Lietuvos integracija į Europos sajungą
TURINYS
1. Įvadas 3
2. Ekonominė integracija į ES
2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos 5
2.2. Ekonominės integracijos nauda 13
2.3. ES kaip vienas iš ekonominės integracijos pavyzdžių 19
2.4. Ekonomikos konkurencingumas 21
3. Lietuvos integracijos raida į ES
3.1. Integracijos į ES priežastys ir tikslai 24
3.2. Politinių, teisinių ir ekonominių santykių plėtojimo eiga 28
3.3. Lietuvos perspektyvos kelyje į ES 41
4. Lietuvos integracijos į ES ekonominio aspekto analizė
1. Lietuvos ir ES prekybos eiga įsigaliojus laisvosios prekybos
sutarčiai 46
4.2. Lietuvos užsienio prekybos analizė 48
5. Išvados 54
6. Šaltiniai ir literatūra 55
1. Įvadas
Europos integracijos studijų centro studija apie Lietuvos integracijos
į Europos Sąjungą būklę, perspektyvas ir pasekmes siekiama atsiliepti į ne
kartą reikštą oficialų ir neoficialų susidomėjimą tuo, kas gi būtų, jei
Lietuva taptų Eropos Sąjungos (ES) nare.
Lyginant ES valstybes su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat ir
Lietuva, gali kilti toks klausimas:- kodėl ES turėtų būti suinteresuota
priimti gerokai skurdesnes šalis? Esama keleto priežasčių. Trumpai ES
valstybių motyvus būtų galima apibūdinti taip: norima sukurti taikią,
klestinčią ir suvienytą Europą, kuri vadovaujasi bendrais idealais bei
taisyklėmis ir turi didelę įtaką pasaulio politikoje. Tikimasi, kad Lietuva
ir kitas šio regiono šalis įtraukus į bendrą sprendimų priėmimo procesą ES
sukurtų prielaidas palaikyti taikius šalių santykius ir apsaugotų nuo
galimybės kilti tokiam konfliktui, pvz., Balkanų. Svarbios tiek
idealistinės, tiek ekonominės paskatos. Vieni tokiu būdu siekia sustiprinti
demokratiją ir rinkos ekonomiką Europoje, kiti ES plėtrą sieja su ekonomine
nauda Sąjungos įmonėms. Valstybių kandidačių ūkiui įsiliejus į bendrąją
rinką būtų sudarytos sąlygos ekonominiams augimui, o dėl to padidėtų ES
valstybių įmonių produktų paklausa. Tiesa, tai pasakytina ne vien apie
Lietuvą, bet apskritai apie visas siekiančias ES narystės valstybes. Jos
sudaro daugiau kaip 100 mln. gyventojų rinką. Kai kas vadovaujasi
negatyviomis paskatomis. Jų manymu, Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų
Europos valstybių priėmimas į ES ir ūkio plėtra, atsirandanti dėl
dalyvavimo bendrojoje rinkoje, sumažintų socialinių neramumų ir migracijos
į turtingesnes šalis tikimybę. Labai svarbus ES plėtros motyvas yra ir
siekimas, kad ES pasaulyje taptų įtakingesnė.
Kalbėdami apie integracijos priežastis paminėjome teigiamas, naudingas
Lietuvai jų pasekmes, bet yra galimi ir neigiami Lietuvos narystės Europos
Sąjungoje padariniai. Integracijos į ES procesą, nepaisant daugybės
prognozuojamų privalumų, lydi nepasitikėjimas ir įvairūs nuogąstavimai. Kai
kurie iš jų siejasi su būtinybe keisti gyvenimo ir darbo įpročius, kai
kurie atsiranda dėl informacijos trūkumo, kai kurie yra pagrįsti. Ne
išimtis ir Lietuvos integracija į ES. Kai kas mano, kad įstojus į ES
vietinėms įmonėms labai padidės konkurencija. Iš tiesų konkurencijos
padidėjimas tikėtinas, ir jis gali paskatinti vietos gamintojus keisti
veiklos pobūdį. Tiesa, ES įmonės jau dabar gali daugelį prekių laisvai
įvežti į Lietuvą. ES yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė,
ekonominiai ryšiai su ja gana intensyvūs. Be to, tikėtina, kad apsauga nuo
konkurencijos yra laikina nepriklausomai nuo Lietuvos stojimo į ES, nes
rinkos ekonomika grindžiama laisva konkurencija.
