose sąlygų priėmimo.• Kovo mėn. Parengta Stojimo partnerystės programos esminė dalis –

Nacionalinė acquis priėmimo programa – ir įteikta Komisijai bei ES

šalims.• Kovo mėn. Panaikinta Europos reikalų ministerija, vietoj jos įkuriant

Europos Komitetą prie Lietuvos vyriausybės.• Kovo 12 d. Ministro pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo Europos

Konferencijos atidaryme Londone.• Kovo 24 – 25 d. Vilniuje įvyko Transporto ir telekomunikacijų

pakomitetis.• Kovo 30 d. Užsienio reikalų ministras A. Saudargas dalyvavo bendro,

visas šalis kandidates apimančio stojimo į ES proceso atidaryme

Londone.• Nuo balandžio 3 d. Lietuva dalyvauja daugiašalėje ES teisės aktų ir

nacionalinės teisės atitikimo peržiūroje, kuri baigėsi 1999 m. vasario

mėn.• Gegužės 12 d. Briuselyje įvyko Prekybos , pramonės ir vartotojų teisių

pakomitetis.• Gegužės 26 d. Briuselyje įvyko bendradarbiavimo muitinių srityje,

statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko pirmasis Lietuvos – -ES asociacijos

komiteto posėdis.• Liepos 16 d. Lietuva ir ES pasirašė protokolą, keičiantį Europos

sutarties prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos, Suomijos ir

Švedijos įstojimą į ES bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės

ūkio. Protokolas pakeitė Europos sutarties 2 protokolą. Buvo

panaikinti kvotos apribojimai prekėms, eksportuojamoms į Bendriją,

kurioms nėra taikomas specifinis žemės ūkio komponentas.• Liepos 21 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos narys Hans van den

Broek.• Rugsėjo 1 d. Europos komisijai buvo pateikta medžiaga apie Lietuvos

pažangą ir pasiruošimą stojimo deryboms, skirta Komisijos ruošiamai

Pažangos Ataskaitai apie Lietuvą.• Rugsėjo 17 – 18 d. Briuselyje įvyko Aplinkos, energetikos ir

regioninių klausimų pakomitetis.

• Rugsėjo 21 d. Vilniuje įvyko Ekonominių klausimų pakomitetis.

• Spalio 6 d. Briuselyje įvyko žmogiškų
išteklių, mokslo, technologijų

plėtros ir socialinės politikos pakomitetis.• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Finansinių paslaugų, įmonių steigimo ir

kapitalo judėjimo pakomitetis.• Lapkričio 4 d. Europos Komisija pateikė Pažangos ataskaitą apie šalių

kandidačių pasiruošimą narystei ES, kurioje pripažino esminę Lietuvos

pažangą ir pabrėžė, jog galės rekomenduoti Lietuva derybų dėl narystės

pradžiai, jei pastaroji praktikoje įgyvendins ir vykdys atliktas

reformas ir sprendimus.• Lapkričio 25 d. Briuselyje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės

pakomitetis.• Gruodžio 1 – 2 d. Vilniuje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir

Bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.• Gruodžio11 – 12 d. Vienoje vykęs ES Tarybos susitikimas patvirtino

Europos Komisijos Pažangos Ataskaitą bei su ja susijusias ES UR

ministrų tarybos, vykusios gruodžio 7 d., išvadas. Jose buvo

atkreiptas dėmesys į esminę Lietuvos pažangą ir galimybę pradėti su

Lietuva derybas po to, kai pastarojo meto Lietuvos sprendimai bus

patikrinti praktikoje.• Gruodžio 18 d. Briuselyje buvo pasirašytas Papildomas protokolas,

kuriuo buvo liberalizuota prekyba tekstile ir jos dirbiniais tarp ES

ir Lietuvos. Protokolo nuostatos šalių susitarimu buvo taikomos

nuo1998 m. sausio 1 d.• Gruodžio 30 d. LR Vyriausybė patvirtino Prioritetinių priemonių ir

veiksmų 1998-1999 m. planą, kurį Europos Komitetas prie LRV paruošė,

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitoje nurodytus trūkumus.1999 m.

• Buvo priimti 6 Asociacijos tarybos sprendimai: 1) papildantis Europos

sutarties 3 protokolą; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo programoje “SAVE II”

terminų ir sąlygų priėmimo; 3) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos

sveikatos ir socialinės politikos programose sąlygų priėmimo; 4) dėl

taisyklių, būtinų Europos sutarties 64(1)(I), (1)(II) ir (2)

straipsniui įgyvendinti priėmimo; 5) dėl Lietuvos alyvavimo Bendrijos

programose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo

srityse (998-2002) sąlygų patvirtinimo; 6) pakeičiantis ES ir Lietuvos

Europos sutarties 3 protokolą dėl sąvokos “prekių kilmė” apibrėžimo ir

administracinio bendradarbiavimo metodų.• Vasario 15 d. Lietuvoje lankėsi pirmą 1999 m. pusmetį

pirmininkaujančios ES šalies Vokietijos Valstybės sekretorius Europos

reikalams Günter Verheugen.• Vasario 22 d. Liuksemburge įvyko antrasis Lietuvos-ES Asociacijos

tarybos susitikimas. Jo metu buvo teigiamai įvertinti Lietuvos

pasiruošimas narystei ES bei dvišalių santykių plėtra Europos

Asociacijos sutarties rėmuose. Lietuva buvo paraginta tęsti reformas.

• Kovo 1 d. Lietuva pradėjo dvišalę ES teisės aktų atitikimo su Lietuvos

teisės aktais peržiūrą. Iš 29 derybinių skyrių iki birželio pabaigos

buvo peržiūrėti 28. Kiekvienam skyriui buvo sukurta atskira darbo

grupė, įgaliota ruošti derybinę poziciją, sudaryta iš atitinkamų

ministerijų, departamentų ir kitų institucijų atstovų.• Gegužės 3 d. Vilniuje įvyko Prekybos, pramonės ir vartotojų teisių

pakomitetis.• Birželio 18 d. Vilniuj įvyko antrasis ES-Lietuvos Asociacijos komiteto

susitikimas. Jame buvo peržvelgtas Lietuvos pasiruošimas narystei ES.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos Stojimo partnerystės

įgyvendinimui, akcentuojant joje nurodytas prioritetines pasiruošimo

sritis – ekonomikos, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų

energetikos reformas, administracinių gebėjimų stiprinimą.• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko Transporto ir transeuropinių tinklų

pakomitetis.• Liepos 2 d. Europos Komisijai buvo įteikta medžiaga Komisijos

pranešimui apie Lietuvos pažangą ruošiantis narystei ES.• Liepos 12 d. Briuselyje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir

bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.• Liepos 26 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos DGIA Generalinio

direktoriaus pavaduotojas F. Lamourex; susitikimuose su aukščiausiais

Lietuvos pareigūnais buvo aptarti Lietuvos pasirengimas narystei ES ir

būsima Europos Komisijos pažangos ataskaita.• Liepos 28 d. Briuselyje įvyko Ekonominių ir finansinių klausimų

pakomitetis.• Liepos 29 d. Briuselyje įvyko finansinių paslaugų,įmonių steigimo ir

kapitalo judėjimo pakomitetis.• Rugsėjo 8 ir 20 d. Europos komisijai 5teikti du papildomi dokumentai

su informacija apie naujausius Lietuvos pasiekimus.• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos

Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ir

perduotą svarstymui į Seimą nacionalinę energetikos strategiją; taip

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2629 žodžiai iš 8745 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.