Kur kas daugiau diskusijų kylą dėl su ES naryste susijusių
įsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimo. Akivaizdu, kad
ES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinę
sistemą siejasi su didelėmis pradinėmis išlaidomis. Reikia nemažai
išteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, taip pat
būtų sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos,
veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytos
sąlygos tinkamai joms veikti. Įgyvendinti šias priemones finansiškai padeda
pati ES, tačiau išlaidų teks ir Lietuvos biudžetui.
Su Lietuvos naryste ES siejasi ir baimė prarasti suverenitetą. Iš
tiesų, ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir priimdamos
sprendimus yra atsisakiusios veto teisės. Kai kurias galias, pvz., prekybos
politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES institucijoms.
Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra
privalomi. Tačiau būdama ES nare Lietuva galėtų ir sustiprinti savo
suverenitetą. Dėl šiuolaikinės tarptautinės sistemos pobūdžio, valstybių
ekonominės tarpusavio priklausomybės ir savo geopolitinės padėties Lietuva,
dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus galėtų
įgyvendinti geriau nei nepriklausydama Sąjungai. Daug sprendimų yra
priimama bendru
sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto.
Manoma, jog dauguma mažų valstybių, tapusios ES narėmis, galėjo geriau
atstovauti savo interesams tiek sprendžiant Europos reikalus, tiek
tarptautinėse organizacijose. Be to, ES sutartyse yra įteisinta pagarba
nacionaliniam identitetui, ir Lietuvai narystė Sąjungoje leistų įtvirtinti
savo identitetą. Prisitaikyti prie vykstančių pokyčių Lietuvoje (ir už jos
ribų) daliai žmonių gali būti sunku, tačiau tiems, kurie sugebės
pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis, Lietuvos narystė bus
naudinga.
Šiuo metu visuomenėje vyrauja prieštaringas klausimas, kurio negalime
nepaminėti kalbėdami apie stjimo į ES priežastis: Lietuva jau buvo vienoje
Sąjungoje, tai kodėl turėtų stoti į kitą? Manytume, tapatinti Europos
Sąjungą su Sovietų Sąjunga yra iš esmės neteisinga. Jų panašumai tėra
išoriniai pavadinimas ar dydis, tačiau visiškai skiriasi ideologija, t.y.
sprendimų priėmimo bei ūkio tvarkymo būdai, tautų ir piliečių teisių
svarba. ES yra demokratinių valstybių bendrija, kurioje sprendimai priimami
atsižvelgiant į šalių ir jų piliečių interesus. Svarbus vaidmuo saugant
demokratiją ir ES sutartyje įtvirtintas ekonomines laisves tenka Europos
Teisingumo Teismui. Galima diskutuoti dėl pusiausvyros tarp centralizacijos
ir savivaldos tam tikrose srityse arba dėl pusiausvyros tarp sprendimų
priėmimo greičio ir bandymų rasti kompromisus. Tačiau svarbiausi ES
principai, kurių turi laikytis ir jos narėmis siekiančios tapti valstybės,
yra demokratinis sprendimų priėmimas, pagarba žmogaus teisėms, įstatymų
viršenybė ir ūkio tvarkymas rinkos sąlygomis.
2. Ekonominė integracija į ES
2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos1991 m.
• Rugpjūčio 27d. Europos Bendrija pripažino Lietuvos respublikos
nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti su kiekviena
Europos Bendrijos valstybe atskirai.• Gruodžio 3d. atidaryta Lietuvos Respublikos Nuolatinė misija prie
Europos Bendrijos.1992 m
• Gegužės 11d. pasirašyta Lietuvos ir Europos Bendrijos Sutartis dėl
prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Įsigaliojo
1993 m. vasario 1 d. Sutarties pasirašymo proga priimta Deklaracija
dėl politinio dialogo tarp EB bei jos šalių narių ir Lietuvos
Respublikos.1993 m.
• Birželio 21-22d. Kopenhagos ES Taryba įsipareigojo, kad “Vidurio ir
Rytų Europos šalys, pasirašiusios Europos (Asociacijos) sutartis bei
siekiančios narystės ES, galės tapti ES narėmis kai tik prisiims
narystės įsipareigojimus bei įgyvendins ekonomines ir politines
sąlygas”. Taryba apibrėžė stojimo sąlygas vadinamas “Kopenhagos
kriterijais”.1994 m.
• Liepos 18d. pasirašyta sutartis dėl laisvosios prekybos ir su prekyba
susijusių klausimų. Vėliau ji tapo Europos (asociacijos) Sutarties
dalimi ir reglamentuoja prekybinius santykius.Įsigaliojo 1995 m.
sausio 1d.1995 m.
• Lietuva pradėjo dalyvauti Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje
strategijoje (teisės harmonizavimas, struktūrinis ir politinis
dialogas, techninė pagalba, regioninis bendradarbiavimas).• Birželio 12d. pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuri
pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos
dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų
Europos šalims. Ji taip pat nustatė taisykles, pagal kurias
liberalizuojamas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas; taip pat
bendradarbiavimas teisės harmonizavimo, finansų, aplinkos apsaugos,
kultūros ir kitose srityse.
• Birželio – rugpjūčio mėn. įkurtos pirmosios Europos integracijos
institucijos Lietuvoje: Vyriausybinė Europos integracijos komisija
(VEIK),URM Europos integracijos departamentas (EID), Europos
integracijos padaliniai ar darbo grupės ministerijose ir žinybose,
Europos integracijos studijų centras (EISC).• Gruodžio 8d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos
nare.
• Gruodžio 16d. Madrido ES Tarybos ir Asocijuotų šalių viršūnių
susitikimas įpareigojo Europos Komisiją parengti nuomones apie visų
šalių-kandidačių paraiškas narystei.
1996 m.
• Vasario 28d. Vilniuje buvo atidaryta Europos Komisijos Delegacija.• Liepos 26 d. įteikti oficialūs atsakymai į Europos Komisijos
klausimyną dėl Lietuvos pasiruošimo prisiimti narystės Europos
Sąjungoje įsipareigojimus. Atnaujinti atsakymai ir patikslinimai
pateikti Komisijai 1997 m. balandžio 3d. ir 1997 m. gegužės 15d.• Birželio 20d. LR Seimas ratifikavo Europos (Asociacijos) sutartį tarp
Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų šalių narių.
• Gruodžio mėn. įkurta Europos reikalų ministerija.
1997 m.
• Sausio mėn. įsteigta LR pasirengimo deryboms dėl narystės Europos
Sąjungoje delegacija – Vyriausybės sudaromas tarpžinybinis laikinas
organas, koordinuojantis įvairių žinybų veiklą rengiantis Lietuvos
narystei ES bei formuojant Lietuvos pozicijas derybose.• Kovo 3d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo perorganizuota bei
į ministrų lygį iškeliama Vyriausybinė Europos integracijos komisija
(VEIK), patvirtinamas Komisijos reglamentas; Komisijai vadovauja
Ministras Pirmininkas.• Balandžio 1d. įsigalėjo Europos sutarties pakeistas 3 protokolas dėl
prekių kilmės taisyklių, kuriuo Lietuva įsijungė į dialoginę prekių
kilmės taisyklių išplėtimo sistemą tarp ES, Europos ekonominės erdvės,
EFTA ir CEFTA šalių.• Liepos 16d. Europos Komisija pateikė savo nuomonę apie Lietuvos
pasiruošimą tapti ES nare. Europos Komisijos nuomone – “derybos dėl
narystės ES turi būti pradėtos, kai tik Lietuva padarys pakankamą
pažangą kad būtų patenkinti Kopenhagos ES viršūnių susitikimo
suformuluoti reikalavimai.” Komisija pripažino, kad Lietuva atitinka
narystei keliamus politinio stabilumo, demokratijos, žmogaus ir mažumų
teisių apsaugos kriterijus, pasiekti geri rezultatai vykdant ekonominę
reformą ir teisės harmonizaciją.• Liepos 23d. parengtos preliminarios LR Vyriausybės išvados dėl
komisijos nuomonės.• Rugsėjo mėn. parengtas išplėstinis LR Vyriausybės komentaras dėl
Europos Komisijos nuomonės.
• LR seime įkurtas Europos reikalų komitetas.
• Pasirengimo deryboms delegacija parengė 2 tomų apžvalgą “Lietuva
kelyje į Europos Sąjungą”,išplatintą ES šalims narėms bei ES
institucijoms.• Spalio 31d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pirmaeilių darbų
spartinant Lietuvos integraciją į ES 1998 metų planas.• Lapkričio 4d. Europos komisijos Prezidentas Jacques Senter lankėsi
Lietuvoje.• Gruodžio 12-13d. Liuksemburgo ES Taryba, atsižvelgdama į Europos
Komisijos parengtas nuomones dėl šalių kandidačių pasirengimo narystei
ES, nusprendė pradėti individualias derybas dėl narystės su Čekija,
Estija, Kipru, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija. Tuo tarpu pasiruošimą
deryboms su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis nuspręsta spartinti ES
teisės aktų peržiūros pagalba.1998 m.
• Vasario 1d., įsigaliojus Asociacijos (Europos) sutarčiai, patvirtinta
jos vykdymo tvarka: Asociacijos tarybos, Asociacijos komiteto, ir
pakomitečių formavimo principai.
• Vasario 24d. įvyko pirmasis Lietuvos-ES Asociacijos Tarybos posėdis.
• Priimti 4 Asociacijos Tarybos sprendimai: 1) dėl Asociacijos Tarybos
darbo reglamento patvirtinimo; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo bendrijos
mokymo, jaunimo ir ugdymo programose sąlygų priėmimo; 3) dėl Europos
sutarties 3 protokolo pakeitimų; 4) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos
kultūros programose sąlygų priėmimo.• Kovo mėn. Parengta Stojimo partnerystės programos esminė dalis –
Nacionalinė acquis priėmimo programa – ir įteikta Komisijai bei ES
šalims.• Kovo mėn. Panaikinta Europos reikalų ministerija, vietoj jos įkuriant
Europos Komitetą prie Lietuvos vyriausybės.• Kovo 12 d. Ministro pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo Europos
Konferencijos atidaryme Londone.• Kovo 24 – 25 d. Vilniuje įvyko Transporto ir telekomunikacijų
pakomitetis.• Kovo 30 d. Užsienio reikalų ministras A. Saudargas dalyvavo bendro,
visas šalis kandidates apimančio stojimo į ES proceso atidaryme
Londone.• Nuo balandžio 3 d. Lietuva dalyvauja daugiašalėje ES teisės aktų ir
nacionalinės teisės atitikimo peržiūroje, kuri baigėsi 1999 m. vasario
mėn.• Gegužės 12 d. Briuselyje įvyko Prekybos , pramonės ir vartotojų teisių
pakomitetis.• Gegužės 26 d. Briuselyje įvyko bendradarbiavimo muitinių srityje,
statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko pirmasis Lietuvos – -ES asociacijos
komiteto posėdis.• Liepos 16 d. Lietuva ir ES pasirašė protokolą, keičiantį Europos
sutarties prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos, Suomijos ir
Švedijos įstojimą į ES bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės
ūkio. Protokolas pakeitė Europos sutarties 2 protokolą. Buvo
panaikinti kvotos apribojimai prekėms, eksportuojamoms į Bendriją,
kurioms nėra taikomas specifinis žemės ūkio komponentas.• Liepos 21 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos narys Hans van den
Broek.• Rugsėjo 1 d. Europos komisijai buvo pateikta medžiaga apie Lietuvos
pažangą ir pasiruošimą stojimo deryboms, skirta Komisijos ruošiamai
Pažangos Ataskaitai apie Lietuvą.• Rugsėjo 17 – 18 d. Briuselyje įvyko Aplinkos, energetikos ir
regioninių klausimų pakomitetis.
• Rugsėjo 21 d. Vilniuje įvyko Ekonominių klausimų pakomitetis.
• Spalio 6 d. Briuselyje įvyko žmogiškų
išteklių, mokslo, technologijų
plėtros ir socialinės politikos pakomitetis.• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Finansinių paslaugų, įmonių steigimo ir
kapitalo judėjimo pakomitetis.• Lapkričio 4 d. Europos Komisija pateikė Pažangos ataskaitą apie šalių
kandidačių pasiruošimą narystei ES, kurioje pripažino esminę Lietuvos
pažangą ir pabrėžė, jog galės rekomenduoti Lietuva derybų dėl narystės
pradžiai, jei pastaroji praktikoje įgyvendins ir vykdys atliktas
reformas ir sprendimus.• Lapkričio 25 d. Briuselyje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės
pakomitetis.• Gruodžio 1 – 2 d. Vilniuje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir
Bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.• Gruodžio11 – 12 d. Vienoje vykęs ES Tarybos susitikimas patvirtino
Europos Komisijos Pažangos Ataskaitą bei su ja susijusias ES UR
ministrų tarybos, vykusios gruodžio 7 d., išvadas. Jose buvo
atkreiptas dėmesys į esminę Lietuvos pažangą ir galimybę pradėti su
Lietuva derybas po to, kai pastarojo meto Lietuvos sprendimai bus
patikrinti praktikoje.• Gruodžio 18 d. Briuselyje buvo pasirašytas Papildomas protokolas,
kuriuo buvo liberalizuota prekyba tekstile ir jos dirbiniais tarp ES
ir Lietuvos. Protokolo nuostatos šalių susitarimu buvo taikomos
nuo1998 m. sausio 1 d.• Gruodžio 30 d. LR Vyriausybė patvirtino Prioritetinių priemonių ir
veiksmų 1998-1999 m. planą, kurį Europos Komitetas prie LRV paruošė,
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitoje nurodytus trūkumus.1999 m.
• Buvo priimti 6 Asociacijos tarybos sprendimai: 1) papildantis Europos
sutarties 3 protokolą; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo programoje “SAVE II”
terminų ir sąlygų priėmimo; 3) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos
sveikatos ir socialinės politikos programose sąlygų priėmimo; 4) dėl
taisyklių, būtinų Europos sutarties 64(1)(I), (1)(II) ir (2)
straipsniui įgyvendinti priėmimo; 5) dėl Lietuvos alyvavimo Bendrijos
programose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo
srityse (998-2002) sąlygų patvirtinimo; 6) pakeičiantis ES ir Lietuvos
Europos sutarties 3 protokolą dėl sąvokos “prekių kilmė” apibrėžimo ir
administracinio bendradarbiavimo metodų.• Vasario 15 d. Lietuvoje lankėsi pirmą 1999 m. pusmetį
pirmininkaujančios ES šalies Vokietijos Valstybės sekretorius Europos
reikalams Günter Verheugen.• Vasario 22 d. Liuksemburge įvyko antrasis Lietuvos-ES Asociacijos
tarybos susitikimas. Jo metu buvo teigiamai įvertinti Lietuvos
pasiruošimas narystei ES bei dvišalių santykių plėtra Europos
Asociacijos sutarties rėmuose. Lietuva buvo paraginta tęsti reformas.
• Kovo 1 d. Lietuva pradėjo dvišalę ES teisės aktų atitikimo su Lietuvos
teisės aktais peržiūrą. Iš 29 derybinių skyrių iki birželio pabaigos
buvo peržiūrėti 28. Kiekvienam skyriui buvo sukurta atskira darbo
grupė, įgaliota ruošti derybinę poziciją, sudaryta iš atitinkamų
ministerijų, departamentų ir kitų institucijų atstovų.• Gegužės 3 d. Vilniuje įvyko Prekybos, pramonės ir vartotojų teisių
pakomitetis.• Birželio 18 d. Vilniuj įvyko antrasis ES-Lietuvos Asociacijos komiteto
susitikimas. Jame buvo peržvelgtas Lietuvos pasiruošimas narystei ES.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos Stojimo partnerystės
įgyvendinimui, akcentuojant joje nurodytas prioritetines pasiruošimo
sritis – ekonomikos, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų
energetikos reformas, administracinių gebėjimų stiprinimą.• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko Transporto ir transeuropinių tinklų
pakomitetis.• Liepos 2 d. Europos Komisijai buvo įteikta medžiaga Komisijos
pranešimui apie Lietuvos pažangą ruošiantis narystei ES.• Liepos 12 d. Briuselyje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir
bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.• Liepos 26 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos DGIA Generalinio
direktoriaus pavaduotojas F. Lamourex; susitikimuose su aukščiausiais
Lietuvos pareigūnais buvo aptarti Lietuvos pasirengimas narystei ES ir
būsima Europos Komisijos pažangos ataskaita.• Liepos 28 d. Briuselyje įvyko Ekonominių ir finansinių klausimų
pakomitetis.• Liepos 29 d. Briuselyje įvyko finansinių paslaugų,įmonių steigimo ir
kapitalo judėjimo pakomitetis.• Rugsėjo 8 ir 20 d. Europos komisijai 5teikti du papildomi dokumentai
su informacija apie naujausius Lietuvos pasiekimus.• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos
Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ir
perduotą svarstymui į Seimą nacionalinę energetikos strategiją; taip